Studijos
 |
Knygoje surinkti ir pateikti straipsniai terminologijos temomis, autorės vienos ar su bendraautoriais per keletą dešimtmečių paskelbti įvairiuose mokslo leidiniuose ir bendrojoje periodikoje. Mokslo kalbos analizės straipsniuose svarstomi kai kurie terminologijos dalykai: lingvistiniai ir ekstralingvistiniai fizikos, kompiuterijos ir technikos terminų norminimo, vartosenos aspektai, terminų darybos ir vertybos klausimai, kuriems atsirasti vienokiu ar kitokiu būdu turėjo įtakos ir naujausios technologijos, skatinusios, o kartais net ir šiek tiek keitusios mokslo kalbos ypatumus. |
 |
Vadovėlis skirtas plačiam skaitytojų ratui, nors pavadinime ir pabrėžiami technologijų specialistai. Jame rasite tokių naudingų dalykų kaip gyvenimo aprašymo, įgaliojimo, prašymo pavyzdžiai, viešosios kalbos, mokslinio stiliaus ypatumai. Leidynis parengtas atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijosrekomenduojamą specialybės kalbos programą. Vadovėlį sudaro teorinė medžiaga, klausimai ir užduotys. Vadovėlis yra universalus ir skirtas įvairių mokymo įstaigų, kuriose rengiami technologijų specialistai, studentams ir dėstytojams. |
 |
Knyga skirta lietuvių fizikos terminijos raidai nuo pirmųjų populiarinimųjų fizikos straipsnių iki naujausių norminamųjų terminografinių fizikos leidinių. Ji atsirado iš autorės daugelį metų trukusių tyrimų ir nemažo pluošto straipsnių. Lietuvių fizikos terminijos raida skiriama įvairiems skaitytojams: kalbos mokslo specialistams, terminologams, studentams ir apskritai visiems, besidomintiems terminija ir jos istorija. |
 |
Vadovėlyje aptariama kalbos samprata, santykis su komunikacijos teorija, bendrinė bei valstybinė kalba ir svarbiausios kalbos atmainos. Supažindinama su mokslinio stiliaus ypatumais, terminų reikalavimais, terminų tvarkybos principais, specialybės kalbos dėsningumais. Patariama kaip rengti sakytinius tekstus, rašyti administracinius dokumentus, nagrinėjamas mokslinio teksto rašymas, struktūra ir įforminimo reikalavimai. Vadovėlis pirmiausia skirtas VGTU kūrybinių industrijų programos bakalauro studijų studentams, tačiau juo galės naudotis ir kitų programų bei universitetų ar kolegijų studentai ir dėstytojai. |
 |
Šis leidinys parašytas mokomosios knygos „Transportininkų kalbos kultūra“ (2009) pagrindu. Stengtasi surinkti naujausią šios srities informaciją. knygoje nagrinėjami transporto srities ar bendresnio pobūdžio transportininkams aktualūs terminai, žodžiai, žodžių junginiai - tiek atitinkantys bendrinės kalbos normas, tiek jas pažeidžiantys.leidinys skirtas studentams, studijuojantiems transporto inžineriją, transporto ekonomiką ir vadybą. Jis bus naudingas ir suteiks vertingos informacijos dėstytojams, šios srities darbuotojams, visiems, kurie domisi lietuvių kalbos kultūra. |
 |
Leidinyje nagrinėjamos šešios sėkmingai komunikacijai lietuvių kalba būtinos temos. Jos atskleidžiamos per kalbėjimo, leksikos, gramatikos ir kitas praktines bei kūrybines užduotis. Šioje knygoje taip pat ras nesudėtingoskaitymo ir klausymo užduočių, padėsiančių įtvirtinti teorines žinias. Knyga orientuota į trumpą pažintinį, praktinį ir šviečiamąjį kalbos kursą. Mokymo medžiaga sudaryta taip, kad pabaigus mokymo kursą būtų pasiektas pradedančiojo lietuvių kalbos vartotojo lygmuo (Europos lygių ekvivalentas - A1 Breakthrough) |
 |
Leidinyje abėcėliniu patarimų pateikimo principu nurodoma nemaža specialybės terminų ir vietovardžių kirčiavimo, norminės pagrindinių gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų vartosenos, taisyklingos terminų darybos, pagrindinių matavimo vienetų simbolių, kompiuterijos terminų raidinių santrumpų, grafinių žodžių sutrumpinimų ir dalykinių raštų pavyzdžių. Leidinys skirtas VGTU studentams, studijuojantiems specialybės kalbos kursą. Juo galės pasinaudoti ir universiteto dėstytojai, ir šiaip technikos mokslų specialistai, kuriems rūpi jų specialybės kalba. |
 |
Leidinyje pateiktos kirčiavimo ir specialybės kalbos kultūros teminės ir apibendrinamosios užduotys, kontroliniai testai su atsakymais ir svarbiausių norminės tarties, kirčiavimo bei specialybės kalbos kultūros (kalbų normų, terminologijos pagrindų, teksto formavimo bei kitų mokslinio rašto kultūrai svarbių dalykų) teorinių žinių grafinė santrauka. Knyga skiriama VGTU nuolatinio ir ištęstinio skyriaus studentų savarankiškoms specialybės kalbos kultūros ugdymo studijoms. |
 |
Monografijoje nagrinėjami lietuviškiausios Mažosios Lietuvos dalies, vadinamosios Lietuvos provincijos, gyventojų asmenvardžiai (vardai ir pavardės), funkcionavę XVIII-XIX a. Monografija skiriama baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų antroponimų tyrėjams, kitiems filologams, istorikams.
|
 |
Vadovėlyje nagrinėjami studentams aktualių akademinių ir profesinių tekstų kūrimo principai bei modeliai; mokoma, kaip tinkamai ir taisyklinga kalba tuos tekstus parengti. |
Lietuvių terminijos ištekliai
Lietuvių terminijos ištekliai
Pagrindinė ir svarbiausia elektroninė terminų duomenų bazė yra Lietuvos Respublikos terminų bankas, pradėtas kurti 2003 m. Lietuvos Respublikos terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Terminų banko tvarkytojai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (duomenų tvarkytoja ir valdytoja) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (informacinės sistemos tvarkytoja). Terminų banko kūrimą, tvarkymą, naudojimą ir finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas, o terminų banko struktūrą, informacinės sistemos techninius duomenis, reikalavimus ir kita apibrėžia Lietuvos Respublikos terminų banko metodika.
Terminų banko paskirtis – užtikrinti nuoseklų sunormintų lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir duomenis teikti įvairūs asmenys, kuria galėtų laisvai naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai.
Terminų bankas – tai ne tik teisės aktų terminija. Siekiama, kad tai būtų kiek galima universalesnis terminų šaltinis. Didžiąją dalį terminų sudaro terminų žodynų duomenys. Iš viso į Terminų banką jau įkelti 37 įvairių sričių terminų žodynai.
Lietuvos Respublikos terminų banke skelbiama per 237,5 tūkst. terminų straipsnių. LTB yra per 12,5 tūkst. aprobuotų, beveik 224 tūkst. teiktinų ir per 1 tūkst. neteiktinų terminų straipsnių.
Lietuvos Respublikos terminų banko adresas http://terminai.vlkk.lt.
IATE (Inter-Active Terminology for Europe) – tai tarpinstitucinė Europos Sąjungos terminų bazė, į ją įtrauktos visos anksčiau atskirai kurtos įvairių Europos Sąjungos vertimo tarnybų duomenų bazės. Dauguma IATE įrašų yra daugiakalbiai – daugiausia pateikiami terminai 24 ES oficialiosiomis kalbomis ir tam tikrų sričių – lotynų kalba. Be pačių terminų, IATE pateikiama daug kitų duomenų, nurodoma sritis, apibrėžtis, šaltiniai, kontekstas, pastabos, sisteminės nuorodos į kitus terminus, termino patikimumo bei teiktinumo žymos ir kt. 2015 m. pradžioje šioje duomenų bazėje buvo apie 1,5 mln. daugiakalbių terminologinių straipsnių, per 8,7 mln. terminų ir per 57 tūkst. lietuvių kalbos terminų. IATE adresas http://iate.europa.eu/.
EuroTermBank – centralizuotas naujųjų Europos Sąjungos šalių terminų bankas internete, susietas su kitais nacionaliniais ir tarptautiniais terminų bankais ar ištekliais. EuroTermBank pateikti terminų straipsniai yra sukomponuoti iš kelių šaltinių, tačiau visuomet galima pamatyti ir rasti pirminį šaltinį.
EuroTermBank yra pateikta gerokai per 710 tūkst. terminų straipsnių, kuriuose yra daugiau kaip 2,6 mln. terminų įvairiomis kalbomis, pateikta per 221 tūkst. apibrėžčių, iš viso įtrauktos 33 kalbos. Eurotermbank susietas su 4 išorinėmis duomenų bazėmis: TermNet.lv (Latvijos mokslų akademijos terminologijos duomenų bazė), OLSTEN (Ščecino žemės ūkio akademijos terminų žodynas), MoBiDic (vengrų kalbos terminų duomenų bazė) ir IATE, jame galima rasti per 78 tūkst. lietuviškų terminų ir jų atitikmenų kitomis kalbomis iš 11 šaltinių.
EuroTermBank svetainės adresas – www.eurotermbank.com.
Lietuvos standartizacijos departamente nuo 2000 m. kuriama standartizuotų terminų duomenų bazė, kurioje yra per 64 tūkst. terminų. Ši bazė vartotojams yra laisvai prieinama Lietuvos standartizacijos departamento tinklalapyje, kurio adresas: www.lsd.lt.
Be didžiųjų elektroninių duomenų bazių ir bankų, yra ir mažesnių terminų duomenų bazių. Pastaraisiais metais leidžiami terminų žodynai paprastai turi ir savo elektronines versijas, tad kai kurie žodynų autoriai jas teikia internete. Keletas tokių terminų žodynų adresų:
Vilniaus universiteto svetainėje
http://www.zodynai.ff.vu.lt (Radioelektronikos terminų žodynas, Fizikos terminų žodynas, Didysis anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas, Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas);
kompiuterijos terminų žodynų galima rasti svetainėje
-
- Puslapio administratoriai:
- Rima Juršėnienė
- Vita Urbelionytė Šlekienė
- Rūta Nefaitė
- Gabrielė Petrošiūtė
- Laura Bartusevičiūtė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė