Architektūrinių formų kompozicija
 

Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities architektūros studijų programą gebėjimus komponuoti abstrakčias tūrines, erdvines ar realias architektūros formas tam tikrame kontekste, mokėjimą grafiškai pavaizduoti savo sukurtąją architektūrinę kompoziciją ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde, tinkamai visa tai sukomponuoti lape.

Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia statinių ir jų atskirų sudedamųjų elementų (pvz., anga, denginys, laiptai, kolona, siena, ir t. t.) ir baldų ar namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, spinta, stalas, suolas ir t. t.) formas.

Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, stalo ar durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogas, kaip supanti aplinka veikia pastatų architektūrą, o architektūra savo ruožtu veikia aplinkos formavimą ir t. t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti.

Egzamino metu reikia įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje sukomponuoti (sukurti) nesudėtingą architektūros objektą. Pagal pateiktą užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo technika – nespalvotas pieštukas, nenaudojant braižymo priemonių.

Užduotis atliekama viename A3 formato lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 70.