VILNIUS TECH Naujienų portalas
Naujienos
Robotai: ilga istorija, klestinti dabartis ir nežinoma ateitis
2016-09-15
Robotai: ilga istorija, klestinti dabartis ir nežinoma ateitis
Ar žinojote, kad žodį „robotas“ sugalvojo visai ne mechanikas, o rašytojas? O kad vieną žymiausių pirmųjų androidų sukūrė ne kas kitas, o žymusis Leonardas da Vinči? Jei ne, tai tikriausiai bent jau esate girdėję apie robotizuotus šuniukus, kurie gerokai mažiau reiklūs nei tikrieji?
Pasirodo robotai, kuriems taikomas labai plataus „mechaninio aparato, galinčio atlikti užprogramuotas fizines užduotis“ apbrėžimas, egzistuoja jau seniausių laikų. Automatizuotus mechaninius įrenginius žmonės pradėjo kurti daugiau negu prieš du tūkstančius metų. Didžiosios civilizacijos senovės Egipte, Kinijoje ir Graikijoje naudojo įvairiausius mechaninius aparatus vandens pompavimui ir dozavimui, durų atidarymui ar kitų veiksmų automatizavimui. Mūsų laikais mes jau esame pripratę prie automatizavimo ir dažnai keliame robotams didesnius reikalavimus: jie turi ne tik automatiškai atlikti tam tikrus darbus, bet būti pakankamai „protingi“, kad atliktų tuos darbus besikeičiančioje aplinkoje.
Robotizuoti dulkių siurbliai, žoliapjovės, įvairūs kosminiai aparatai – robotai gali būti realizuojami kaip specialūs įrenginiai, pritaikyti automatiškai atlikti tam tikrus veiksmus. Nežinia kodėl, tačiau žmogui visuomet labiausiai norėjosi sukurti į save panašų robotą, vadinamąjį androidą. Anot Graikų legendų, androidas Talosas buvo milžiniškas automatas, pagamintas iš bronzos, siekiant apsaugoti Kretą nuo piratų ir užpuolikų. Kitas žymus androidas apie1495 metus buvo sukonstruotas garsiojo Leonardo da Vinči ir vadintas Leonardo robotu arba Leonardo mechaniniu riteriu.
Kalbant apie robotus, reikia prisiminti, kad jie apjungia savyje daugybę skirtingų disciplinų ir mokslo šakų: ir mechaniką, ir elektrotechniką, ir elektroniką, ir informatiką, ir telekomunikacijas, ir bioinžineriją, ir netgi fantastiką. Būtent fantastai nemažai pasidarbavo robotikos labui. Patį terminą „robotas“ 1920 metais sugalvojo čekų rašytojas Karel Čapek savo kūrinyje „Rossumovi univerzální roboti“ (angl. Rossum's Universal Robots). Žodžio pagrindą sudaro čekų kalbos veiksmažodis „robotovat“, kuris reiškia „dirbti“ arba „vergauti“.
Žymus fantastas Isaac Asimov savo kūrinyje „Runaround“ 1942 metais suformulavo tris robototechnikos dėsnius:
- Robotas negali padaryti žalos žmogui, arba savo neveiksmingumu leisti žmogui susižaloti.
- Robotas privalo paklusti žmogaus nurodymams, jei jie nesikerta su pirmuoju dėsniu.
- Robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmaisiais dviem dėsniais.
Akivaizdu, jog aukščiau išvardinti robototechnikos dėsniai yra aktualūs realiems šiuolaikiniams robotams nė kiek ne mažiau, negu fantastinių kūrinių personažams.
Dabar, kuomet robotai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, su jais susiduriama nuo pat mažens. Viskas prasideda nuo robotizuotų žaislų (pvz. Firby), konstruktorių (pvz. Cubelets arba Lego Mindstorms), toliau robotikos mėgėjai gali patys konstruoti robotus, naudodami įvairiausius valdiklius (pvz. Arduino arba Raspberry PI) arba programuoti jau sukurtus androidus (pvz. Nao) – tai leidžia labai sparčiai vystyti robotiką.
„Asimo“ robotai jau dabar pasitinka ir konsultuoja lankytojus centrinėje „Honda“ atstovybėje, „Aibo“ robotizuoti šuniukai jau dabar siūlomi žmonėms, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negali įsigyti gyvo šuns – robotai darosi vis protingesni ir prieinamesni paprastam žmogui. Negana to, robotai tampa mūsų planetos gyventojais ir nuo mūsų priklauso, kaip vystysis santykiai su šiais mūsų pagalbininkais: sukursime kažką panašaus į „Terminatorių“ arba „Matricą“ ar į „Elekroniką“ arba „Sunny“. Sukurta daugybė fantastikos kūrinių, parašyta daugybė scenarijų – dabar nuo mokslininkų, inžinierių ir paprastų robotų vartotojų priklauso, kuris iš šių scenarijų taps realybe.
Robotų naudojimas mokymui atveria naujas galimybes, motyvuojant studentus bei perteikiant įvairiausius programavimo, dirbtinio intelekto, mechanikos ar elektronikos aspektus.
Jau rugsėjo 16 dieną Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų katedros docentas Sergėjus Ivanikovas skaitys paskaitą „Robotų planeta“. Čia plačiau sužinosite apie robotų panaudojimo kasdieniame gyvenime galimybes, ateitį, išgirsite apie pokyčius, kuriuos robotai atneš į programavimo, elektronikos bei mechanikos mokimąsi, taip pat, kaip jie galės padėti studentams. Paskaita „Robotų planeta“ vyks VGTU Fundamentinių mokslų fakultete, SRL 427 auditorijoje.