Intelekto lygis, arba intelekto koeficientas, yra nustatomas specifiniu intelekto testu (IQ testas), apie kurį visi esame daugiau ar mažiau girdėję. Tačiau ar teko girdėti apie finansinį intelektą ir jo koeficientą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos mokslininkėms, išanalizavusioms daugybę mokslinės finansų literatūros ir bendradarbiaujant drauge su „Swedbank“ finansų specialistais, pavyko sukurti finansinio intelekto nustatymo metodiką. Tuo pagrindu buvo sukurtas ir plačiajai visuomenei naudoti pritaikytas finansinio intelekto identifikavimo testas, kuris platinamas per „Swedbank“ informacinius kanalus. Į klausimus apie šią naujovę atsako jos autorės doc. dr. Algita Miečinskienė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, prof. dr. Daiva Jurevičienė, doc. dr. Kamilė Taujanskaitė ir doc. dr. Irena Danilevičienė.

Sukūrėte finansinio IQ matavimo įrankį. Kuo jis naudingas, naujas, įdomus? 

Apskritai sąvoka „finansinis intelektas“ finansų moksle yra ganėtinai nauja ir vis dar besiplečianti, tad sukurta finansinio intelekto nustatymo metodika yra visiškai nauja ir originali, o jos pagrindu sugeneruotos naujos žinios leidžia daryti ne tik suasmenintas, bet ir apibendrintas išvadas tiek apie konkretaus asmens, tiek apie atskirų socialinių grupių ar visos tautos finansinio išprusimo lygį. Šio finansinio intelekto tyrimo tikslas yra identifikuoti silpniausias finansinių žinių grandis, kurias būtų galima pagerinti, žinant paprastas ir lengvai suprantamas tinkamo elgesio su savo pinigais taisykles. Jos buvo sukurtos ir siūlomos perskaityti kiekvienam, atlikusiam šį testą iki galo.

Asmeninių finansų valdymo žinios yra labai svarbios visiems, nes, turėdamas pakankamai finansinių žinių, asmuo gali geriau suprasti finansinę informaciją, labiau orientuotis priimdamas ne tik su kasdieniu vartojimu susijusius sprendimus, tačiau ir geriau suvokti taupymo, investavimo, kreditavimo, pensijos kaupimo, gyvybės draudimo ir kitus klausimus. Finansinės žinios neabejotinai lemia geresnę finansinę elgseną, kuri pasireiškia, kai asmuo neišleidžia visų savo uždirbamų pinigų einamajam vartojimui, o dalį jų taupo ir investuoja. Tai reiškia, kad turimos atitinkamos finansinės žinios padeda asmeniui analizuoti tiek savo, tiek ir aplinkos finansinę situaciją, objektyviai įvertinti finansinę būklę ir padėti apsisaugoti nuo finansinių problemų ateityje.

Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kas yra finansinis IQ? 

Asmens gebėjimas tvarkytis su savo pinigais priklauso nuo trijų aspektų. Pirma, kiek esame finansiškai raštingi? Kitaip tariant, kiek žinių turime tvarkydamiesi su savo finansais? Antra, kokia yra mūsų finansinė elgsena? Kitaip tariant, kaip tas žinias panaudojame priimdami įvairius finansinius sprendimus? Ir trečia, koks mūsų finansinis intelektas?

Pasak mokslininkų, finansinis intelektas suvokiamas kaip pakankamos žinios pagrindinėms finansinėms sąvokoms suprasti bei jų pritaikymas realiame gyvenime, priimant pagrįstą ir atsakingą asmeninį finansinį sprendimą, kuris gali paveikti asmens finansinę gerovę tiek ilguoju, tiek ir trumpuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu finansinis intelektas labai priklauso nuo asmens finansinio raštingumo ir asmeninių finansų valdymo gebėjimų.

Finansinio intelekto koeficientas – tai įgūdžių, susijusių su pagrindinėmis finansinėmis sąvokomis ir procesais, kurių taikymas formuoja gerą finansinę elgseną ir gerovę, matavimas. Kitaip tariant, įvardytų gebėjimų kiekybinis įvertis. Finansinio intelekto koeficientu siekiama įvertinti asmens sugebėjimą įgyti ir įsisavinti finansines žinias. 
Taigi, finansinio intelekto koeficientas yra naujas ir sparčiai populiarėjantis apibrėžimas. Finansinis IQ paaiškina asmens gebėjimą gauti pinigų, juos apsaugoti nuo įvairių rizikų, nustatyti išlaidų prioritetus, kaupti turtą ir taupyti arba, jei pinigų trūksta, pasiskolinti palankiausiomis sąlygomis, adekvačiai suvokiant, kaip veikia finansiniai procesai. 

Kiek finansinis raštingumas ir finansinio intelekto ugdymas liečia kiekvieną iš mūsų?

Jei finansinio raštingumo vertinimo tyrimų pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir įvairesnių, tai pastebima akivaizdi spraga tiriant finansinį intelektą ir jo poveikį finansinei elgsenai. 

Finansinio intelekto koeficiento svarba kiekvienam žmogui ir visai šaliai yra akivaizdžiai matoma analizuojant mikro- ir makrolygio tyrimų duomenis. Iki šiol dauguma tyrimų (nuo 1997 metais atlikto Bernheimo iki dabartinių, mūsų mokslininkų D. Jurevičienės ar K. Taujanskaitės atliktų tyrimų), nagrinėjančių finansinio raštingumo ir asmens finansinės elgsenos ryšį, parodė teigiamą koreliaciją ir buvo padaryta išvada, kad gyventojams vis dar trūksta finansinių žinių arba jos yra ribotos. Be to, užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštesnį finansinio raštingumo lygį, yra labiau linkę laikytis rekomenduojamos finansinės praktikos, ir atvirkščiai.

Panašius rezultatus pateikia ir kiti mokslininkai, kurie teigia, kad žemesnio intelekto lygio šalyse žmonės yra labiau linkę turėti fizinį turtą, o ne finansinį, o tai riboja finansų vystymąsi. Asmenys, turintys aukštesnį intelektą, greičiausiai sutaupys palyginti daugiau nei kiti, todėl įgyvendinant politiką, kuri padėtų padidinti žmogaus intelektą (pvz., pagerinti ankstyvąjį vaikų ugdymą ar sveikatos priežiūrą), stengiamasi ugdyti žmogaus intelektą jau nuo mažų dienų. Šalys, kuriose IQ yra aukštesnis, turi labiau išsivysčiusias finansų rinkas, o tai lemia geresnį prisitaikymą prie didesnio taupymo. 

Kokios yra gero finansinio elgesio gairės?

Siekiant nustatyti gyventojų finansinį IQ, reikia sužinoti jų požiūrį, kitaip tariant, reikia atlikti apklausą. Prieš parengiant konkrečius klausimus, reikėjo remtis tam tikromis nuostatomis, todėl sudarėme apibendrintus blokus, kurie apima elgsenos su savo pinigais gaires. 

Pirmasis blokas – pajamos ir išlaidos – apima 4 gaires, pvz., gavus pajamas pirmiausia reikia atidėti taupyti, o tik paskui planuoti išlaidas.

Antrasis – turto planavimas – apima 9 gaires, pvz., taupyti ne mažiau kaip 10 proc. visų savo pajamų, o stipriai didėjant pajamoms stengtis nedidinti išlaidų, tačiau didinti taupymą. Šis blokas labai platus, nes į jį įeina taupymas, investavimas, pensijos planavimas, karjera.  

Trečiasis blokas – kreditas ir skola – apima 4 gaires. Nors čia yra tik 4 gaires, bet jos labai plačios. Ilgiausia taisyklė siejama su būsto paskola. Kadangi tai ilgalaikis įsipareigojimas ir didžiausias šeimai, žmonės turi apsvarstyti daug svarbių dalykų prieš pasiryždami tokiai paskolai.

Ketvirtasis blokas skirtas rizikai ir apsaugai ir jį sudaro 3 gairės, pavyzdžiui, kad ne gyvybės draudimas (pavyzdžiui, automobilio, būsto ir pan.) nėra investicija, tai apsauga nelaimės atveju nuo neribotų finansinių nuostolių.

Taigi, dvidešimt gairių apima esmines asmens elgsenos kryptis, kurios kartu su turimos informacijos panaudojimu užtikrintų tvarią asmens finansinę raidą.