SKAITMENINĖ GAMYBA
 

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų bakalauras
Studijos forma – nuolatinės (4 metai)

Suomijos bendrovė „Nokia“ iki 2007-ųjų buvo laikoma aiškia mobiliojo ryšio ir mobiliųjų telefonų rinkos lydere. Tačiau tais metais pasirodė vartotojų įpročius visiškai pakeitęs „iPhone“, o „Nokia“ nekreipė dėmesio į grėsmę ir liko ištikima savo mygtukiniams išmaniesiems telefonams, nors dar 2004 m. pati buvo pristačiusi jutiklinius aparatus. Dėl vangios reakcijos į konkurentų veiksmus, o tiksliau – nereagavimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinys pateko į gilią krizę, kol galiausiai teko jį parduoti „Microsoft“.

„Nokia“ istorija – bene geriausias pavyzdys, kad šiandienėje rinkoje sėkmę labiausiai lemia inovacijos ir gebėjimas prisitaikyti reaguojant į aplinkos pokyčius. Šiuolaikiniai gamintojai tampa vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų: duomenys ir jų analizė iš esmės keičia visą gamybos procesą. Tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė. Nuolat didėjantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones keisti gamybos procesą, nes gamybinės ir skaitmeninės technologijos tampa vis labiau susijusios. 

Sparčiai besivystančiai Europos ir Lietuvos pramonei jau reikalingi ne vien paskirų inžinerijos šakų specialistai, o tokie, kurie geba pažvelgti į šiuos procesus gerokai plačiau. Skaitmeninės gamybos studijų programa ir yra skirta tokiems prie sparčiai besivystančios gamybos pramonės rinkos prisitaikyti gebantiems specialistams rengti. 

Šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę gamybą. Sparčiai auga individualizuotos gamybos poreikis, kai, naudojant trijų dimensijų (3D) vizualizaciją, produktas projektuojamas, pagaminamas ir surenkamas atsižvelgiant į individualius kiekvieno vartotojo poreikius. Sparčiai didėja gamybos automatizavimas. 

Plečiant skaitmeninę gamybą atsiranda galimybė staigiai ir laiku reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius, nauji produktai vartotojus pasiekia daug greičiau, o patys produktai tampa kokybiškesni. Siekiant apsaugoti skaitmeninę gaminio informaciją jo 3D kopiją galima perkelti į virtualią erdvę ir patikimai ją saugoti „debesyse“.

Skaitmeninės gamybos studijų socialinė partnerė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) studentams garantuoja praktikos vietas.

Ką gebėsiu?

Skaitmeninės gamybos studijų programa skirta išmokti:
•    spręsti skaitmeninės gamybos inžinerijos uždavinius;
•    kurti ir diegti naujas skaitmeninės gamybos technologijas;
•    fundamentinių mokslų, gamybos inžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų pagrindų;
•    pramonės skaitmeninimo procesų projektavimo, valdymo bei vadybos;
•    formuluoti, projektuoti ir analizuoti inžinerinius uždavinius, parinkti metodus, eksperimentinę, gamybinę ir skaitmeninę įrangą šiems uždaviniams spręsti;
•    kurti ir įgyvendinti projektus, atitinkančius apibrėžties reikalavimus;
•    skaitmeninių ir tipinių inžinerinių įrenginių konstrukcijų, veikimo principų, funkcijų bei pradinių jų naudojimo gebėjimų;
•    suprasti skaitmeninės gamybos veiklos organizavimo principus, skaitmeninės gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką;
•    numatyti gamybos pramonės poreikius ir operatyviai reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius.

Kokios būtų mano karjeros galimybės?

•    Dirbti privačiose ir valstybinėse gamybos įmonėse, įstaigose ir mokslo institutuose, Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose inžineriniuose padaliniuose, kuriuose yra inžinieriaus pareigybės; 
•    dirbti skaitmeninės gamybos inžinieriumi, gaminių skaitmeninimo inžinieriumi, inžinieriumi;
•    dirbti skaitmeninių sistemų projektuotoju, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotoju, projekto vadovu;
•    dirbti skaitmeninės gamybos rinkos analitiku, skaitmeninės gamybos kokybės inžinieriumi, personalo kompetencijų ugdymo specialistu ir analitiku;
•    tęsti studijas tos pačios ar artimos studijų krypties antrosios pakopos studijų programoje;
•    tapti mokslininku. 

 

SKAITMENINĖ GAMYBA Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: inžinerijos mokslų bakalauras Studijų kryptis: gamybos inžinerija
Dalykas	Svertinis koeficientas	2018 m.
I	0,4	matematika
II	0,2	fizika
III	0,2	bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais
IV	0,2	lietuvių kalba ir literatūra
Pagrindiniai kriterijai geriausiųjų eilei į valstybės finansuojamą vietą sudaryti:		– I-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas; – II-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – III-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas.
Minimalūs rodikliai stojant į universitetines valstybės finansuojamas vietas:		– asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2015 m. arba vėliau, turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą; – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2015 m. arba vėliau, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis arba aukštesniu lygiu; – asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą 2016 m. ir vėliau, turi būti išlaikę matematikos brandos egzaminą (nuo 2018 m. – ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu), jeigu jie pretenduoja į visų sričių (išskyrus menų) studijų programas; – 2017 m. taikomas minimalus konkursinis balas buvo 3 (be papildomų balų, suteikiamų stojantiesiems už kitas veiklas, nenumatytas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos apraše).