KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA

Priėmimas 2019 m. vyks jei programa bus įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – menų bakalauras
Studijų forma ir trukmė – nuolatinės studijos (4 metai)

Įspūdingų Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčių statytojai puikiai jautė ir suprato aplinką, profesionaliai suderino žmogaus poreikius su vis besikeičiančia ir mus džiuginančia gamta ir sukūrė iki šiol žavinčius kraštovaizdžius. Šie specialistai pasirūpino, kad atsirastų sodai, parkai, skverai, alėjos ir kitos mus kasdien traukiančios miesto erdvės.

Klimato kaita, visuomenės senėjimas, miestų plėtra ir aplinkos tarša, riboti ištekliai – nauji šiuolaikinės žmonijos iššūkiai. Jiems spręsti reikalingi išvien su kitais aplinką kuriančiais profesionalais dirbantys, šiuolaikiniam žmogui reikalingus ir estetiškus sprendimus kuriantys išsilavinę, gamtinėje ir urbanizuotoje aplinkoje vykstančius procesus kompleksiškai suprantantys ir juos modeliuoti gebantys specialistai.

Kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį.

Dėl to kraštovaizdžio architektas šiandienos visuomenėje yra itin paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslo tyrimus.

Kraštovaizdžio architektūros studijų programos tikslas – išugdyti kintančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aplinkos iššūkius suprantantį kraštovaizdžio architektą, gebantį dirbti komandoje, planuoti ir projektuoti šiuolaikinių miestų atvirąsias erdves.

Kraštovaizdžio architektūros studijas reguliuoja ir prižiūri tarptautinės organizacijos: Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų taryba (ECLAS) ir Europos kraštovaizdžio architektų federacija („IFLA-Europe“),kurių darbe dalyvauja VGTU.

Ši studijų programa sukurta pagal šių organizacijų nuostatas, aktyviai bendradarbiaujant su kitais kraštovaizdžio architektūros studijas vykdančiais Europos universitetais: studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį.



Ką gebėsiu?
Kraštovaizdžio architektūros studijų programa skirta išmokti: 

• planuoti, projektuoti kraštovaizdžius, modeliuoti šių teritorijų ir objektų gyvavimo ciklo procesus miestuose ir kitose teritorijose, suprasti kraštovaizdžio teoriją ir metodologiją;
• specialiųjų gebėjimų kurti miesto parkus ir sodus, atvirąsias erdves, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius ir infrastruktūros objektų kraštovaizdžius;
• valdyti kraštovaizdžiuose naudojamų medžiagų ir želdinių komponavimo būdus, tam naudojamas informacines komunikacines technologijas; 
• analizuoti situacijas ir sudaryti veiksmų planą;
• prisitaikyti prie netikėtų situacijų ir generuoti idėjas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės?

• Dirbti kraštovaizdžio projektuotojais: kurti parkus, skverus, sodus, aikštes, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius, formuoti infrastruktūros objektų kraštovaizdžius;
• dirbti kraštovaizdžio planuotojais: rengti miestų ir jų dalių, miesto parkų ir sodų, saugomų teritorijų tvarkymo planus, vertinti numatomą sprendinių poveikį gamtai, žmonėms ir ūkiui;
• dirbti savivaldybės kraštovaizdžio architektais: kurti miesto plėtros strategiją, spręsti erdvių atnaujinimo ir naujų erdvių kūrimo uždavinius, infrastruktūros plėtros klausimus, vertinti kraštovaizdžio architektūros ir statybos projektus;
• toliau gilinti kraštovaizdžio architekto žinias magistrantūroje. Baigus šias studijas ir atlikus dvejų metų praktiką įgyti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, tada įstatymo nustatyta tvarka tapti visoje ES paslaugas teikti galinčiais atestuotais kraštovaizdžio architektais.

KONKURSINIO BALO SANDAROS LENTELĖ
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: menų magistras Studijų kryptis: Kraštovaizdžio architektūra
Dalykas	Svertinis koeficientas	2019 m.
I	0,5	stojamasis egzaminas
II	0,2	matematika
III	0,1	bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais
IV	0,2	lietuvių kalba ir literatūra
Pagrindiniai kriterijai geriausiųjų eilei į valstybės finansuojamą vietą sudaryti:		– I-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas; – II-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – III-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas.
Minimalūs rodikliai stojant į universitetines valstybės finansuojamas vietas:		– išlaikytų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos (išskyrus menų studijų krypčių grupės programas) įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40; – penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų: lietuvių kalba ir literatūra; gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių); užsienio kalba; matematika; istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas; biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas; meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programų krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas; bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas. – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2015 m. arba vėliau, turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą; – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2015 m. arba vėliau, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis arba aukštesniu lygiu; – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2016 m. ir vėliau, turi būti išlaikę matematikos brandos egzaminą (nuo 2018 m. – ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu), jeigu jie pretenduoja į visų sričių (išskyrus menų) studijų programas; – 2018 m. buvo taikomas minimalus konkursinis balas - 3,6 (be papildomų balų, suteikiamų stojantiesiems už kitas veiklas, nenumatytas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos apraše).