Pradžia
Stojantiesiems
Bakalauro ir vientisosios studijos
Studijų programos
Naujos studijų programos
Naujos studijų programos
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA
Priėmimas 2019 m. vyks jei programa bus įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – menų bakalauras
Studijų forma ir trukmė – nuolatinės studijos (4 metai)
Įspūdingų Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčių statytojai puikiai jautė ir suprato aplinką, profesionaliai suderino žmogaus poreikius su vis besikeičiančia ir mus džiuginančia gamta ir sukūrė iki šiol žavinčius kraštovaizdžius. Šie specialistai pasirūpino, kad atsirastų sodai, parkai, skverai, alėjos ir kitos mus kasdien traukiančios miesto erdvės.
Klimato kaita, visuomenės senėjimas, miestų plėtra ir aplinkos tarša, riboti ištekliai – nauji šiuolaikinės žmonijos iššūkiai. Jiems spręsti reikalingi išvien su kitais aplinką kuriančiais profesionalais dirbantys, šiuolaikiniam žmogui reikalingus ir estetiškus sprendimus kuriantys išsilavinę, gamtinėje ir urbanizuotoje aplinkoje vykstančius procesus kompleksiškai suprantantys ir juos modeliuoti gebantys specialistai.
Kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį.
Dėl to kraštovaizdžio architektas šiandienos visuomenėje yra itin paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslo tyrimus.
Kraštovaizdžio architektūros studijų programos tikslas – išugdyti kintančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aplinkos iššūkius suprantantį kraštovaizdžio architektą, gebantį dirbti komandoje, planuoti ir projektuoti šiuolaikinių miestų atvirąsias erdves.
Kraštovaizdžio architektūros studijas reguliuoja ir prižiūri tarptautinės organizacijos: Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų taryba (ECLAS) ir Europos kraštovaizdžio architektų federacija („IFLA-Europe“),kurių darbe dalyvauja VGTU.
Ši studijų programa sukurta pagal šių organizacijų nuostatas, aktyviai bendradarbiaujant su kitais kraštovaizdžio architektūros studijas vykdančiais Europos universitetais: studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį.
Ką gebėsiu?
Kraštovaizdžio architektūros studijų programa skirta išmokti:
- planuoti, projektuoti kraštovaizdžius, modeliuoti šių teritorijų ir objektų gyvavimo ciklo procesus miestuose ir kitose teritorijose, suprasti kraštovaizdžio teoriją ir metodologiją;
- specialiųjų gebėjimų kurti miesto parkus ir sodus, atvirąsias erdves, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius ir infrastruktūros objektų kraštovaizdžius;
- valdyti kraštovaizdžiuose naudojamų medžiagų ir želdinių komponavimo būdus, tam naudojamas informacines komunikacines technologijas;
- analizuoti situacijas ir sudaryti veiksmų planą;
- prisitaikyti prie netikėtų situacijų ir generuoti idėjas.
Kokios būtų mano karjeros galimybės?
- Dirbti kraštovaizdžio projektuotojais: kurti parkus, skverus, sodus, aikštes, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius, formuoti infrastruktūros objektų kraštovaizdžius;
- dirbti kraštovaizdžio planuotojais: rengti miestų ir jų dalių, miesto parkų ir sodų, saugomų teritorijų tvarkymo planus, vertinti numatomą sprendinių poveikį gamtai, žmonėms ir ūkiui;
- dirbti savivaldybės kraštovaizdžio architektais: kurti miesto plėtros strategiją, spręsti erdvių atnaujinimo ir naujų erdvių kūrimo uždavinius, infrastruktūros plėtros klausimus, vertinti kraštovaizdžio architektūros ir statybos projektus;
- toliau gilinti kraštovaizdžio architekto žinias magistrantūroje. Baigus šias studijas ir atlikus dvejų metų praktiką įgyti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, tada įstatymo nustatyta tvarka tapti visoje ES paslaugas teikti galinčiais atestuotais kraštovaizdžio architektais.
KONKURSINIO BALO SANDAROS LENTELĖ
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: menų magistras Studijų kryptis: Kraštovaizdžio architektūra |
||
| Dalykas | Svertinis koeficientas | 2019 m. |
| I | 0,5 | stojamasis egzaminas |
| II | 0,2 | matematika |
| III | 0,1 | bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais |
| IV | 0,2 | lietuvių kalba ir literatūra |
| Pagrindiniai kriterijai geriausiųjų eilei į valstybės finansuojamą vietą sudaryti: | – I-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas; – II-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – III-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas. |
|
| Minimalūs rodikliai stojant į universitetines valstybės finansuojamas vietas: | – išlaikytų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos (išskyrus menų studijų krypčių grupės programas) įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40; – penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:
– asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2015 m. arba vėliau, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis arba aukštesniu lygiu; – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2016 m. ir vėliau, turi būti išlaikę matematikos brandos egzaminą (nuo 2018 m. – ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu), jeigu jie pretenduoja į visų sričių (išskyrus menų) studijų programas; – 2018 m. buvo taikomas minimalus konkursinis balas - 3,6 (be papildomų balų, suteikiamų stojantiesiems už kitas veiklas, nenumatytas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos apraše). |
|
SKAITMENINĖ GAMYBA
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų bakalauras
Studijos forma – nuolatinės (4 metai)
Suomijos bendrovė „Nokia“ iki 2007-ųjų buvo laikoma aiškia mobiliojo ryšio ir mobiliųjų telefonų rinkos lydere. Tačiau tais metais pasirodė vartotojų įpročius visiškai pakeitęs „iPhone“, o „Nokia“ nekreipė dėmesio į grėsmę ir liko ištikima savo mygtukiniams išmaniesiems telefonams, nors dar 2004 m. pati buvo pristačiusi jutiklinius aparatus. Dėl vangios reakcijos į konkurentų veiksmus, o tiksliau – nereagavimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinys pateko į gilią krizę, kol galiausiai teko jį parduoti „Microsoft“.
„Nokia“ istorija – bene geriausias pavyzdys, kad šiandienėje rinkoje sėkmę labiausiai lemia inovacijos ir gebėjimas prisitaikyti reaguojant į aplinkos pokyčius. Šiuolaikiniai gamintojai tampa vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų: duomenys ir jų analizė iš esmės keičia visą gamybos procesą. Tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė. Nuolat didėjantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones keisti gamybos procesą, nes gamybinės ir skaitmeninės technologijos tampa vis labiau susijusios.
Sparčiai besivystančiai Europos ir Lietuvos pramonei jau reikalingi ne vien paskirų inžinerijos šakų specialistai, o tokie, kurie geba pažvelgti į šiuos procesus gerokai plačiau. Skaitmeninės gamybos studijų programa ir yra skirta tokiems prie sparčiai besivystančios gamybos pramonės rinkos prisitaikyti gebantiems specialistams rengti.
Šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę gamybą. Sparčiai auga individualizuotos gamybos poreikis, kai, naudojant trijų dimensijų (3D) vizualizaciją, produktas projektuojamas, pagaminamas ir surenkamas atsižvelgiant į individualius kiekvieno vartotojo poreikius. Sparčiai didėja gamybos automatizavimas.
Plečiant skaitmeninę gamybą atsiranda galimybė staigiai ir laiku reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius, nauji produktai vartotojus pasiekia daug greičiau, o patys produktai tampa kokybiškesni. Siekiant apsaugoti skaitmeninę gaminio informaciją jo 3D kopiją galima perkelti į virtualią erdvę ir patikimai ją saugoti „debesyse“.
Skaitmeninės gamybos studijų socialinė partnerė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) studentams garantuoja praktikos vietas.
Ką gebėsiu?
Skaitmeninės gamybos studijų programa skirta išmokti:
• spręsti skaitmeninės gamybos inžinerijos uždavinius;
• kurti ir diegti naujas skaitmeninės gamybos technologijas;
• fundamentinių mokslų, gamybos inžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų pagrindų;
• pramonės skaitmeninimo procesų projektavimo, valdymo bei vadybos;
• formuluoti, projektuoti ir analizuoti inžinerinius uždavinius, parinkti metodus, eksperimentinę, gamybinę ir skaitmeninę įrangą šiems uždaviniams spręsti;
• kurti ir įgyvendinti projektus, atitinkančius apibrėžties reikalavimus;
• skaitmeninių ir tipinių inžinerinių įrenginių konstrukcijų, veikimo principų, funkcijų bei pradinių jų naudojimo gebėjimų;
• suprasti skaitmeninės gamybos veiklos organizavimo principus, skaitmeninės gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką;
• numatyti gamybos pramonės poreikius ir operatyviai reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius.
Kokios būtų mano karjeros galimybės?
• Dirbti privačiose ir valstybinėse gamybos įmonėse, įstaigose ir mokslo institutuose, Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose inžineriniuose padaliniuose, kuriuose yra inžinieriaus pareigybės;
• dirbti skaitmeninės gamybos inžinieriumi, gaminių skaitmeninimo inžinieriumi, inžinieriumi;
• dirbti skaitmeninių sistemų projektuotoju, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotoju, projekto vadovu;
• dirbti skaitmeninės gamybos rinkos analitiku, skaitmeninės gamybos kokybės inžinieriumi, personalo kompetencijų ugdymo specialistu ir analitiku;
• tęsti studijas tos pačios ar artimos studijų krypties antrosios pakopos studijų programoje;
• tapti mokslininku.
Studijos forma – nuolatinės (4 metai)
Suomijos bendrovė „Nokia“ iki 2007-ųjų buvo laikoma aiškia mobiliojo ryšio ir mobiliųjų telefonų rinkos lydere. Tačiau tais metais pasirodė vartotojų įpročius visiškai pakeitęs „iPhone“, o „Nokia“ nekreipė dėmesio į grėsmę ir liko ištikima savo mygtukiniams išmaniesiems telefonams, nors dar 2004 m. pati buvo pristačiusi jutiklinius aparatus. Dėl vangios reakcijos į konkurentų veiksmus, o tiksliau – nereagavimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinys pateko į gilią krizę, kol galiausiai teko jį parduoti „Microsoft“.
„Nokia“ istorija – bene geriausias pavyzdys, kad šiandienėje rinkoje sėkmę labiausiai lemia inovacijos ir gebėjimas prisitaikyti reaguojant į aplinkos pokyčius. Šiuolaikiniai gamintojai tampa vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų: duomenys ir jų analizė iš esmės keičia visą gamybos procesą. Tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė. Nuolat didėjantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones keisti gamybos procesą, nes gamybinės ir skaitmeninės technologijos tampa vis labiau susijusios.
Sparčiai besivystančiai Europos ir Lietuvos pramonei jau reikalingi ne vien paskirų inžinerijos šakų specialistai, o tokie, kurie geba pažvelgti į šiuos procesus gerokai plačiau. Skaitmeninės gamybos studijų programa ir yra skirta tokiems prie sparčiai besivystančios gamybos pramonės rinkos prisitaikyti gebantiems specialistams rengti.
Šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę gamybą. Sparčiai auga individualizuotos gamybos poreikis, kai, naudojant trijų dimensijų (3D) vizualizaciją, produktas projektuojamas, pagaminamas ir surenkamas atsižvelgiant į individualius kiekvieno vartotojo poreikius. Sparčiai didėja gamybos automatizavimas.
Plečiant skaitmeninę gamybą atsiranda galimybė staigiai ir laiku reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius, nauji produktai vartotojus pasiekia daug greičiau, o patys produktai tampa kokybiškesni. Siekiant apsaugoti skaitmeninę gaminio informaciją jo 3D kopiją galima perkelti į virtualią erdvę ir patikimai ją saugoti „debesyse“.
Skaitmeninės gamybos studijų socialinė partnerė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) studentams garantuoja praktikos vietas.
Ką gebėsiu?
Skaitmeninės gamybos studijų programa skirta išmokti:
• spręsti skaitmeninės gamybos inžinerijos uždavinius;
• kurti ir diegti naujas skaitmeninės gamybos technologijas;
• fundamentinių mokslų, gamybos inžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų pagrindų;
• pramonės skaitmeninimo procesų projektavimo, valdymo bei vadybos;
• formuluoti, projektuoti ir analizuoti inžinerinius uždavinius, parinkti metodus, eksperimentinę, gamybinę ir skaitmeninę įrangą šiems uždaviniams spręsti;
• kurti ir įgyvendinti projektus, atitinkančius apibrėžties reikalavimus;
• skaitmeninių ir tipinių inžinerinių įrenginių konstrukcijų, veikimo principų, funkcijų bei pradinių jų naudojimo gebėjimų;
• suprasti skaitmeninės gamybos veiklos organizavimo principus, skaitmeninės gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką;
• numatyti gamybos pramonės poreikius ir operatyviai reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius.
Kokios būtų mano karjeros galimybės?
• Dirbti privačiose ir valstybinėse gamybos įmonėse, įstaigose ir mokslo institutuose, Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose inžineriniuose padaliniuose, kuriuose yra inžinieriaus pareigybės;
• dirbti skaitmeninės gamybos inžinieriumi, gaminių skaitmeninimo inžinieriumi, inžinieriumi;
• dirbti skaitmeninių sistemų projektuotoju, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotoju, projekto vadovu;
• dirbti skaitmeninės gamybos rinkos analitiku, skaitmeninės gamybos kokybės inžinieriumi, personalo kompetencijų ugdymo specialistu ir analitiku;
• tęsti studijas tos pačios ar artimos studijų krypties antrosios pakopos studijų programoje;
• tapti mokslininku.
Studijų dalykai (čia)
KONKURSINIO BALO SANDAROS LENTELĖ
| Dalykas | Svertinis koeficientas | 2019 m. | 2020 m. |
| I | 0,4 | matematika | matematika |
| II | 0,2 | fizika | fizika |
| III | 0,2 | bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais / kvalifikacinis egzaminas1 | bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais / kvalifikacinis egzaminas1 |
| IV | 0,2 | lietuvių kalba ir literatūra | lietuvių kalba ir literatūra |
| Pagrindiniai kriterijai geriausiųjų eilei į valstybės finansuojamą vietą sudaryti: | – I-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas; – II-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – III-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas. |
||
| Minimalūs rodikliai stojant į universitetą: | – išlaikytų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos (išskyrus menų studijų krypčių grupės programas) įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40; – penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:
|
||
1 Kvalifikacinio egzamino įvertinimai perskaičiuojami pagal "Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2019 metais tvarkos aprašą".
-
- Puslapio administratoriai:
- Dovilė Ulinskaitė
- Monika Bissekerskaja
- Samanta Nomgaudė
- Kristina Lazickienė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė
- Justė Kareivaitė