Apie katedrą
Stovi iš kairės į dešinę: Tomyslav Sledevič, Vacius Mališauskas, Antantas Gurskas, Kęstutis Bartnykas, Paulius Tumas, Dalius Matuzevičius, Julius Skirelis, Andrius Ušinskas, Raimond Laptik, Darius Plonis, Tomaš Tankeliun, Rimantas Pupeikis, Dalius Seliuta, [Albertas Giržadas].
Sėdi iš kairės į dešinę: Vytautas Urbanavičius, Tatjana Gric, Artūras Serackis, Dovilė Kurpytė, Dalius Navakauskas, Rita Anzelma Raguckienė, Liudmila Nickelson, Raimundas Kirvaitis.
Katedroje yra dvi pagrindinių studijų programos ir jų pakraipos: elektronikos inžinerija (pakraipa: kompiuterizuotos elektroninės sistemos), informacinių sistemų inžinerija (pakraipos: kompiuterizuotos informacinės sistemos; elektroninio verslo technologijos). Norintys ir sugebantys gali studijuoti informacinių sistemų inžinerijos studijų programą anglų kalba.
Katedroje yra dvi šiuolaikiškos magistrantūros studijų programos ir jų pakraipos: elektronikos inžinerija (pakraipa: kompiuterizuotos elektroninės sistemos), informacinės elektroninės sistemos (pakraipos: atvirojo kodo sistemos; signalų apdorojimo sistemos; verslo elektroninės sistemos). Norintys ir sugebantys gali studijuoti elektronikos inžinerijos studijų programos kompiuterizuotas elektronines sistemas anglų kalba.
Doktorantūros studijos katedroje, kaip viename iš Elektronikos fakulteto padalinių, yra sėkmingai organizuojamos Elektros ir elektronikos inžinerijos (01T) mokslo kryptyje.
Katedros kolektyvas teikia kokybiškas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir ekspertines paslaugas, yra aktyvus ir produktyvus moksle, o taip pat metodinėje ir organizacinėje veiklose.
2017-05-08
Taikymo pavyzdžiai
| Lietuvių kalbos atpažintuvas | SMT3210C-EVAL makete su lietimui jautriu ekranu įgyvendintas kryžiukų nuliukų žaidimas |
| Veido sekimo, taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu, įgyvendinimas įterptinėje sistemoje | Požymių vaizde išskyrimas ir sekimas taikant SURF algoritmą |
| Veido atpažinimo sistemos įgyvendintas pavyzdys | Įterptinėje sistemoje įgyvendintas žaidimas |
| Tikrinių veidų algoritmas įgyvendintas Android v.2.3.3 operacinėje sistemoje | |
Vaizdo ir garso įranga
 |
Įranga
|
InFocus®DepthQ® 3D Video Projector
|
|
Paskirtis
|
3D vaizdų atkūrimas naudojant „ShutterGlasses“ pritaikytą technologiją
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Sumix SMX-12A2C color 2.1 megapixel CMOS camerawiththeGigabitEthernetinterfaceandFull HD 1080/60p resolution
|
|
Paskirtis
|
Vaizdo atpažinimo sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Veido atpažinimas ir asmens identifikavimas (vaizdo įrašas)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Kinect Xbox 360
|
|
Paskirtis
|
Vaizdo apdorojimo sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
FPGA, DSP
 |
Įranga
|
Altera Video and Embedded Evaluation Kit
|
|
Paskirtis
|
Programų kūrimo įterptinėms sistemos, veikiančioms su Altera FPGA, platforma
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Altera Nios II Embedded Evaluation Kit
|
|
Paskirtis
|
Programų kūrimo įterptinėms sistemos, veikiančioms su Altera Cyclone III FPGA, platforma
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Altera Cyclone IV-e FPGA DE2-115
|
|
Paskirtis
|
Mokomoji, signalų apdorojimo Altera Cyclenoe sistemose, platforma
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Virtex-4 Based ASIC Prototyping Engine DN8000K10PSX
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Požymių vaizde išskyrimas ir sekimas taikant SURF algoritmą (vaizdo įrašas) (dalis algoritmo veikia lygiagrečiai ML402 makete)
Keturių taškų markerio sekimas taikant SURF algoritmą (vaizdo įrašas) (dalis algoritmo veikia lygiagrečiai ML402 makete)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
XtremeDSP Video Starter Kit – Spartan-3A DSP Edition
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių vaizdo apdorojimo sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Obuolių ir kriaušių klasifikavimas (vaizdo įrašas)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Virtex-4 ML402 SX Xtreme DSP Evaluation Platform
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Judančių objektų vaizde sekimas (vaizdo įrašas)
Objektų vaizde sekimas taikant tekstūros deskriptorius (vaizdo įrašas)
Vaizdų filtravimas. Morfologiniai filtrai (vaizdo įrašas)
Veido sekimas taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu (vaizdo įrašas)
Veido sekimas taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu ir adaptyvią paieškos sritį (vaizdo įrašas)
Spalvotų sričių sekimas (vaizdo įrašas)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Spartan-6 FPGA SP601 EvaluationKit
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Altera DE0 Terasic board Cyclone III
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Altera DE0-nano Terasic board Cyclone IV
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Altera DE2 Terasic board Cyclone II ir Cyclone VI su
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
DSP Starter Kit (DSK) TMS320VC5510
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
ARM
 |
Įranga
|
STM3210C-EVAL
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Žaidimas - kryžiukai nuliukai (vaizdo įrašas) | |
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
STM3210E-EVAL
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Objekto sekimas pagal spalvą ir formą (vaizdo įrašas)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
PandaBoard
|
|
Paskirtis
|
Sistemų, veikiančių su Android 4.0 (Icecreamsandwich) projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
SPEAR-320 CPU Board
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Įterptinėje sistemoje realizuotas DOOM žaidimas (vaizdo įrašas)
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
MCB2300 Board
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
M9328MXL LITE KIT
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
IAR KickStart Kit for STM32F107VC
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
ZigBee® USB dongle demonstration kit STEVAL-IFS013V2
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
---
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
8, 16 bitų mikrovaldikliai
 |
Įranga
|
Texas Instruments MSP430FG4618/F2013
|
|
Paskirtis
|
Sistemų nuotolinis valdymas bevieliu ryšiu
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Texas Instruments EZ430-RF2500T
|
|
Paskirtis
|
Bevielių sistemų kūrimas ir testavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
STM8S-DISCOVERY
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
 |
Įranga
|
Maketas su PIC16F877 mikrovaldikliu
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Maketas su ATmega16 mikrovaldikliu
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
MSP430 USB Stick Development Tool
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
 |
Įranga
|
Maketas STEVAL-MKI013V1 su triašiu akcelerometru
|
|
Paskirtis
|
Įterptinių sistemų projektavimas
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
Kita
 |
Įranga
|
Analoginis/skaitmeninis oscilografas Hameg HM1507
|
|
Paskirtis
|
Analoginių ir skaitmeninių signalų analizė
|
|
|
Taikymo pavyzdžiai
|
Informacija ruošiama
|
|
|
Daugiau apie įrangą
|
|
2018-05-14
Elektroninių sistemų katedra, kaip ir visas Elektronikos fakultetas, bendradarbiauja su šiomis įmonėmis:
Bendradarbiavimas su įmonėmis nuolat plečiamas. Į fakultetą atvyksta darbdaviai iš minėtų įmonių ir ne tik, kuriems yra sudaromos sąlygos bendrauti su studentais ir taip juos supažindinti su jų įmonių galimybėmis bei perspektyvomis.
2018-05-01
Elektroninių sistemų katedros raida
Dabartinės Elektroninių sistemų katedros pradžia laikoma 1964 m. rugsėjo 1 d., kai vyriausybės pastangomis iš Charkovo karinės akademijos dirbti į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultetą buvo perkeltas technikos mokslų kandidatas Zenonas Vainoris. Jis pradėjo vadovauti naujai įkurtai Radijo aparatūros technologijos katedrai ir burti jaunų dėstytojų kolektyvą. Katedra dieniniame ir vakariniame skyriuose vykdė dvi studijų programas: Radijo aparatūros konstravimo ir gamybos bei Garso technikos. Konstruktorinių dalykų dėstymui buvo pakviestas Vilniaus radijo komponentų gamyklos vyriausias technologas. Vėliau katedra buvo papildyta antra jaunų dėstytojų grupe, į kolektyvą įsiliejo aspirantūrą (dabar doktorantūrą) Leningrado elektrotechninių ryšių institute baigę ir disertacijas apgynę jauni mokslininkai. Kolektyvui išaugus 1966 metais nuo Radijo aparatūros technologijos katedros atskilo doc. J.Stanaičio vadovaujama Radioelektronikos katedra, kuri gyvavo iki 1969 m.
Besiplečianti katedros veikla sutriko 1969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą reorganizavus į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Fakultetas buvo pavadintas Automatizacijos. Paskutinio kurso dieninio skyriaus studentams leista baigti studijas Vilniuje, o kiti studentai buvo iškelti į Kauną. Drauge su jais į Kauną išvyko ir didelė grupė dėstytojų į naujai įkurtą Kauno politechnikos instituto Radijo aparatūros konstravimo katedrą. VISI Radijo aparatūros technologijos katedra turėjo kelti Vilniaus dirbančiųjų kvalifikaciją vakarinio skyriaus studijose.
Tik po 18 metų pavyko iškovoti, kad fakultete ir katedroje atsinaujintų studijos dieniniame skyriuje. 1987 metais buvo priimta radijo aparatūros konstravimo ir gamybos studentų grupė. Fakultetas tapo Kauno politechnikos instituto dalimi – Vilniaus fakultetu, o Radijo aparatūros technologijos katedra jo padaliniu.
Už plačiajuosčių vėlinimo ir kreipimo sistemų teorijos ir konstrukcijų sukūrimą ir įdiegimą Z. Vainoriui, R. Kirvaičiui ir S. Štarui paskirta 1978 m. Lietuvos respublikinė premija.
VISI persitvarkius į Vilniaus technikos universitetą (VTU) nuo 1991 m. sausio 1 d. Radijo aparatūros technologijos katedra tapo VTU Elektronikos fakulteto padaliniu. VTU atsisakė vakarinio skyriaus, todėl tokių studentų mažėjo, bet augo dieninio skyriaus studentų skaičius. Tuo metu nuo labai didelės Radijo aparatūros technologijos katedros buvo atskirta dalis ir įkurta Radijo aparatūros katedrą. Likusioji didžioji Radijo aparatūros technologijos katedros dalis pervadinta į Radioelektronikos katedrą, kuriai pradžioje vadovavo prof. Z. Vainoris. Vėliau dvi kadencijas iš eilės iki 2000 m. birželio mėn. Radioelektronikos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Stanislovas Štaras.
Daugelį metų Radijo aparatūros konstravimo ir gamybos specialybės studentų mokymas vyko pagal tipinius Sovietų Sąjungoje planus, kuriuose vienareikšmiškai buvo išvardinti dėstomi dalykai, jų apimtis, laboratoriniai darbai ir kursiniai projektai. Pateiktose dalykų programose buvo surašyti studijuojami klausimai, nurodomi vadovėliai ir kita literatūra. Todėl tuo metu dėstytojai beveik nerašė vadovėlių, o tik ruošdavo metodinius nurodymus kursiniams projektams, laboratorinių darbų aprašymus ir kūrė laboratorijas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir katedrai įsijungus į Vilniaus technikos universitetą dar buvo išleistos kelios inžinierių laidos pagal ankstesnius mokymo planus, tačiau pradėta diegti vakarietiška trijų pakopų bakalauro – magistro – daktaro studijų sistema. Dėl didelių pokyčių Lietuvos elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje paaiškėjo, kad tikslinga rengti platesnio profilio specialistus, kurių didesnei daliai teks dirbti ne gamyboje, o aptarnavime. Buvo sudaryti Radioelektronikos specialybės bakalaurų ir magistrų mokymo planai, kuriuose daugiau akcentuotas schemų studijavimas, automatizuotas kompiuterinis projektavimas, stengtasi studijų turinį padaryti patrauklesnį studentams. Nutarta padidinti studentų pasirinkimo galimybes, įvedus specializacijas. Pirmoji nauja specializacija buvo aviacinė elektronika, kuri vėliau tapo viena iš bazinių 1993 m. įkuriant VGTU A. Gustaičio aviacijos institutą. Su Puslaidininkių fizikos institutu buvo organizuota fizikinės elektronikos specializacija, kurioje tikėtasi paruošti inžinierius darbui instituto fizikos mokslininkų kolektyvuose, panaudoti galingą instituto tyrimų bazę. Studentai nenoriai rinkosi šias studijas ir po kelių metų jos sunyko. Sėkmingesnis buvo kompiuterizuotų elektroninių sistemų specializacijos įkūrimas. 1995 m. pasitelkus mokslininkus iš Matematikos ir informatikos instituto LMA akademiką prof. habil. dr. L. Telksnį ir kitus darbuotojus pasiūlyta patraukli ir moderni studijų pakraipa. Didėjant telekomunikacijų svarbai įkurta elektronikos ir ryšių specializacija.
Už plačiajuosčių elektroninių įtaisų informacijos apdorojimo sistemoms sukūrimą ir įdiegimą Z. Vainoriui, R. Kirvaičiui, S. Štarui, R. Martavičiui, J, Skudučiui ir J. Stankūnui paskirta 1997 m. Lietuvos mokslo premija.
2000 m. birželio mėn. katedros vedėju konkurso tvarka išrenkamas prof. habil. dr. Romanas Martavičius, kuris katedrai vadovauja iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
2001 m. VGTU Radioelektronikos katedros studijų būklę tikrino studijų kokybės vertinimo centro komisija, kuri konstatavo, kad katedra turi specialistus ir pakankamą materialinę bazę sukurti Telekomunikacijų inžinerijos ir Informacinių sistemų inžinerijos studijų programas. 2002 m. šios studijų programos buvo sukurtos ir akredituotos. 2002 m remiantis Telekomunikacijų inžinerijos studijų programos baze įkurta VGTU Telekomunikacijų inžinerijos katedra.
Iki 2002 m. sausio mėn. Radioelektronikos katedros buveinė buvo Aušros Vartų g. 7A. 2002 m. sausio mėn. katedrai buvo paskirtos naujai atremontuotos patalpos adresu Naugarduko g. 41.
Įvertinus Radioelektronikos katedros vykdomas programas, vykdomus mokslinius tyrimus ir siekiant tarptautinio matomumo 2004 m. katedra buvo pervadinta į Elektroninių sistemų katedrą.
Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. katedrai vadovauja prof. dr. Dalius Navakauskas.
2018-06-20
 |
Prof. habil. dr. Romanas Martavičius
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2016 metai
|
Curriculum vitae
Gimė 1945 m. lapkričio 25 d. Kauno m.
Vedęs, žmona Nijolė Ona IT specialistė, dabar pensininkė, turi dukrą Liną Drakšienę, ekonomistę.
Mokslinių interesų sritys:planariniųmikrojuosteliniųlėtinimo sistemų modeliavimas, savybių analizė ir jų projektavimo bei eksperimentinio tyrimo automatizavimas, skaitmeninių signalų apdorojimas.
Dėstyti dalykai: Radioektronikos pagrindai, Elektrotechnika ir radiotechnika, Elektrotechnika, Aukšto tikslumo inžinerinių geodezinių matavimų automatizavimas, Signalai ir grandinės, Skaitmeninis signalų apdorojimas, Signalai ir jų apdorojimas, Signalų apdorojimas elektroninėse grandinėse, Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijos.
Išsilavinimas: 1952–1963 mokėsi Vilniaus 15-ojoje vidurinėje mokykloje, 1963–1968 studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultete, 1972–1975 – aspirantūros studijos Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Radijo aparatūros technologijos katedroje. 1977 m. Kauno politechnikos institute įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį, 1982–1983 m. dešimties mėnesių trukmės stažuotė VokietijosRūrouniversiteteBochume, 1993 m. po nostrifikacijos įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį, 1997 m. įgijo habilituoto technologijos mokslų daktaro laipsnį, 1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) taryba suteikė technologijos mokslų profesorius pedagoginį vardą.
Karjera: 1963–1964 – Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos darbininkas, 1968–1970 tarnavo kaip atsargos karininkas sovietų armijoje, 1970–1972 – VISI Radijo aparatūros technologijos katedros mokslininkas stažuotojas, 1973–1976 – Radijo aparatūros technologijos katedros mokslo darbuotojas, 1977–1978 – Radijo aparatūros technologijos katedros asistentas, 1978–1981 – vyresnysis dėstytojas, 1981–1986 – Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, 1986–1991 KPI Vilniaus fakulteto Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, 1991–1998 – VGTU (iki 1996 Vilniaus technikos universitetas) Radioelektronikos katedros docentas, 1998–2004 – Radioelektronikos katedros profesorius, nuo 2004 m. iki šiol Elektroninių sistemų katedros profesorius. 2000–2004 – Radioelektronikos katedros vedėjas, 2004–2016 – Elektroninių sistemų katedros vedėjas. 2004–2013 VGTU Atvirojo kodo instituto direktorius. 2002–2014 VGTU Elektronikos fakulteto tarybos pirmininkas. 2002–2011 VGTU Elektronikos fakulteto studijų komiteto pirmininkas. 2004–2011 – VGTU senato plėtros komisijos pirmininkas, 2011–2016 VGTU senato studijų komisijos pirmininkas.
Apdovanojimai:
Lietuvos mokslo premija, 1997.
Pirma premija vadovėlių Lietuvos universitetams konkurse, 2006.
Pirma premija VGTU monografijų konkurse, 2014.
Svarbiausi mokslinės veiklos rezultatai: 1970 m. pradėjęs mokslinę veiklą, per 45 metus kartu su moksliniais bendradarbiais sukūrė mokslo tyrimų kryptį, skirtą planariniųmikrojuostelinių lėtinimo sistemų ir optoelektroninių analoginių skaitmeninių keitiklių analizei ir automatizuotam projektavimui, taikydamas daugialaidžių linijų metodą sukūrė apibendrintąją metodiką ir ištyrė planariniųmikrojuostelinių lėtinimo savybes, tyrimo rezultatus panaudojo naujoms plačiajuostėms kreipimo sistemoms oscilografiniams elektroniniams vamzdeliams sukurti. Ištyrė antžeminės skaitmeninės televizijos plėtotę Lietuvoje. Pasiūlė būdus žmogaus smegenų išeminio insulto sritims kompiuterinėse tomogramose automatiškai aptikti ir analizuoti. Ištyrė specialios paskirties dokumentų bendro kūrimo ir naudojimo elektronines sistemas. Pasiūlė patobulintus fotovoltinės elektrinės intelektualaus valdymo būdus. Jo vadovaujami 10 asmenų parengė ir apgynė mokslo daktaro disertacijas. Mokslo žurnalo „Mokslas – Lietuvos ateitis“ redaktorių kolegijos narys. Nuo 2001 m. pasaulinio Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (angl. IEEE) narys. Už pasiekimus elektros ir elektronikos inžinerijos moksle 2013 m. suteiktas vyresniojo nario statusas.
Publikacijos: yrapaskelbęs per 250 mokslo, metodinių, mokslo organizavimo leidinių, mokslo populiarinamųjų ir kitų straipsnių. Išleido keturias monografijas, vieną universitetinėms studijoms skirtą vadovėlį, 9 išradimų ir 1 patento bendraautoris. Mokslinius pranešimus skaitė konferencijose vykusiose Europos, Šiaurės Amerikos, ir Azijos šalyse.
Svarbiausios publikacijos
Oscilografinių elektroninių vamzdžių plačiajuosčiai traktai. V.: Technika, 1993. 360 p. (rusų k., bendraautoris).
Elektrodinaminėsplanarinės lėtinimo sistemos plačiajuosčiams elektroniniams prietaisams. V.: Technika, 1996. 264 p.
Plačiajuosčių lėtinimo įtaisų modeliavimas ir taikymas. V.: Technika, 2010. 442 p. (bendraautoris).
Wide-BandSlow-WaveSystems: SimulationandApplications. CRC Press, Taylor&Francis Group, 2012, 438 p. (anglų k., bendraautoris).
 |
Prof. habil. dr. Stanislovas Štaras
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2008 metai
|
Curriculum vitae
Gimė 1942 m. sausio 29 d. Joniškio rajone.
Svarbiausi mokslinės veiklos rezultatai
1965 m. pradėjęs mokslinę veiklą vadovaujant profesoriui Zenonui Vainoriui, per 45 metus kartu su moksliniais bendradarbiais sukūrė apibendrintą spiralinių ir meandrinių lėtinimo ir kreipimo sistemų teoriją ir eksperimentinio tyrimo bei projektavimo metodikas, išnagrinėjo bėgančiosios bangos ir elektronų pluošto sąveiką bėgančiosios bangos elektroniniuose vamzdžiuose, sukūrė bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių ir kreipimo sistemų charakteristikų ir skaičiavimo metodikas, taikydamas daugialaidžių linijų metodą sukūrė apibendrintąją bėgančiosios bangos kreipimo sistemų teoriją ir projektavimo pagrindus, pasiūlė naujų bėgančiosios bangos kreipimo sistemų konstrukcijų. Sukurtos bėgančiosios bangos kreipimo sistemos įdiegtos daugelyje superplačiajuosčių oscilografinių vamzdžių. Nuo 2000 m. elektrodinaminių sistemų ir kitų lėtinimo įtaisų tyrimui plačiai taikė skaitmeninius metodus.
Išsilavinimas
- Habil. daktaras (technikos m.), 1993.
- Technikos m. daktaras, Kauno politechnikos in-tas (KPI), 1986.
- Technikos m. kandidatas, Minskas, 1971.
- Radijo inžinierius, KPI, 1964.
Darbo veikla
- Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas, 2011.
- Radioelektronikos (vėliau – Elektroninių sistemų) katedros profesorius, (VGTU), 2000.
- Radioelektronikos katedros vedėjas, (VTU, VGTU), 1991.
- Radijo aparatūros technologijos katedros profesorius, Vilniaus inžinerinis statybos institutas (vėliau KPI, VTU), 1989.
- Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, vyr. dėstytojas, aspirantas, VISI, 1969.
- Radijo aparatūros technologijos katedros asistentas, KPI Vilniaus filialas (vėliau VISI), 1965.
Apdovanojimai
- VGTU profesorius-emeritas, 2008.
- Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos pirmoji premija už vadovėlį „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“, 2008.
- Lietuvos mokslo premija, 1997.
- Lietuvos Valstybinė premija už plačiajuosčių vėlinimo ir kreipimo sistemų teorijos ir konstrukcijų sukūrimą ir įdiegimą pramonėje, 1978.
Dėstyti dalykai: impulsinė technika, radijo matavimai, elektroradiomatavimai, radioelektroninės aparatūros bandymai ir bandymo įrenginiai, radijo detalės ir mazgai, elektroradioelementai, fizikiniai mikroelektronikos pagrindai. Po 2000 m.: elektronikos pagrindai, elektronikos įtaisai, mikrobangų ir optinės elektronikos įtaisai, elektrodinaminės sistemos.
Mokslinių interesų sritis: elektronikos ir matavimų inžinerija: superplačiajuosčių elektroninių prietaisų signaliniai traktai, elektrodinamika, mikrobangų technika, vienkartinių procesų oscilografija, skaitmeniniai elektrodinamikos metodai.
Svarbiausi mokslinės veiklos rezultatai
1965 m. pradėjęs mokslinę veiklą vadovaujant profesoriui Zenonui Vainoriui, per 45 metus kartu su moksliniais bendradarbiais sukūrė apibendrintą spiralinių ir meandrinių lėtinimo ir kreipimo sistemų teoriją ir eksperimentinio tyrimo bei projektavimo metodikas, išnagrinėjo bėgančiosios bangos ir elektronų pluošto sąveiką bėgančiosios bangos elektroniniuose vamzdžiuose, sukūrė bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių ir kreipimo sistemų charakteristikų ir skaičiavimo metodikas, taikydamas daugialaidžių linijų metodą sukūrė apibendrintąją bėgančiosios bangos kreipimo sistemų teoriją ir projektavimo pagrindus, pasiūlė naujų bėgančiosios bangos kreipimo sistemų konstrukcijų. Sukurtos bėgančiosios bangos kreipimo sistemos įdiegtos daugelyje superplačiajuosčių oscilografinių vamzdžių. Nuo 2000 m. elektrodinaminių sistemų ir kitų lėtinimo įtaisų tyrimui plačiai taikė skaitmeninius metodus.
Publikacijos
4 monografijos, 5 vadovėliai. Per 200 mokslinių straipsnių plačiajuosčių oscilografinių ir keitiklinių elektroninių vamzdžių signalinių traktų teorijos ir projektavimo bei skaitmeninių elektrodinamikos metodų tematika. 26 išradimai. Per 40 mokomųjų knygų. Iš jų:
4 monografijos, 5 vadovėliai. Per 200 mokslinių straipsnių plačiajuosčių oscilografinių ir keitiklinių elektroninių vamzdžių signalinių traktų teorijos ir projektavimo bei skaitmeninių elektrodinamikos metodų tematika. 26 išradimai. Per 40 mokomųjų knygų. Iš jų:
- Elektrodinaminės vėlinimo ir kreipimo sistemos. V.: Mokslas, 1986. 267 p. (rusų k., bendraautoris).
- Oscilografinių elektroninių vamzdžių plačiajuosčiai traktai. V.: Technika, 1993. 360 p. (rusų k., bendraautoris).
- Plačiajuosčių lėtinimo įtaisų modeliavimas ir taikymas. V.: Technika, 2010. 442 p. (bendraautoris).
- Wide-Band Slow-Wave Systems: Simulation and Applications. CRC Press, Taylor&Francis Group, 2012, 438 p. (anglų k., bendraautoris).
- Mikroelektronikos pagrindai. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 292 p. (bendraautoris).
- Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai. V.: Technika, 2005, 2006, 2009. 468 p.
- Įvadas į skaitmeninius elektrodinamikos metodus ir jų taikymą. V.: Technika, 2008. 186 p.
- Introduction to Semiconductor Devices. V.: Technika, 2009. 244 p.
- Semiconductor Electronic Devices. V.: Technika, 2010. 236 p.
Su mokslinių darbų sąrašu galima susipažinti: čia
 |
Prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2007 metai
|
Curriculum vitae
Gimė 1942 04 23 Vilkaviškio rajone, Rumokuose.
Vedęs, žmona Kornelija IT inžinierė, dabar pensininkė, turi dukrą Rasą Akstinienę, filologę.
Dėstyti dalykai: Mikroelektronikos pagrindai, Mikroschemų technologija, Mikroschemų konstravimas, Loginės schemos, Analoginės schemos, Schemų analizė ir sintezė, Skaitmeniniai įtaisai.
Užsienio kalbos: anglų, rusų, lenkų.
Mokslinių interesų sritis: elektrodinaminiai vėlinimo įtaisai, spartūs informacijos apdorojimo įtaisai: teorija, kompiuterinis projektavimas ir taikymas.
Išsilavinimas
- Radijo inžinierius, Kauno politechnikos instituto (KPI) Radioelektronikos fakultetas, 1964.
- Technikos mokslų kandidatas, Teoriniai radiotechnikos pagrindai, Charkovo radioelektronikos institutas, 1971; nostrifikuotas technikos mokslų daktaru 1993.
- Habilituotas technikos mokslų daktaras, Vilniaus technikos universitetas (VTU), 1995.
Darbo veikla
- KPI Radioelektronikos katedros, KPI Vilniaus filialo Radijo aparatūros technologijos katedros (RATK) asistentas 1964-1967.
- KPI Vilniaus filialo RATK aspirantas 1968-1970.
- Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) RATK vyresnysis dėstytojas 1971-1974.
- VISI, KPI Vilniaus fakulteto RATK, Vilniaus technikos universiteto (VTU) Radioelektronikos katedros (REK) docentas 1975-1995.
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) REK ir Elektroninių sistemų katedros (ESK) profesorius 1996-2011.
- VTU ir VGTU Elektronikos fakulteto prodekanas 1990-2000.
- VGTU Elektronikos fakulteto dekanas 2001-2002.
- VGTU mokslo prorektorius 2002-2011.
- VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas nuo 2011 metų iki dabar.
Stažuotės ir seminarai:
- Albourgo universitetas, Danija, 1990
- Londono City universitetas, 1997, Jungtinė Karalystė
- Karlsruės technikos universitetas, 1998, Vokietija
- Danijos technikos universitetas 1999, Danija
- Linčiopingo universitetas 2001, Švedija
- Berlyno technikos universitetas 2004 ir 2010, Vokietija
- Upsalos universitetas 2007, Švedija
- Stambulo technikos universitetas 2008, Turkija
- Varšuvos technikos universitetas 2006 ir 2009, Lenkija
- Vroclavo technikos universitetas 2008, Lenkija
- Lozanos universitetas 2007 ir 2010, Šveicarija
Apdovanojimai:
- Lietuvos Valstybinė mokslo ir technikos premija, 1978.
- Lietuvos mokslo premija, 1997.
- Pirma premija vadovėlių Lietuvos universitetams konkurse, 2006 .
- Pirma premija VGTU vadovėlių konkurse, 2015.
Publikacijos: 2 monografijos, 5 vadovėliai, 22 mokomosios knygos. Per 100 straipsnių, 4 išradimai.
Svarbiausios publikacijos
- Elektrodinaminės vėlinimo ir kreipimo sistemos. V.: Mokslas, 1986. 267 p. (rusų k., kartu su Z. Vainoriu ir S. Štaru).
- Elektrodinaminės vėlinimo linijos. V.: Technika, 1994. 216 p.
- Mikroelektronikos pagrindai. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 292 p. (kartu su S. Štaru).
- Loginės schemos. V.: Enciklopedija, 1999. 256 p.
- Elektroninių schemų projektavimas kompiuteriais. V.: Technika, 2001. 244 p. (kartu su A. Gursku, E. Lindbergu, J. Skardžiumi).
- Analoginės elektronikos įtaisai. V.: Technika, 2003. 336 p. (kartu su R. Martavičiumi).
- Skaitmeninių įtaisų projektavimas. V.: Technika, 2013. 404 p. (kartu su D. Grigaičiu).
Konferencijos: Vilniuje, Kaune, Rygoje, Taline, Varšuvoje, Linčiopinge, Londone, Berlyne, Gelzenkirchene, Lozanoje, Nicoje.
Visuomeninė veikla
- Elektronikos fakulteto studijų komiteto pirmininkas ir VTU bei VGTU studijų komiteto narys 1991-2002.
- VGTU Senato narys, trys kadencijos 1996-2011.
- Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto narys 2002-2011.
- VGTU konkursų ir atestacijos komisijos pirmininkas 2003-2011.
- VGTU Tarybos narys, dvi kadencijos 2006-2011.
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos mokslo komiteto narys 2003-2011.
- Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) Vadovėlių vertinimo komisijos narys 2007-2009.
- SKVC mokslo produkcijos vertinimo apeliacinės komisijos pirmininkas 2009-2010.
- Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentas, dvi kadencijos 2010-2013.
- VGTU profesorių emeritų klubo tarybos pirmininkas nuo 2013.
- Aukštojo mokslo vertinimo komisijos narys nuo 2015 ir komisijos pirmininkas nuo 2016.
2017-04-15
-
- Puslapio administratoriai:
- Dalius Navakauskas
- Justas Žiūras
- Rūta Bernotaitė
- Aurimas Gedminas
- Šarūnas Paulikas