Transporto inžinerijos fakultetas
Padaliniai
Transporto ir logistikos kompetencijos centras
Apie centrą
APIE CENTRĄ
.jpg)
Transporto ir logistikos kompetencijos centras (TLKC) , įkurtas 2017m. sujungus du padalinius: Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrą (2007m.) ir Transporto institutą (1998m.)
TLKC tikslas: Vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus darnaus transporto srityje, dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus Transporto inžinerijos fakulteto studijų procese.
TLKC tikslas: Vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus darnaus transporto srityje, dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus Transporto inžinerijos fakulteto studijų procese.
TLKC uždaviniai, prioritetinė kryptis, prioritetinės tematikos
TLKC uždaviniai:
• Pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kompetencijos mokslininkus, gebančius atlikti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus darnaus transporto srityje. Užmegzti ir palaikyti dalykinius ryšius su išoriniais partneriais: mokslo, verslo ir valstybinėmis institucijomis.
• Stiprinti mokslinį potencialą žalio, integruoto ir sumanaus transporto srityse, dalyvauti mokslininkų rengimo procese, ugdyti gebėjimus reikalingus darbui tarptautinėse projektuose, pagal galimybes įtraukiant jaunus specialistus į tarptautinių projektų vykdymą.
• Vykdyti tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus (projektus, studijas, rengti rekomendacijas) darnaus transporto srityje, prioritetiniams Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslams pasiekti. Remiantis atliktais tyrimais, teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl transporto politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių.
• Kurti moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas verslui ir visuomenei, skatinant Lietuvos darnų vystymąsi, didinant universiteto konkurencingumą regione ir pasaulyje. Remiantis atliktais tyrimais ir tarptautiniu projektu rezultatais, skleisti informaciją apie inovacijas ir gerąją patirtį darnaus transporto srityje.
Prioritetinė kryptis:
• Darnusis transportas
Prioritetinės tematikos:
• Automatizuotos ir savivaldės transporto priemonės bei eismo saugumas;
• Logistikos ir transporto sistemos, transporto rūšių sąveika, sauga ir integracija;
• Energiją ir aplinką tausojančios transporto priemonės, žalioji logistika;
• Naujos judumo technologijos, IT ir intelektinės transporto sistemos.
Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius dr. Viktor Skrickij
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono Strategijos transporto politikos koordinatorius, dr. Algirdas Šakalys.
• Pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kompetencijos mokslininkus, gebančius atlikti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus darnaus transporto srityje. Užmegzti ir palaikyti dalykinius ryšius su išoriniais partneriais: mokslo, verslo ir valstybinėmis institucijomis.
• Stiprinti mokslinį potencialą žalio, integruoto ir sumanaus transporto srityse, dalyvauti mokslininkų rengimo procese, ugdyti gebėjimus reikalingus darbui tarptautinėse projektuose, pagal galimybes įtraukiant jaunus specialistus į tarptautinių projektų vykdymą.
• Vykdyti tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus (projektus, studijas, rengti rekomendacijas) darnaus transporto srityje, prioritetiniams Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslams pasiekti. Remiantis atliktais tyrimais, teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl transporto politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių.
• Kurti moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas verslui ir visuomenei, skatinant Lietuvos darnų vystymąsi, didinant universiteto konkurencingumą regione ir pasaulyje. Remiantis atliktais tyrimais ir tarptautiniu projektu rezultatais, skleisti informaciją apie inovacijas ir gerąją patirtį darnaus transporto srityje.
Prioritetinė kryptis:
• Darnusis transportas
Prioritetinės tematikos:
• Automatizuotos ir savivaldės transporto priemonės bei eismo saugumas;
• Logistikos ir transporto sistemos, transporto rūšių sąveika, sauga ir integracija;
• Energiją ir aplinką tausojančios transporto priemonės, žalioji logistika;
• Naujos judumo technologijos, IT ir intelektinės transporto sistemos.
Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius dr. Viktor Skrickij
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono Strategijos transporto politikos koordinatorius, dr. Algirdas Šakalys.
.jpg)
Partneriai
Užsienio mokslo ir studijų institucijos:
1. Wismar University of Technology, Vokietija
2. NetPort.Karlshamn AB, Švedija
3. Transport Economics Centre University of Maribor Slovenia
4. Institute of Spatial Planning, Development and Foreign Relations Russia
5. Instituts Français des Sciences et Technologies des Transports de l'Aménagement et des Réseaux, Prancūzija
6. Instituto Technologico del Embalaje Transporte y Logistica, Ispanija
7. University of Newcastle upon Tyne – Newrail, Didžioji Britanija
8. University of Westminster, Didžioji Britanija
9. Syddansk Universitet, Danija
10. University Of Piraeus Research Centre, Graikija
11. Danijos Technikos Universitetas
12. Lulea Technologijos Universitetas (Švedija)
13. Nankino Universitetas (Kinija)
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos:
1. Kauno techniko universitetas
2. Klaipėdos universitetas
Lietuvos valstybinės institucijos:
1. LR susisiekimo ministerija
2. LR Užsienio reikalų ministerija
3. Pagrindinių Lietuvos miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių)
Ūkio subjektai:
1. AFT-IFTIM, Prancūzija
2. Amsterdamo uostas, Nyderlandai
3. Asia Continental Landbridge Logistics Association Council, Kinija
4. Baltarusijos ekspeditorių asociacija, Baltarusija
5. Baltijsk savivaldybė, Rusija
6. BELINTERTRANS-transport-logistics center, Baltarusija
7. Berlin-Brandeburg Logistic Network, Vokietija
8. Blekingės Regionas, Švedija
9. BMT Group Ltd, Didžioji Britanija
10. CLMS Limited, Didžioji Britanija
11. Conseil Europeen De L’equipment Naval, Belgija
12. COSCO, Kinija
13. Det Norske Veritas As, Norvegija
14. DHL Global Forwarding, Vokietija
15. Ebos Technologies Ltd, Kipras
16. Econsult Betriebsberatungesellschaft MBH, Austrija
17. Gruppo CLAS SRL, Italija
18. Hohhot Export Processing Zone, Kinija
19. ICAP Shipping Ltd, Didžioji Britanija
20. Inlecom Systems Ltd, Didžioji Britanija
21. Interporto Bologna Spa, Italija
22. IVECO, Italija
23. Karhamno miesto savivaldybė, Švedija
24. Karshamn uostas, Švedija
25. Kazachstano geležinkeliai TemyrZholy
26. Lietuvos geležinkeliai
27. Lietuvos krovos kompanijų Asociacija
28. Linava, Lietuva
29. Lineka, Lietuva
30. LOHR industrie, Prancūzija
31. Maritime Administration Of Latvia, Latvija
32. Market & Opinion Research International Limited, Didžioji Britanija
33. MJC2 Ltd, Didžioji Britanija
34. Mobycon, Nyderlandai
35. Nautical Enterprise Centre Ltd, Airija
36. NECL, Airija
37. PANTEIA, Nyderlandai
38. Planung Transport Verkehr AG, Vokietija
39. Plaske Ukraina
40. Port Authority Of Valencia, Ispanija
41. Portbase Bv, Nyderlandai
42. PPL 33-55, Ukraina
43. Promotion of Operational Links with Integrated Services, Belgija
44. Rapp Trans AG, Čekijos respublika
45. Rubicon, Rusija
46. Shipserv Ltd, Didžioji Britanija
47. Societe De Gestion De Terminaux Informatiques, Prancūzija
48. Šiaulių oro uostas
49. Terminal of Mockava
50. Tuuchin Co. Ltd., Mongolija
51. Ukrainos geležinkeliai
52. UKRZOVNISHTRANS, LLC, Ukraina
53. Valenciaport Foundation, Ispanija
54. Valtion teknillinen tutkimuskeskus, Suomija
55. Vilteda, Lietuva
56. VPA Logistic,s Lietuva
57. Hamburgo jūrų uostas
58. CIFA (Kinijos Tarptautinė ekspeditorių asociacija)
1. Wismar University of Technology, Vokietija
2. NetPort.Karlshamn AB, Švedija
3. Transport Economics Centre University of Maribor Slovenia
4. Institute of Spatial Planning, Development and Foreign Relations Russia
5. Instituts Français des Sciences et Technologies des Transports de l'Aménagement et des Réseaux, Prancūzija
6. Instituto Technologico del Embalaje Transporte y Logistica, Ispanija
7. University of Newcastle upon Tyne – Newrail, Didžioji Britanija
8. University of Westminster, Didžioji Britanija
9. Syddansk Universitet, Danija
10. University Of Piraeus Research Centre, Graikija
11. Danijos Technikos Universitetas
12. Lulea Technologijos Universitetas (Švedija)
13. Nankino Universitetas (Kinija)
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos:
1. Kauno techniko universitetas
2. Klaipėdos universitetas
Lietuvos valstybinės institucijos:
1. LR susisiekimo ministerija
2. LR Užsienio reikalų ministerija
3. Pagrindinių Lietuvos miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių)
Ūkio subjektai:
1. AFT-IFTIM, Prancūzija
2. Amsterdamo uostas, Nyderlandai
3. Asia Continental Landbridge Logistics Association Council, Kinija
4. Baltarusijos ekspeditorių asociacija, Baltarusija
5. Baltijsk savivaldybė, Rusija
6. BELINTERTRANS-transport-logistics center, Baltarusija
7. Berlin-Brandeburg Logistic Network, Vokietija
8. Blekingės Regionas, Švedija
9. BMT Group Ltd, Didžioji Britanija
10. CLMS Limited, Didžioji Britanija
11. Conseil Europeen De L’equipment Naval, Belgija
12. COSCO, Kinija
13. Det Norske Veritas As, Norvegija
14. DHL Global Forwarding, Vokietija
15. Ebos Technologies Ltd, Kipras
16. Econsult Betriebsberatungesellschaft MBH, Austrija
17. Gruppo CLAS SRL, Italija
18. Hohhot Export Processing Zone, Kinija
19. ICAP Shipping Ltd, Didžioji Britanija
20. Inlecom Systems Ltd, Didžioji Britanija
21. Interporto Bologna Spa, Italija
22. IVECO, Italija
23. Karhamno miesto savivaldybė, Švedija
24. Karshamn uostas, Švedija
25. Kazachstano geležinkeliai TemyrZholy
26. Lietuvos geležinkeliai
27. Lietuvos krovos kompanijų Asociacija
28. Linava, Lietuva
29. Lineka, Lietuva
30. LOHR industrie, Prancūzija
31. Maritime Administration Of Latvia, Latvija
32. Market & Opinion Research International Limited, Didžioji Britanija
33. MJC2 Ltd, Didžioji Britanija
34. Mobycon, Nyderlandai
35. Nautical Enterprise Centre Ltd, Airija
36. NECL, Airija
37. PANTEIA, Nyderlandai
38. Planung Transport Verkehr AG, Vokietija
39. Plaske Ukraina
40. Port Authority Of Valencia, Ispanija
41. Portbase Bv, Nyderlandai
42. PPL 33-55, Ukraina
43. Promotion of Operational Links with Integrated Services, Belgija
44. Rapp Trans AG, Čekijos respublika
45. Rubicon, Rusija
46. Shipserv Ltd, Didžioji Britanija
47. Societe De Gestion De Terminaux Informatiques, Prancūzija
48. Šiaulių oro uostas
49. Terminal of Mockava
50. Tuuchin Co. Ltd., Mongolija
51. Ukrainos geležinkeliai
52. UKRZOVNISHTRANS, LLC, Ukraina
53. Valenciaport Foundation, Ispanija
54. Valtion teknillinen tutkimuskeskus, Suomija
55. Vilteda, Lietuva
56. VPA Logistic,s Lietuva
57. Hamburgo jūrų uostas
58. CIFA (Kinijos Tarptautinė ekspeditorių asociacija)
MITA - Kelio dangos tipo nustatymo sistema
Besivystant technologijoms vyksta revoliuciniai pokyčiai sektoriuje. Pereinama nuo nuosavo automobilio prie dalinimosi paslaugos (CAR SHARING), tikėtina kad ateityje vidaus degimo varikliai bus pakeisti elektriniais. Pati įdomiausia inovacija yra savivaldės transporto priemonės, kurios gali važiuoti be vairuotojo. Tokiose transporto priemonėse naudojamos aplinkos suvokimo sistemos, kurių veikimo principas pagrįstas dirbtinio intelekto technologijomis.Dar didžiausi iššūkiai laukia detalių gamintojų, pvz. elektriniam automobiliui nereikalinga sankaba. Tokių kompanijų kapitalizacija pastaraisiais metais drastiškai mažėja.
VGTU mokslininkai kuria sprendimus, skirtus standartinių automobilio mazgų pritaikymui savavaldėms transporto priemonėms.
Sukurta kelio dangos tipo nustatymo sistema praplečia gamintojų naudojamų aplinkos suvokimo sistemų funkcionalumą. Sistema naudoja standartinius automobilio jutiklius ir aparatinę įrangą, todėl galutiniam vartotojui transporto priemonės kaina nedidėja.
Plačiau klausykite interviu su doc. dr. Viktor Skrickij čia.
Autonominiai automobiliai iš parodų salių į Lietuvos kelius persikels per artimiausią dešimtmetį
© DELFI / Karolina PansevičMieste pusiau važiuojantys, pusiau skrendantys begarsiai aparatai, kurie pagelbės keliaujant ir atliekant kasdienes užduotis, nebūtinai yra futuristinis vaizdas, sako Vidas Žuraulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteteo Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Anot jo, procesų automatizacija ir išmaniųjų skaitmeninių technologijų taikymas pastaruoju metu sparčiai keičia Lietuvoje veikiantį transporto sektorių, sakoma pranešime žiniasklaidai.
Plačiau skaitykite interviu su doc. dr. Vidu Žurauliu čia.
Kaip elgesio mokslas gali pagerinti mūsų gyvenimą?
MJJ fondo nuotr. / Paulius YaminKeisdami savo elgesį galime pakeisti pasaulį. Daugybę mūsų šalį kankinančių problemų galėtume išspręsti ar bent jau smarkiai sumažinti, jei kasdien elgtumėmės kitaip. Be abejo, teisės aktai, viešosios tvarkos normos ir švietimas – svarbu, tačiau visa tai nieko nepakeis, jei ir mes, paprasti piliečiai, neprisidėsime ir nepakeisime savo mąstysenos ir elgsenos.
Plačiau skaitykite straipsnį su Paulius Yamin Slotkus čia.
Mokslininkai skatinami grįžti į Lietuvą
Apie mokslo, išradimų, inžinerijos pasaulį Lietuvoje. Kokios perspektyvos ir galimybės? Su kuo dažniausiai susiduria čia bandymus ir tyrimus norintys pradėti mokslo atstovai, išradėjai?
Plačiau žiūrėkite interviu su Paulius Yamin Slotkus čia (nuo 39 min.).
Plačiau žiūrėkite interviu su Paulius Yamin Slotkus čia (nuo 39 min.).
Kada Lietuvoje pamatysime savavaldį automobilį ir ko vertos avarinio stabdymo sistemos?
Simo Bernoto nuotr. / Vidas ŽuraulisIšmanios vairavimo sistemos, tokios kaip automatinis stabdymas, greičio reguliavimas ar eismo juostos laikymosi sistema – jau įprasti dalykai naujuose automobiliuose. Vis dar retenybė išvysti automobilį be vairuotojo. Žadama, kad tokie automobiliai rinkoje pasirodys iki 2030-ųjų, rašoma pranešime.
Plačiau skaitykite interviu su doc. dr. Vidu Žurauliu čia.
MARA partnerių 2-asis susitikimas Hainuvkoje, Lenkijoje
Transporto ir logistikos kompetencijos centro ir Teritorijų planavimo instituto darbuotojai dalyvavo INTERREG Baltijos jūros regiono programos projekto „Judumas ir prieinamumas kaimo vietovėse. Nauji požiūriai į judumo koncepcijų kūrimą atokiose vietovėse“ (akronimas – MARA) partnerių 2-jame susitikime. Susitikimą Hainuvkoje organizavo projekto „MARA“ projekto partneriai iš Lenkijos. Susitikimo metu visi projekto „MARA“ dalyviai pristatė 1-ojo etapo veiklos tarpinius rezultatus. Seminaro sesijų metu išdiskutuotas ir patikslintas tolimesnių projekto veiklų planas.
2019-09-18
Projekto „Assets4Rail“ partnerių 2-asis susitikimas
Transporto ir logistikos kompetencijos centro darbuotojai – vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Gintautas Bureika ir doc. Viktor Skrickij – dalyvavo programos „HORIZIN-2020“ platformos “Shift2Rail” mokslo projekto „Geležinkelio kelio, tiltų, tunelių ir saugos sistemų būklės vertinimas, stebėsena ir duomenų apdorojimas“ (akronimas – Assets4Rail) partnerių 2-jame susitikime. Susitikimą Berlyne organizavo projekto „Assets4Rail“ Techninis koordinatorius Europos geležinkelių tyrėjų asociacija „EURNEX“. Susitikimo metu visi projekto „Assets4Rail“ partneriai pristatė 1-ojo pusmečio tyrimų tarpinius rezultatus. Seminaro sesijų metu išdiskutuotas ir patikslintas tolimesnių projekto veiklų planas.
2019-06-19
Tarptautinis renginys „Mobility Tech 2019“
Vidas Žuraulis skaitė pranešimą tarptautiniame renginyje „Mobility Tech 2019“ tema "Safety and Public Acceptance. Human-Machine Interface". Tai buvo įvadinis pranešimas vienoje iš konferencijos darbo grupių kūrybinėse dirbtuvėse. Buvo apžvelgti vystomi tyrimai apie autonominio transporto keliamas problemas ir iššūkius, susijusius su šios technologijos priimtinumu visuomenei bei žmogaus ir mašinos sąsajai. Aptarta vairuotojo vaidmuo ir iškylančios rizikos vystantis šiai pažangiai automobilių technologijai.
2019-06-19
-
- Puslapio administratoriai:
- Linas Pilipavičius
- Darius Aleksonis
- Lijana Maskeliūnaitė
- Rasa Prentkovskienė
- Eglė Dabulevičiūtė
- Remigijus Bagdzevičius
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė