Automobilių inžinerijos katedra
.jpg)
AIK katedra
Automobilių inžinerijos katedra (AIK) yra VGTU Transporto inžinerijos fakulteto padalinys, puoselėjantis ir rengiantis automobilių transporto inžinerijos (ATI) studijas ir vertybes tiems, kurie pasiryžę įgyvendinti savo kūrybingumą ir inžinerinį mąstymą.
VGTU uždavinys aprūpinti šalies transporto sektorių kvalifikuotais, sklandžią jo veiklą užtikrinančiais ir sektoriaus plėtojimui bei inovacijų vystymui parengtais specialistais, kurie gebėtų mokslinę patirtį ir potencialą efektyviai perkelti ir pritaikyti praktiniame gyvenime. Automobilių transporto svarba ir įtaka mūsų kasdienybei leidžia ATI išlikti reikšminga mokslo ir švietimo dalimi, vykdančia nuoseklią ir progresyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą.
Katedra rengia pirmosios ir antrosios pakopos studijas - nuolatinių, išlyginamųjų ir drauge su kitomis katedromis vykdomų ištęstinių bakalauro studijų formas bei nuolatines magistrantūros studijas. Aktyvūs studentai dalyvauja akademinėje universiteto veikloje, taip pat gilina žinias pagal ERASMUS mainų programą užsienio universitetuose. Siekiant sėkmingos studentų integracijos, platus AIK partnerių ratas suteikia puikias praktikos ir karjeros sąlygas pradėti profesinį kelią įvairiose šalies įmonėse ir valdymo įstaigose. Mūsų absolventams atsiveria galimybė įsilieti į Lietuvos ir užsienio transporto sektoriaus veiklą tiek privačiose įmonėse, tiek valstybinėse įstaigose, arba rinktis mokslinės karjeros kelią – doktorantūros studijas.
AIK mokslinė veikla intensyviausiai vykdoma darniojo transporto tyrimų kryptimis apimant alternatyviąją energiją ir aplinką tausojančias transporto priemones, transporto sistemų ir eismo modeliavimą, optimizavimą, saugą ir valdymą, bei naujas judėjimo technologijas ir intelektines transporto priemones. Greta pagrindinių mokslinės veiklos sričių taip pat palaikomas platus transporto inžinerijos mokslo interesų spektras atnaujinant ar papildant tyrimų kryptis.
AIK kasmet atnaujina ir stiprina laboratorinę bazę išplėsdama mokslinių tyrimų sritis bei apimtis, plėtoja tarptautinius akademinius ryšius ir studijų tarptautiškumą bei siekia palaikyti glaudų mokslo įstaigos bendradarbiavimą su privačiomis įmonėmis bei valstybinėmis institucijomis. Studijų proceso ir mokslinės veiklos užtikrinimui mūsų darbuotojai dirba su unikalia laboratorine įranga, kuri naudojama ne tik specifiniams tyrimams ir eksperimentams, bet ir užsakomųjų paslaugų vykdymui. Kasmet stiprinama laboratorinė bazė leidžia palaikyti aukštą, intensyvų ir įvairiapusišką studijų procesą efektyviai derinant teorinį turinį su praktiniais užsiėmimais, taip atveriant platesnių mokslinių vizijų galimybes.
Studijų metu universitete atsiveria galimybės įgyvendinti inžinerinį sumanumą ir kūrybiškumą atspindinčius projektus. Skambiausias AIK projektas - bendras dėstytojų ir studentų kūrinys – elektromobilis. Naujausias katedroje įgyvendintas projektas - automobilio slydimo sistema - atveria naujų kompleksinių vairuotojo ir automobilio elgsenos tyrimų galimybes.
Jaunatvišką ir brandų katedros lektorių, docentų ir profesorių kolektyvą kasmet papildo perspektyvūs doktorantai, savo darbais papildantys ir praplečiantys tyrimų lauką. AIK dėstytojai pasirengę profesionaliam ir kūrybiškam darbui su kiekvienu ieškojimų ir entuziazmo nestokojančiu studentu, kuriam padės surasti savo kelią praktinėje ir akademinėje inžinerijoje.
VGTU uždavinys aprūpinti šalies transporto sektorių kvalifikuotais, sklandžią jo veiklą užtikrinančiais ir sektoriaus plėtojimui bei inovacijų vystymui parengtais specialistais, kurie gebėtų mokslinę patirtį ir potencialą efektyviai perkelti ir pritaikyti praktiniame gyvenime. Automobilių transporto svarba ir įtaka mūsų kasdienybei leidžia ATI išlikti reikšminga mokslo ir švietimo dalimi, vykdančia nuoseklią ir progresyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą.
Katedra rengia pirmosios ir antrosios pakopos studijas - nuolatinių, išlyginamųjų ir drauge su kitomis katedromis vykdomų ištęstinių bakalauro studijų formas bei nuolatines magistrantūros studijas. Aktyvūs studentai dalyvauja akademinėje universiteto veikloje, taip pat gilina žinias pagal ERASMUS mainų programą užsienio universitetuose. Siekiant sėkmingos studentų integracijos, platus AIK partnerių ratas suteikia puikias praktikos ir karjeros sąlygas pradėti profesinį kelią įvairiose šalies įmonėse ir valdymo įstaigose. Mūsų absolventams atsiveria galimybė įsilieti į Lietuvos ir užsienio transporto sektoriaus veiklą tiek privačiose įmonėse, tiek valstybinėse įstaigose, arba rinktis mokslinės karjeros kelią – doktorantūros studijas.
AIK mokslinė veikla intensyviausiai vykdoma darniojo transporto tyrimų kryptimis apimant alternatyviąją energiją ir aplinką tausojančias transporto priemones, transporto sistemų ir eismo modeliavimą, optimizavimą, saugą ir valdymą, bei naujas judėjimo technologijas ir intelektines transporto priemones. Greta pagrindinių mokslinės veiklos sričių taip pat palaikomas platus transporto inžinerijos mokslo interesų spektras atnaujinant ar papildant tyrimų kryptis.
AIK kasmet atnaujina ir stiprina laboratorinę bazę išplėsdama mokslinių tyrimų sritis bei apimtis, plėtoja tarptautinius akademinius ryšius ir studijų tarptautiškumą bei siekia palaikyti glaudų mokslo įstaigos bendradarbiavimą su privačiomis įmonėmis bei valstybinėmis institucijomis. Studijų proceso ir mokslinės veiklos užtikrinimui mūsų darbuotojai dirba su unikalia laboratorine įranga, kuri naudojama ne tik specifiniams tyrimams ir eksperimentams, bet ir užsakomųjų paslaugų vykdymui. Kasmet stiprinama laboratorinė bazė leidžia palaikyti aukštą, intensyvų ir įvairiapusišką studijų procesą efektyviai derinant teorinį turinį su praktiniais užsiėmimais, taip atveriant platesnių mokslinių vizijų galimybes.
Studijų metu universitete atsiveria galimybės įgyvendinti inžinerinį sumanumą ir kūrybiškumą atspindinčius projektus. Skambiausias AIK projektas - bendras dėstytojų ir studentų kūrinys – elektromobilis. Naujausias katedroje įgyvendintas projektas - automobilio slydimo sistema - atveria naujų kompleksinių vairuotojo ir automobilio elgsenos tyrimų galimybes.
Jaunatvišką ir brandų katedros lektorių, docentų ir profesorių kolektyvą kasmet papildo perspektyvūs doktorantai, savo darbais papildantys ir praplečiantys tyrimų lauką. AIK dėstytojai pasirengę profesionaliam ir kūrybiškam darbui su kiekvienu ieškojimų ir entuziazmo nestokojančiu studentu, kuriam padės surasti savo kelią praktinėje ir akademinėje inžinerijoje.
1943 m. visos aukštosios mokyklos Lietuvoje buvo uždarytos, todėl mokslo ir mokymo tęstinumui buvo įkurtas pogrindinis Technikos mokslų skyrius prie vakarinio instituto suaugusiems Kaune.
1944 m. Vilniaus ir Kauno universitetams atnaujinus savo veiklą nauju pavadinimu atkurtame Kauno valstybiniame universitete įsteigta Transporto mašinų katedra.
Greta geležinkelio, vandens ir oro transporto buvo įkurta pagrindinė specialybė – automobilių transporto eksploatacija. Pirmieji transporto mašinų specialybės inžinierių-mechanikų diplomai buvo išduoti Kauno universitete 1946 m.
1950 m. reorganizavus Kauno valstybinį universitetą Transporto mašinų katedra buvo pervadinta Automobilių katedra ir perkelta į Kauno politechnikos institutą (KPI).
Automobilių katedroje (Kauno politechnikos institute) dėstė: L. Gastila (1944–1970), K. Lukoševičius (1950–1970), V. Drozda (1954–1970), R. Brazys (1957–1970), A. Mikulskis (1961–1964), J. Jurgaitis (1962–1970), R. Žeromskas (1963–1970), J. A. Poviliūnas (1967–1970).
Nuo 1944 m. katedros vedėjais buvo T. Balčiūnas (1944–1945 ir 1947–1948), generolas I. Barzda-Bradauskas (1945–1947), L. Gastila (1948–1964), K. Lukoševičius (1964–1976).
KPI Automobilių katedra rengė dviejų specialybių – automobilių transporto eksploatacijos ir kelių statybos mechanizacijos – inžinierius.
Kaune 1945–1970 m. parengti 423 inžinieriai. Katedrai vadovaujant L. Gastilai buvo parengta ir apginta 11 kandidato (dabar daktaro) disertacijų, tarp jų – dvi iš Talino politechnikos instituto.
1956 m. įkurtas KPI vakarinis skyrius sparčiai išaugo iki fakulteto, po penkerių metų įgavo Vilniaus filialo statusą.
1960 m. pradėta Vilniuje rengti automobilių transporto eksploatacijos inžinierius.
Pirmaisiais automobilių inžinerijos dėstytojais Vilniuje buvo Z. Klimavičius, T. Narbutas, A. Butkus, A. Lašas ir A. Norvaišas. 1963 m. automobilių transporto studijas baigė baigė pirmoji automobilių inžinierių laida.
1969 m. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI).
1970 m. Automobilių katedrą iš KPI perkėlus į VISI, padalinys įgijo šiandieninį pavadinimą – Automobilių transporto katedra.
Iš pradžių katedroje buvo rengiamos 2 grupės automobilių transporto inžinerijos studentų, vėliau, išaugus studentų skaičiui, buvo ruošiamos 4 dieninio skyriaus grupės bei po vieną vakarinių ir neakivaizdinių studijų grupę. Iki 1984 m. katedra rengė automobilių eksploatacijos bei kelių ir statybos mašinų inžinierius.
1944 m. Vilniaus ir Kauno universitetams atnaujinus savo veiklą nauju pavadinimu atkurtame Kauno valstybiniame universitete įsteigta Transporto mašinų katedra.
Greta geležinkelio, vandens ir oro transporto buvo įkurta pagrindinė specialybė – automobilių transporto eksploatacija. Pirmieji transporto mašinų specialybės inžinierių-mechanikų diplomai buvo išduoti Kauno universitete 1946 m.
1950 m. reorganizavus Kauno valstybinį universitetą Transporto mašinų katedra buvo pervadinta Automobilių katedra ir perkelta į Kauno politechnikos institutą (KPI).
Automobilių katedroje (Kauno politechnikos institute) dėstė: L. Gastila (1944–1970), K. Lukoševičius (1950–1970), V. Drozda (1954–1970), R. Brazys (1957–1970), A. Mikulskis (1961–1964), J. Jurgaitis (1962–1970), R. Žeromskas (1963–1970), J. A. Poviliūnas (1967–1970).
Nuo 1944 m. katedros vedėjais buvo T. Balčiūnas (1944–1945 ir 1947–1948), generolas I. Barzda-Bradauskas (1945–1947), L. Gastila (1948–1964), K. Lukoševičius (1964–1976).
KPI Automobilių katedra rengė dviejų specialybių – automobilių transporto eksploatacijos ir kelių statybos mechanizacijos – inžinierius.
Kaune 1945–1970 m. parengti 423 inžinieriai. Katedrai vadovaujant L. Gastilai buvo parengta ir apginta 11 kandidato (dabar daktaro) disertacijų, tarp jų – dvi iš Talino politechnikos instituto.
1956 m. įkurtas KPI vakarinis skyrius sparčiai išaugo iki fakulteto, po penkerių metų įgavo Vilniaus filialo statusą.
1960 m. pradėta Vilniuje rengti automobilių transporto eksploatacijos inžinierius.
Pirmaisiais automobilių inžinerijos dėstytojais Vilniuje buvo Z. Klimavičius, T. Narbutas, A. Butkus, A. Lašas ir A. Norvaišas. 1963 m. automobilių transporto studijas baigė baigė pirmoji automobilių inžinierių laida.
1969 m. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI).
1970 m. Automobilių katedrą iš KPI perkėlus į VISI, padalinys įgijo šiandieninį pavadinimą – Automobilių transporto katedra.
Iš pradžių katedroje buvo rengiamos 2 grupės automobilių transporto inžinerijos studentų, vėliau, išaugus studentų skaičiui, buvo ruošiamos 4 dieninio skyriaus grupės bei po vieną vakarinių ir neakivaizdinių studijų grupę. Iki 1984 m. katedra rengė automobilių eksploatacijos bei kelių ir statybos mašinų inžinierius.
Atsiradus geležinkelio ir oro transporto inžinierių poreikiui, Automobilių transporto katedroje buvo pradėti rengti geležinkelių transporto bei orlaivių ir jų variklių eksploatacijos inžinieriai. Katedroje, vėl pervadintoje į Transporto mašinų, buvo parengti pirmieji minėtų specialybių inžinieriai. Katedrai vadovavo V. Tilindis (1976–1981), M. Nemira (1981–1986), A. Pikūnas (1986–1996). Prie Automobilių transporto katedros akademinio kolektyvo prisijungė iš Kauno atvykę L. Gastila, K. Lukoševičius, R. Žeromskas, J. Poviliūnas, R. Brazys, J. Jurgaitis ir A. Stanulis. Katedroje taip pat pradėjo dirbti A. Butkus, Z. Klimavičius, A. Lašas, M. Nemira, O Lukoševičienė, V. Tilindis, L. P. Lingaitis, S. Šimakauskas, A. Pikūnas.
1994 m. įkūrus Transporto inžinerijos fakultetą (TIF) pirmuoju jo dekanu tapo Automobilių transporto katedros profesorius R. Žeromskas. TIF apėmė Automobilių transporto ir Geležinkelių transporto katedras bei A. Gustaičio aviacijos institutą. Automobilių transporto katedroje rengiamos automobilių transporto inžinerijos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos.
Katedroje dirbo ar tebedirba A. Butvilas, V. Valiūnas, K. Olšauskas, S. Karosas, V. Bartulis, R. Subačius, V. Ivanovas, J. Jurevičius, M. Bogdevičius, G. Medeišis, V. Mickūnaitis, S. Petkevičius, A. Šerkšnas, N. Lukoševičienė, A. Aleksiejūnas, Untulis, V. Jovaiša, G. Bureika, S. Pukalskas, G. Garbinčius, R. Pečeliūnas, S. Nagurnas, A. Ambrazevičius, L. Zubavičius. Katedrai vedėjavo O. Lukoševičienė (1996–2000), A. Pikūnas (2000–2008) ir S. Pukalskas (nuo 2008 m.).
2006 m. įsteigta Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorija.
Vienas aktyviausių šios laboratorijos, išplėtusios ATK tyrimų lauką, iniciatorių buvo jos vedėju tapęs dr. Zenonas Bogdanovičius.
2012 m. sėkmingai įgyvendintas elektromobilio projektas.
Nuo studentų iniciatyvos kilusi elektromobilio idėja bendromis studentų ir dėstytojų pastangomis tapo didelio visuomenės ir specialistų dėmesio sulaukusiu vien elektra varomu kūriniu.
2014 m. sukurta automobilio slydimo sistema.
Jaunųjų ATK specialistų suprojektuota ir įgyvendinta automobilio slydimą imituojanti sistema tapo svarbiu naujai steigiamos laboratorijos tyrimų įrenginiu.
2014 m. įsteigta Saugaus eismo laboratorija (SEL).
Laboratorijoje atliekami kompleksiniai vairuotojo ir automobilio elgsenos bei dinaminiai tyrimai. SEL iniciatorius ir vedėjas - tyrėjas Vidas Žuraulis.
2014 m. ATK mokslininkai pradeda mokslinį bendradarbiavimą ir dalyvavimą projekte „Hidrometano moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.
Pirmoje Baltijos šalyse „Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorijoje“ verslo iniciatyva „SG dujos Auto“ ir moksliniai partneriai siekia sukurti naują ekologišką degalų tipą - hidrometaną.
2015 m. AT katedros iniciatyva ir pagrindu sukuriama studentų formulės automobilio komanda - „VGTU Formula Student Racing Team“.
Tai jaunųjų inžinerijos entuziastų komanda, apjungianti net 6 fakultetų studentus bendram tikslui - elektrinės formulės automobilio sukūrimui ir pasirengimui dalyvauti „Formula SAE Student“ varžybose.
2016 m. katedroje pradedama vystyti nauja mokslo sritis - autonominės automobilio valdymo sistemos. Sukuriama vairo pasukimo valdymo ir stabdžių pedalo paminos valdymo robotai. Rengiama disertacija tema - Adaptyvios autonominio automobilio valdymo sistemos kūrimas ir modeliavimas (doktorantas Paulius Skačkauskas).
2017 m. katedra naujus mokslo metus pasitinka su nauju pavadinimu - Automobilių inžinerijos katedra (AIK), anglų kalba - Department of Automotive Engineering (DAE).
Įvairiais pavadinimais gyvavusi ir skirtingose vietose vykdytos automobilių transporto inžinerijos studijos nuo 1945 iki 2017 metų parengė virš 4100 visų studijų pakopų automobilių transporto inžinerijos specialistų.
Nuo pat katedros pradžios - Kauno valstybinio universiteto Transporto mašinų katedros, Kauno politechnikos instituto Automobilių katedros ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto - iki šių dienų Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Automobilių inžinerijos katedros absolventai - inžinieriai mechanikai, bakalaurai, magistrai, daktarai, habilituoti daktarai ir profesoriai - įnešė ir įneša svarų indėlį į Lietuvos įvairių transporto rūšių, susisiekimo, saugaus eismo, kelių statybos, mašinų gamybos, radioelektronikos, chemijos, transporto eismo ir kitų susijusių sričių, įstaigų, įmonių, universitetų ir kolegijų veiklą bei plėtrą.
1994 m. įkūrus Transporto inžinerijos fakultetą (TIF) pirmuoju jo dekanu tapo Automobilių transporto katedros profesorius R. Žeromskas. TIF apėmė Automobilių transporto ir Geležinkelių transporto katedras bei A. Gustaičio aviacijos institutą. Automobilių transporto katedroje rengiamos automobilių transporto inžinerijos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos.
Katedroje dirbo ar tebedirba A. Butvilas, V. Valiūnas, K. Olšauskas, S. Karosas, V. Bartulis, R. Subačius, V. Ivanovas, J. Jurevičius, M. Bogdevičius, G. Medeišis, V. Mickūnaitis, S. Petkevičius, A. Šerkšnas, N. Lukoševičienė, A. Aleksiejūnas, Untulis, V. Jovaiša, G. Bureika, S. Pukalskas, G. Garbinčius, R. Pečeliūnas, S. Nagurnas, A. Ambrazevičius, L. Zubavičius. Katedrai vedėjavo O. Lukoševičienė (1996–2000), A. Pikūnas (2000–2008) ir S. Pukalskas (nuo 2008 m.).
2006 m. įsteigta Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorija.
Vienas aktyviausių šios laboratorijos, išplėtusios ATK tyrimų lauką, iniciatorių buvo jos vedėju tapęs dr. Zenonas Bogdanovičius.
2012 m. sėkmingai įgyvendintas elektromobilio projektas.
Nuo studentų iniciatyvos kilusi elektromobilio idėja bendromis studentų ir dėstytojų pastangomis tapo didelio visuomenės ir specialistų dėmesio sulaukusiu vien elektra varomu kūriniu.
2014 m. sukurta automobilio slydimo sistema.
Jaunųjų ATK specialistų suprojektuota ir įgyvendinta automobilio slydimą imituojanti sistema tapo svarbiu naujai steigiamos laboratorijos tyrimų įrenginiu.
2014 m. įsteigta Saugaus eismo laboratorija (SEL).
Laboratorijoje atliekami kompleksiniai vairuotojo ir automobilio elgsenos bei dinaminiai tyrimai. SEL iniciatorius ir vedėjas - tyrėjas Vidas Žuraulis.
2014 m. ATK mokslininkai pradeda mokslinį bendradarbiavimą ir dalyvavimą projekte „Hidrometano moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.
Pirmoje Baltijos šalyse „Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorijoje“ verslo iniciatyva „SG dujos Auto“ ir moksliniai partneriai siekia sukurti naują ekologišką degalų tipą - hidrometaną.
2015 m. AT katedros iniciatyva ir pagrindu sukuriama studentų formulės automobilio komanda - „VGTU Formula Student Racing Team“.
Tai jaunųjų inžinerijos entuziastų komanda, apjungianti net 6 fakultetų studentus bendram tikslui - elektrinės formulės automobilio sukūrimui ir pasirengimui dalyvauti „Formula SAE Student“ varžybose.
2016 m. katedroje pradedama vystyti nauja mokslo sritis - autonominės automobilio valdymo sistemos. Sukuriama vairo pasukimo valdymo ir stabdžių pedalo paminos valdymo robotai. Rengiama disertacija tema - Adaptyvios autonominio automobilio valdymo sistemos kūrimas ir modeliavimas (doktorantas Paulius Skačkauskas).
2017 m. katedra naujus mokslo metus pasitinka su nauju pavadinimu - Automobilių inžinerijos katedra (AIK), anglų kalba - Department of Automotive Engineering (DAE).
Įvairiais pavadinimais gyvavusi ir skirtingose vietose vykdytos automobilių transporto inžinerijos studijos nuo 1945 iki 2017 metų parengė virš 4100 visų studijų pakopų automobilių transporto inžinerijos specialistų.
Nuo pat katedros pradžios - Kauno valstybinio universiteto Transporto mašinų katedros, Kauno politechnikos instituto Automobilių katedros ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto - iki šių dienų Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Automobilių inžinerijos katedros absolventai - inžinieriai mechanikai, bakalaurai, magistrai, daktarai, habilituoti daktarai ir profesoriai - įnešė ir įneša svarų indėlį į Lietuvos įvairių transporto rūšių, susisiekimo, saugaus eismo, kelių statybos, mašinų gamybos, radioelektronikos, chemijos, transporto eismo ir kitų susijusių sričių, įstaigų, įmonių, universitetų ir kolegijų veiklą bei plėtrą.
Eismo įvykių ekspertizės ir eismo saugumo tyrimai
Atliekamos eismo įvykių ekspertizės ir teikiamos specialisto išvados
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
Atliekami įvairūs eismo saugumo tyrimai, eismo situacijų kompiuterinis modeliavimas ir eismo saugumo priemonių įvertinimas.
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
doc. dr. Vidas Žuraulis
lekt. dr. Saulius Nagurnas
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
Atliekami įvairūs eismo saugumo tyrimai, eismo situacijų kompiuterinis modeliavimas ir eismo saugumo priemonių įvertinimas.
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
doc. dr. Vidas Žuraulis
lekt. dr. Saulius Nagurnas
Siūlymai ir metodiniai nurodymai automobilių techninės priežiūros tobulinimo, eismo saugumo gerinimo ir aplinkos užterštumo mažinimo klausimais
Rengiami siūlymai ir metodiniai nurodymai eismo saugumo gerinimo ir aplinkos užterštumo mažinimo klausimais bei rekomendacijos automobilių techninės priežiūros tobulinimo bei techninės priežiūros įmonių suteikiamų paslaugų kokybės gerinimui.
Kontaktiniai asmenys:
lekt. Romualdas Juknelevičius
doc. dr. Giedrius Garbinčius
lekt. dr. Saulius Nagurnas
Kontaktiniai asmenys:
lekt. Romualdas Juknelevičius
doc. dr. Giedrius Garbinčius
lekt. dr. Saulius Nagurnas
Vidaus degimo variklių eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai
Vidaus degimo variklių eksperimentiniais tyrimais nustatomi benzininio ir dyzelinio variklio energetiniai ir aplinkosauginiai rodikliai. Parengiamos jų eksploatacijos rekomendacijos.
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
Vidaus degimo variklių teoriniais tyrimais atliekamas kibirkštinio ir slėginio uždegimo variklių veikimo rodiklių kompiuterinis modeliavimas AVL BOOST programa įvertinant variklių konstrukcijos ir degalų savybių pokyčius.
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Alfredas Rimkus
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
Vidaus degimo variklių teoriniais tyrimais atliekamas kibirkštinio ir slėginio uždegimo variklių veikimo rodiklių kompiuterinis modeliavimas AVL BOOST programa įvertinant variklių konstrukcijos ir degalų savybių pokyčius.
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Alfredas Rimkus
Įvairių vidaus degimo variklių degalų bei jų priedų eksperimentiniai tyrimai
Nustatomos degalų (iškastininės ir alternatyvios kilmės) sąnaudos, variklio sukimo momentas, išvystoma galia ir degalų priedų įtaka variklio rodikliams. Nustatoma teršalų (CO, CO2, CH, NOx, PM) koncentracija išmetamosiose dujose naudojant alternatyvius degalus ar degalų priedus. Parengiami variklių eksploatacijos reikalavimai naudojant alternatyvius degalus ar degalų priedus.
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc.dr. Jonas Matijošius
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc.dr. Jonas Matijošius
Vairuotojų asmenybės ir psichofiziologinių savybių nustatymas
Eismo dalyvių (vairuotojų) psichofiziologiniai tyrimai. Vairuotojų atranka. Atliekami tyrimai nustato vairuotojų ir visų eismo dalyvių sudėtingosios reakcijos, matymo prieblandoje, akinimo, periferinio matymo, atstumo, greičio suvokimo ir kitas savybes.
Kontaktinis asmuo:
lekt. dr. Jurijus Zaranka
Kontaktinis asmuo:
lekt. dr. Jurijus Zaranka
Kvalifikacijos kėlimo kursai
Saugaus eismo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių gerinimas naudojant automobilio slydimo sistemą (programos reg. Nr. TIAT14270)
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, praktinio vairavimo mokymas (programos Reg. Nr. TI--12234)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Vidas Žuraulis
Profesionalių vairuotojų psichofiziologija ir jos įtaka saugiam vairavimui (programos reg. Nr. TIAT11232)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, praktinio vairavimo mokymas (programos Reg. Nr. TI--12234)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Vidas Žuraulis
Profesionalių vairuotojų psichofiziologija ir jos įtaka saugiam vairavimui (programos reg. Nr. TIAT11232)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
Automobilių dinaminio charakteristikų nustatymas ir tyrimai
Atliekami automobilio stabilumo ir jo atskirų elementų dinamikos nustatymas ir tyrimai specializuota Corrsys-Datron įranga judant skirtingais režimais ir kelio dangomis.
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Vidas Žuraulis
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Vidas Žuraulis
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
Automobilių amortizatorių veikimo efektyvumo nustatymas
Atliekamas automobilių amortizatorių veikimo efektyvumo nustatymas EUSAMA metodu įvertinant tinkamumą eksploatacijai ir amortizatorių slopinimo charakteristikų įvertinimas automobilio pakabos darbui.
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Vidas Žuraulis
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Vidas Žuraulis
Automobilių traukos charakteristikų nustatymas
Naudojant automobilių traukos stendą MAHA LPS 3000 nustatomos automobilių traukos charakteristikos: traukos jėga, variklio sukimo momentas, variklio galia, degalų sąnaudos ir kiti parametrai.
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas
doc. dr. Alfredas Rimkus
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas
doc. dr. Alfredas Rimkus
Automobilių degalų sąnaudų normų nustatymas
Nustatomos įvairių valstybės institucijų automobilių degalų sąnaudų normos, naudojant tikslų degalų sąnaudų matuoklį, kuris įsatatomas į automobilio degalų tiekimo sistemą.
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas
Automobilių variklių ekologinių rodiklių nustatymas
Nustatomas benzininių ir dyzelinių automobilių išmetamų teršalų (CO, CO2, CH, NOx, PM) koncentracija išmetamosiose dujose.
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
Naftos produktų dinaminės klampos ir pliūpsnio temperatūros nustatymas
Rotaciniu viskozimetru nustatomos naftos produktų dinaminės klampos reikšmės. Naftos produktų pliūpsnio temperatūros reikšmės nustatomos naudojant atvirą tigelį (tepalams) ir uždarą tigelį (degalams).
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Jonas Matijošius
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Jonas Matijošius
Logotipai
-
- Puslapio administratoriai:
- Lijana Maskeliūnaitė
- Rasa Prentkovskienė
- Eglė Dabulevičiūtė
- Remigijus Bagdzevičius
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė