Sporto ir meno centras
Sporto ir meno centras
Naujausia informacija
"Pažink SMC" - treneris Algirdas Šulinskas
2018-11-14
"Pažink SMC" - treneris Algirdas Šulinskas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centras (SMC) pristato rubriką „Pažink SMC“. Centre dirba puikūs, savo darbą mylintys sporto treneriai ir meno vadovai, todėl norime, kad studentai susipažintų su jais iš arčiau. SMC darbuotojai įsitikinę, kad tik artimai bendraujant ir pažįstant vieni kitus, galėsime kartu tobulėti ir augti, sinergijos dėka pasiekti puikių rezultatų.
Pirmasis mūsų pašnekovas yra iš Marijampolės kilęs sambo imtynių treneris Algirdas Šulinskas. Šis sportininkų numylėtinis, ilgametis VGTU treneris išugdė daugybę puikių sportininkų ir pasiekė daug pergalių tiek sportuodamas pats, tiek savo gabių mokinių dėka. Jis kiekvienais metais yra nominuojamas garbingiems apdovanojimams už nuopelnus sportui, kuriuos teikia Lietuvos Prezidentė.
Algirdas Šulinskas pasižymi puikia atmintimi. Jis galėtų pasakyti tikslią kiekvieno gyvenimo įvykio datą, o mokinių pasiektus rezultatus galėtų vardyti nesustodamas net keletą valandų. Treneris išsiskiria ypatingu pareigingumu ir kuklumu – jis nelinkęs girtis savo pasiekimais, o labiausiai džiaugiasi savo auklėtinių pergalėmis. Kviečiame susipažinti su mūsų treneriu Algirdu Šulinsku.
Kaip susidomėjote sambo ir dziudo imtynėmis? Kada tai įvyko ir kiek laiko esate šios sporto šakos gerbėjas?
Sambo imtynėmis (savigyna be ginklo) susidomėjau būdamas penkiolikos metų, dar 1965 metais, kai su draugu praeidami Universiteto gatve pro atvirą langą pamatėme sportuojančius vaikinus su striukėmis, nes taip tuo metu pagalvojome nežinodami, jog tai yra specialūs imtynių drabužiai. Treneris Pranciškus Eigminas pakvietė treniruotis, taip užsidegiau ir likau šios sporto šakos mėgėjas.
Ką Jums kaip sportininkui suteikė davė dalyvavimas šioje sporto šakoje?
Pasitikėjimą savimi, galimybę greitai ir ryžtingai spręsti susidariusias kritines situacijas.
Pasigirkite savo pasiekimais.
Vieną kartą esu iškovojęs LR dziudo imtynėse čempiono vardą, taip pat esu Vilniaus miesto čempionas dziudo ir daugkartinis prizininkas sambo imtynėse.
Kaip sugalvojote pradėti mokyti kitus?
Kai tapau LR dziudo imtynių čempionu, mane pakvietė dirbti treneriu Vilniaus inžinerinio statybos instituto kūno kultūros ir sporto katedroje. Labai patiko trenerio darbas – matyti, kaip auga ir tobulėja sportininkai, sekti jų kelią, taisyti klaidas. Džiaugtis mokinių pasiekimais man yra didelis džiaugsmas ir jaučiu, jog tai tarsi gyvenimo pašaukimas.
Kokius darbo treneriu privalumus galėtumėte įvardyti?
Didžiausias trenerio privalumas yra tas, jog visą laiką esi priverstas išlikti jaunatvišku, turi būti geros fizinės formos. Sporte dažnai nepakanka paaiškinti žodžiu, turi realioje kovoje parodyti pratimus ir kaip juos geriau pritaikyti, taip pat autoritetas mokiniams.
Galbūt įsirėžė į atmintį koks įdomus įvykus ar istorija?
Labiausiai įsimintina istorija įvyko prieš kelis metus, kai viena mano buvusi mokinė, parduotuvėje sutramdė nusikaltėlį. Ji be didelio vargo, pasitelkdama sambo imtynių elementus sutramdė asmenį ir sėkmingai perdavė policjos pareigūnams. Tada supratau jog mano pamokos tikrai praverčia ir studentams, ir visuomenei.
Ką Jums reiškia trenerio darbas?
Esu atsidavęs savo darbui – tai ir darbas, ir hobis. Jei studentai pageidauja, aš bet kuriuo paros metu galiu jiems padėti – man nesvarbu, ar ankstus rytas, ar vėlus vakaras, ar laisva diena. Svarbiausia, kad būtų pasiektas darbo rezultatas, kad jis teiktų džiaugsmą pačiam sportininkui, kad jis suprastų, jog gardžiausios pergalės tos, kurioms pasiekti įdedi daugiausiai pastangų. Taip yra ne tik sporte, bet visur, ko sportininkas imsis savo gyvenime, nes sportas, nors ir svarbi, tačiau tik viena iš gyvenimo sričių.
Kuris Jūsų karjeros etapas davė daugiau naudos: sportininko ar trenerio?
Kai pats sportuoji, galvoji tik apie save. Kai pradedi dirbti treneriu, reikia galvoti apie visą komandą ir apie kiekvieną auklėtinį atskirai. Dirbdamas treneriu, esi atsakingas už visus, kurie treniruojasi. Naudą galėčiau įvardinti dvipusę – pasitenkinimas savo pasiekimais ir džiaugsmas matant savo auklėtinių pergales. Aš savo visais sportininkais labai didžiuojuosi.
Kokiomis dar veiklomis užsiimate be šios sporto šakos? Ką itin mėgstate veikti laisvalaikiu?
Laisvalaikiu žiūriu sporto ir kitas įdomias istorines laidas. Skaitau žurnalus ir laikraščius, tai padeda man rasti bendrų temų su jaunais žmonėmis, juk kelias į kiekvieno sportininko širdį yra individualus. Esu atsidavęs savo darbui, todėl dalyvavimas varžybose – yra mano ir darbas, ir hobis.
Kur labiausiai norėtumėte nukeliauti?
Į Tokijų, Kokodan, kur yra didžiausia dziudo imtynių mokykla. Norėčiau pamatyti, kaip dirba garsiausia pasaulyje dziudo imtynių mokykla, įgyti dar daugiau patirties ir praplėsti savo, kaip trenerio, akiratį naujais pratimais.
Jūsų pats mėgstamiausias patiekalas/valgis?
Man labai patinka lietuviška virtuvė, bet labiausiai turbūt cepelinai.
Kokios Jūsų svajonių atostogos?
Atsigauti ir pailsėti nuo miesto šurmulio man užtenka kelių dienų prie jūros ar ramus poilsis sodyboje.
Jei turėtumėte galimybę pabendrauti su įžymiu žmogumi – tai būtų?
Aš esu daug kartų bendravęs su įžymiais žmonėmis: profesoriais, politikais, todėl nežinau. Didžiausią pasitenkinimą jaučiu bendraudamas su jaunais žmonėmis, kurie siekia pergalių.
Patarimas studentui.
Studentams kartoju savo trenerio preduotuotus patarimus: svarbiausia yra mokslas, tuomet sportas ir tik tada, kai lieka laiko nuo pirmų dviejų – visi gyvenimo malonumai, patogumai ir linksmybės.
-
- Puslapio administratoriai:
- Kristina Lazickienė
- Giedrė Burneikaitė
- Raminta Kuktaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė