MOKYMAI IR RENGINIAI MOKSLEIVIAMS

Tema: Mokyklos įvaizdis ir viešoji komunikacija (Seminaras mokytojams)
Lektorius: Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė

Nors Lietuvoje netrūksta itin gabių mokytojų, medijos žurnalistų lūpomis dažniausiai pasakoja mums, ko mokykloje trūksta, kas yra negerai… Kokį mokyklos (mokytojo) vaizdą jos formuoja? Ar tai stichinis procesas, ar kryptinga, apgalvota komunikacija? Kokią įtaką medijų piešiamam mokytojo ir mokyklos portretui daro pati mokykla? Ar šį procesą galima valdyti? Kaip pačios mokyklos ir mokytojų asociacijos gali stiprinti teigiamą mokyklos įvaizdį ir kokia iš to nauda?
Seminare bus diskutuojama apie mokykloms tinkamus komunikacijos būdus, viešinimo priemones. Lektorė pateiks sėkmingų išorinės komunikacijos pavyzdžių, analizuos informacijos pateikimo visuomenei klaidas. Bus aptarta, kokią įtaką mokyklos įvaizdžiui daro mokytojų požiūris, jų atsiliepimai. Ar mokykla yra pasirengusi būti geru darbdaviu, konkuruoti ne tik dėl mokinių, bet ir dėl geriausių mokytojų, šiuolaikiniais metodais komunikuodama žinią, kad mokykloje dirbti gera, įdomu ir perspektyvu?
 

Tema: „Rytojaus sėkmė mano rankose” (2 val. Paskaita abiturientams)
Lektorė: Juris Belte

Apžvelgiamos asmeninės sėkmės faktorius ateities tendencijų kontekste – kam mažiau abiturientai turėtu skirti dėmesio (nors visuomenė tai vis dar sureikšmina) ir į ką labiau koncentruotis (4K kompetencijos – komunikacija, kūrybiškumas, kooperacija, kritinis mąstymas.

Tema: Vizualumas šiuolaikinėje visuomenėje
Lektorė: Eglė Jaškūnienė

Vizualumas - šiuolaikinės visuomenės komunikacijos pagrindas. Tiek tradicinės, tiek naujosios technologijos ir medijos komunikuoja vaizdais. Tai universali, tarpkultūrinė  kalba, kuriai nereikia lingvistinių "google vertėjų". Tačiau ši vizuali kalba turi savas, skirtingai nuo lingvistikos, taisykles, kurių žinojimas užtikrina rezultatą - žinutės suvokimą ir komunikaciją. Kodų ir kanalų, kuriais perduodama vizuali žinutė,  žinojimas garantuoja šiuolaikinės komunikacijos efekyvumą. Susipažinkime su jų mechanizmais

 

Tema: Kūrybiškumas ir įsidarbinimo galimybės
Lektorė: Erika Straigytė

Mažiau skaitome knygų, o medijose pateikiamą turinį vartojame taip pat greitai (arba labai gurmaniškai) kaip ir maistą. Kūrybiškumas mumyse tarsi kaktusas: vieni jį išpuoselėja ki žiedų, o kiti apleidžia ir nužudo. Tačiau pats kūrybiškumas keičia savo formas ir tampa ne tik asmens savybe, išskirtinumu, bet ir svarbiu veikėju rinkoje. Vis daugiau darbdavių, ieškodami komandos nario, tarp būtinų reikalavimų įrašo ir kūrybiškumą. Ką tai keičia darbo rinkoje? Ar kūrybiškiems žmonėms išties lengviau įsidarbinti, įsitvirtinti? Ir kokias perspektyvas čia "sufleruoja" VGTU- universitetas, kuris ypač patrauklus tiksliųjų mokslų mėgėjams ir galbūt įtartinas humanitarams...

Tema: Kaip atpažinti kūrybininką?
Lektorė: Erika Straigytė

Muziką mėgstantis ir filmuoti mokantis jaunuolis pasirinko užsienio dainininkės atliekamą dainą ir sukūrė jai vaizdo klipą. Tada nusiuntė atlikėjai ir sulaukė jos pagyrų bei kvietimo atvykti. Neišvyko, nes vis dar neturi pinigų bilietui... O vienoje Vilniaus dailės studijoje laisvalaikį leidžia Titas, kuris nuostabiai piešia savo vaizduotėje susikurtus animacinius personažus ir jų istorijas.  Jis turi Dauno sindromą ir nežinia, ar kada nors pats ryšis tapti animatoriumi. Kiekvienoje šalies mokykloje yra šimtai moksleivių, pamokose ar laisvalaikiu ką nors kuriančių. Vieni tai vertina kaip privalomas užduotis ir nekreipia dėmesio net į pagyras. Kiti gal stalčiuje slepia ką nors unikalaus, bet bijo kritikos arba nedrįsta savo kūrinio parodyti. Iš kur tuomet atsiranda tie, kurie tampa kūrybininkais? Ir ko reikia, kad visi jie taptų matomi?  
 

Tema: Kūryba kasdienybėje
Lektorius: Tomas Jonušas

Ar kūryba ir kūrybiškumas yra tik menininkų monopolis? Ar egzistuoja kūryba kasdienybėje tolimoje nuo meno ir bohemos? 
Seminare apžvelgiamos kūrybos ir kūrybiškumo sampratos bei jų raida. Nagrinėjamas kūrybos ir kūrybiškumo reikšmė bei įvairios jos apraiškos  kasdieniame gyvenime - darbinėje veikloje, laisvalaikyje, bendravime ir santykiuose tarp žmonių. Nagrinėjami tokie kūrybos instrumentai kaip  asociacija, provokacija, improvizacija, humoras, žaidimas ir dar daugelis kitų. Apskritai seminaras yra apie kasdienybės prieskonius, kurie vadinami kūrybiškumu,  kurie nuspalvina rutiną ir suteikia ryškų skonį mūsų gyvenimui.

Tema: Pagrindiniai pramogų projektų kūrimo, valdymo ir komercializavimo principai
Lektorė: Jovilė Barevičiūtė

Aptariama, kaip sukurti perspektyvią tam tikro pramogų projekto idėją. Pristatomi populiariausi idėjų generavimo metodai, paaiškinama, kaip nustatyti, kokios idėjos yra paklausios ir perspektyvios, o kokios – ne. Supažindinama su pramogų projekto realizavimo išlaidomis, siekiant išsiaiškinti, ar apsimoka įgyvendinti konkretų planuojamą projektą. Aptariamos asmeninių charakterio savybės, reikalingos pramogų projektų lyderiams ir jų pritaikomumas.

Tema: Fotografija  šiuolaikiniame pasaulyje
Lektorius: Vaidotas Grigas 

Fotografijos atsiradimas ir vystymasis.
Fotografija: atvaizdas ir procesas
Fofografijos vaidmuo ir funkcijos.
Fofografija  pagrindinė vizualinės komunikacijos priemonė, būdas, metodas:
- vaizdinis mąstymas
- vizualinis raštingumas
- vizualinė kultūra 
- foto užrašai
- fotografijos galimybių panaudojimas kasdieniniame gyvenime.
Techninės ir meninės raiškos priemonės ir būdai.
 

Tema: Garsų kūrimas filmams
Lektorė: Ulrika Varankaitė

Kuriant audiovizualinį meną, šiuo atveju  - filmus, svarbią vietą užima ir garsas. Tai gali būti personažų dialogai, specialieji efektai ir, žinoma, muzika. Garsinė plotmė filmuose padeda lengviau sekti ir suprasti besivystantį veiksmą, pasakoti istoriją būtent mūsų ausims sustiprinant vizualinį efektą. Ne visi garsai yra užfiksuojami filmavimo metu, tad ne tik muzika ar kiti efektai yra įrašomi ar kuriami atskirai studijoje. Paskaita atskleis įdomias filmų industrijos paslaptis, kur didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent garsui (ir muzikai): kūrimui, įrašymui bei pritaikymui įvairiems filmams.

Tema: Kaip sugeneruoti gerą idėją ir pristatyti ją kietai...
Lektorius: Remigijus Ruokis

Kaip sugeneruoti gerą idėją ir pristatyti ją kietai?... Kaip svarbu turėti bendraminčius ir mokėti surinkti komandą, kuri gali dirbti prie idėjos. Pagrindiniai geros idėjos ženklai. Idėjos fono analizė. Idėjos generavimo būdai. Kas gali idėją pristatyti? Kokie tos idėjos pristatymo būdai? Ar reikia bijoti humoro?

Tema: Sveikatingumo ir sporto industrija
Lektorius: Stanislavas Dadelo

Sportas apima visas fizinio aktyvumo ar žaidimų formas, kurios taikomos renginių turiniui kurti. Sporto renginių turinys (varžybos, pasirodymai, pramogos, rekreacija). Sporto renginių dalyvių lygis (profesionalai, mėgėjai, sportas visiems). Sporto renginių svarba (pasaulinė, regioninė, vietinė). Sporto renginių organizatorių, dalyvių, rėmėjų, žiūrovų veiklų aspektai.
Sporto pramogų rūšis: teatralizuoti renginiai, įtraukiančios veiklos. Sporto pramogų tikslas – kurti laisvalaikio turinį, ugdyti visuomenę. Sporto pramogos koncentruojasi į sporto pramogų naudą dalyviams.
Sporto industrijos sritis apima visuomenės fizinės ir mentalinės sveikatos siekį per kūno proporcijų ir funkcinės būklės standartus ir sveiką mitybą. Industrija apima sporto klubų, SPA ir sveikatingumo centrų veiklas. Taip pat ši industrija paliečia sveiką ir specializuotą sportinę mitybą.
Sporto industrija pasižymi integralumu. Sporto industrijos produkcijos tipai: materialūs produktai (inventorius, apranga, statiniai ir t.t.); paslaugos (renginiai, sveikatingumas, grožis ir t.t.); informacijos gamyba (analitinio pobūdžio laidos ir straipsniai). Sprendžiami produkto gamybos uždaviniai: poreikio ir paklausos tyrimas, produkto koncepcijos pateikimas, gamyba, pateikimas rinkai.

Tema: Šiandienos TV industrija
Lektorius: Domas Burkauskas

Kaip atrodo televizijos virtuvė? Ką reikia žinoti prieš pradedant dirbti televizijoje? Televizija XXI amžiuje keičiasi, todėl keistis turite ir jūs. Kaip išnaudoti visiems prieinamas galimybes filmuoti, montuoti, transliuoti ir parduoti savo kuriamą video produkciją visam pasauliui?  

Tema: Kūrybiškumo treniruotė
Lektorius: Domas Burkauskas

Kartais inovacijos gimsta pačiose netikėčiausiose situacijose, kai aplink siaučia kūrybinis chaosas, vyksta diskusijos ir mintys liejasi laisvai. Tiesa, tikėtis produktyvaus rezultato galima tik tada, kai tas kūrybinis procesas yra kontroliuojamas. Smalsaus proto, spalvingos vaizduotės, originalaus mąstymo ir autentiškos lyderystės mankšta – kūrybiškumo treniruotėje.  

Tema: Istorijų pasakojimas versle 
Lektorius: Domas Burkauskas
Nuo pirmų savo gyvenimo dienų mes girdime istorijas pasakų pavidalu, patys kuriame savo asmeninę istoriją ir įsimename vis daugiau istorijų, kurios sieja mus su aplinkiniais žmonėmis, namais, gimtuoju miestu ir šalimi. Mažiausias kaimas, milijoninis didmiestis, tauta ar net žemynas neegzistuotų, jei neturėtų savo pasiekimų, išradimų, karų, taikos derybų, mąstytojų, geografų ir keliautojų istorijų. Istorijos yra tai, kas daro mus tuo, kuo esame arba norime būti. Todėl ir žmonių kuriami verslai, prekiniai ženklai, projektai turi turėti savo istorijas ir jas pasakoti tiems, kuriems jos yra įdomios bei naudingos. 
 

Tema: Karjeros galimybės audiovizualinės produkcijos rinkoje
Lektorius:  Inesa Kurklietytė 

Vis plečiantis kino industrijai Lietuvoje, pastebima, jog šioje srityje trūksta profesionalių specialistų, ypač kvalifikuotų vadybininkų, prodiuserių, filmavimo ir garso technikos darbuotojų, kurie turėtų įgūdžių ir gebėjimų dirbti ne tik lietuviškos audiovizualinės produkcijos bet ir užsienio filmų kūrimo rinkoje. Paskaita skirta pramogų industrija besidomintiems moksleiviams, pristatant, kaip šią specialybę galima pritaikyti  kino, televizijos ir reklamos gamintojų rinkose.

Tema: Kaip tapti prodiuseriu?
Lektorius:  Inesa Kurklietytė 

Paskaita skirta moksleiviams, besidomintiems, kaip tapti prodiuseriu – lyderiu profesionalu, asmenybe, kuri ne tik sukuria darbo vietą sau, tačiau ir geba valdyti kūrybinio darbo komandą.

Tema: Tarptautinė komunikacija 
Lektorius:  Ivona Baranovskaja 

XXIa. – masinio turizmo amžius. Kelionėms tampant vos ne kasdienybe, o pasauliui – multikultūriniam, gebėjimas sėkmingai komunikuoti su žmonėmis, atstovaujančiais kitas kultūras, yra be galo svarbus, jei norima pasiekti savo tikslų gyvenant, dirbant, poilsiaujaunt ar besimokant svetimoje šalyje. Kas yra ta “mano” ir “Jūsų” kultūra? Kaip pasiruošti kultūriniam šokui ir sėkmingai adaptacijai kitose kultūrose? Iš kur atsiranda stereotipai ir kaip dažnai jais vadovaujamės? Susitikimo metu bus smagiai diskutuojami šitie ir kiti klausimai bei atliekamos įdomios užduotys. Geri santykiai, geras laiko praleidimas ar geras tarptautinis projektas visada prasideda nuo geros komunikacijos – kitos kultūros išmanymo.