Svetainės struktūra
Mano VGTU
www.vgtu.lt
en
  • Apie fakultetą
    • Naujausia informacija
    • Struktūra
    • Rėmėjai ir partneriai
    • Studentų atstovybė
    • Absolventų ir bičiulių klubas
  • Studijos
    • Bakalauro studijos
    • Magistrantūros studijos
    • Kolegijų absolventams
    • Bendrabučiai
    • Moksleiviams
  • Mokslas ir inovacijos
    • Mokslo projektai ir tyrimai
    • Dokturantūra
    • Mokslo paslaugų registras
    • Mokslo leidiniai ir publikacijos
    • Pasiekimai
  • Tarptautiškumas
    • Tarptautiniai projektai
    • Mainų programos
  • Padaliniai
    • Automobilių inžinerijos katedra
    • Logistikos ir transporto vadybos katedra
    • Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedra
    • Transporto ir logistikos kompetencijos centras
    • Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorija
  • Kontaktai
    • Pagrindiniai kontaktai
    • Padalinių kontaktai
    • Darbuotojų kontaktai
en
Transporto inžinerijos fakultetas Apie fakultetą Naujausia informacija Ištyrė benzininio ir dyzelinio variklių taršą: rezultatai patvirtino dyzelinio automobilio privalumus
  • Naujausia informacija
  • Struktūra
  • Rėmėjai ir partneriai
  • Studentų atstovybė
  • Absolventų ir bičiulių klubas
Ištyrė benzininio ir dyzelinio variklių taršą: rezultatai patvirtino dyzelinio automobilio privalumus
2019-10-31

Ištyrė benzininio ir dyzelinio variklių taršą: rezultatai patvirtino dyzelinio automobilio privalumus

Dyzelinis naujo automobilio variklis ne tik sunaudoja mažiau degalų, bet ir mažiau į aplinką išmeta šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų nei artimiausias analogiškas tokio paties automobilio modelio benzininis variklis. Tokią išvadą priėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjai, atlikę bandymus su 2019-ųjų metų automobiliais. 

Tyrimai buvo atliekami su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas – benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/val., 90 km/val. ir 120 km/val. Atsižvelgiant į tai, kad realiomis sąlygomis automobiliai turi greitėti lenkimų metu, važiuoja į įkalnes, įveikia posūkius, atliekant tyrimus jų apkrova buvo dirbtinai padidinta. 

Paaiškėjo, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastuose režimuose. Kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra neženklios.

Bendrai pagal visus taršos rodiklius tiek dyzelinis, tiek benzininis varikliai atitinka naujausią „Euro 6“ standartą. 

„Įvertinus tris važiavimo režimus nustatėme, kad realios CO2 emisijos yra artimos tam, ką deklaruoja gamintojas, o palyginus benzininį ir dyzelinį variklį, pastarojo emisija yra apie 15–20 proc. mažesnė. Kadangi šie automobiliai turi „Euro 6“ standartą atitinkančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, kitų teršalų – anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų – emisijos yra artimos nuliui“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus. 

Apskritai, mažesnė dyzelinių automobilių CO2 tarša yra susijusi su jų efektyvumu, kitaip sakant, mažesniu degalų suvartojimu nei benzininių variklių: kadangi mažiau degalų sudeginama, mažesnės ir emisijos. 

A. Rimkus priduria, kad benzininių, o ypač dyzelinių variklių taršos rodikliams didelę įtaką turi jų amžius ir juose esančios technologijos – kietųjų dalelių filtrai, neutralizavimo katalizatoriai. 

„Mes bandėme naujus automobilius ir juose kietųjų dalelių emisijų tiesiog nebuvo. Tačiau senesnės kartos dyzelinių automobilių su neatnaujintomis arba prastai prižiūrimomis išmetimo sistemomis tarša, būtent kietųjų dalelių ir azoto oksidų, įprastai yra didesnė“, – teigia A. Rimkus. 

Anot jo, taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai. Pavyzdžiui, naujos kartos biodyzelinas, gaminamas naudojant naujas technologijas, savyje gali turėti mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis. Šių biodegalų gamybai gali būti naudojamos įvairios žaliavos, tarp kurių gali būti įvairių pramonės šakų gamybos atliekos, buitinės atliekos, ne maistui skirti žemės ūkio produktai. Taigi CO2 emisijas galima sumažinti ir pakeičiant degalus ekologiškesniais, kurie yra atsinaujinantys ir prisideda prie atliekų utilizavimo.

Kad naujų dyzelinių automobilių taršos rodikliai drastiškai mažėja, patvirtina ir kiti tyrimai. Antai pirmaujanti nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų kompanija „Emissions Analytics“ skelbia, kad 2013-aisiais 10 proc. mažiausiai taršių jų tirtų dyzelinių automobilių vidutinės azoto oksidų emisijos siekė 265 mg/km, o 10 proc. taršiausių – 1777 mg/km. Tuo metu 2017-aisiais dešimtadalio švariausių automobilių tarša jau siekė tik 32 mg/km, o dešimtadalio taršiausių – 1020 mg/km. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinės visų įmonės tirtų dyzelinių automobilių azoto oksidų emisijos: nuo 812 mg/km 2013-aisiais metais iki 364 mg/km po ketverių metų. 

Tai, kad pagal CO2 taršą dyzeliniai automobiliai yra pastebimai švaresni, pastebi ir Didžiosios Britanijos Automobilių sertifikavimo agentūra. Jos rekomendacijose pabrėžiama, kad taip yra dėl didesnio variklių efektyvumo. 

Vertinant bendrai, dėl nuolat vystomų technologijų ir griežtėjančių ES emisijų normų, kuo naujesnis dyzelinio automobilio variklis, tuo jis „žalesnis“. Tai patvirtina ir Monrealio universiteto tyrėjai, kurie išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša ženkliai išauga esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Lijana Maskeliūnaitė
    • Rasa Prentkovskienė
    • Eglė Dabulevičiūtė
    • Remigijus Bagdzevičius
    • Augustė Jablonskytė
    • Agnė Augustinaitė
Apie fakultetą
Apie fakultetą
Naujausia informacija
Struktūra
Rėmėjai ir partneriai
Studentų atstovybė
Absolventų ir bičiulių klubas
Studijos
Studijos
Bakalauro studijos
Magistrantūros studijos
Studijų programos
Studijų programose dėstomi moduliai
Kolegijų absolventams
Bendrabučiai
Moksleiviams
Mokslas ir inovacijos
Mokslas ir inovacijos
Mokslo projektai ir tyrimai
Dokturantūra
Mokslo paslaugų registras
Mokslo leidiniai ir publikacijos
Pasiekimai
Tarptautiškumas
Tarptautiškumas
Tarptautiniai projektai
Mainų programos
Padaliniai
Padaliniai
Automobilių inžinerijos katedra
Studijos
Baigiamųjų darbų anotacijos
Informacija studentams
Mokslas
Kontaktai
Logistikos ir transporto vadybos katedra
Skelbimai ir informacija studentams
Apie katedrą
Studijos
Mokslas
Tarptautiniai projektai
Kontaktai
Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedra
Apie katedrą
Informacija studentams
Studijos
Baigiamųjų darbų anotacijos
Mokslas
Kontaktai
Transporto ir logistikos kompetencijos centras
Apie centrą
Mokslas
Kontaktai
Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorija
Apie laboratoriją
Kontaktai
Darbo saugos ir sveikatos instrukcija
Kontaktai
Kontaktai
Pagrindiniai kontaktai
Padalinių kontaktai
Darbuotojų kontaktai
Mano VGTU
  • Kontaktai
  • Duomenų saugumas
  • Alumni
  • Knygynas
  • El. paštas darbuotojams
Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Informacija stojantiesiems: (8 5) 274 4949, (8 5) 237 0655; crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnByaWVtaW1hc0B2Z3R1Lmx0IiB0aXRsZT0icHJpZW1pbWFzQHZndHUubHQiPnByaWVtaW1hc0B2Z3R1Lmx0PC9hPg==:xx
Bendroji informacija: (8 5) 274 5030, crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnJhc3RpbmVAdmd0dS5sdCI+dmd0dUB2Z3R1Lmx0PC9hPg==:xx
E. pristatymo dėžutės adresas 111950243
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 111950243, PVM mokėtojo kodas LT119502413
e-solution Mediapark
e-solution Mediapark