NAUJIENOS
Atviros prieigos prie mokslo duomenų šalininkai žengė dar vieną žinsnį (2018 06 07)
COAR (Confederation of Open Access Repositories) ir DuraSpace (DuraSpace savarankiška, ne pelno siekianti organizacija, orientuota į inovacijas atviroms technologijoms, kurios skatina ilgalaikę ir nuolatinę prieigą prie skaitmeninių duomenų) pradeda bendradarbiauti.
Abi organizacijos tiki, kad novatoriškas atvirų technologijų vaidmuo yra skatinti ilgalaikę ir atvirą prieigą prie skaitmeninių duomenų ir informacijos.
Šios organizacijos įsipareigojo remti sąveikaujančių saugyklų platformas, kurios atitinka tarptautinius standartus ir protokolus bei atspindėti naujos kartos atviros prieigos talpyklų įžvalgas. Bendradarbiaudamos „DuraSpace“* ir „COAR“ savo specifines stipriąsias puses ir bendruomenes panaudos siekiant bendrų tikslų.
Ši partnerystė daugiausia dėmesio skirs didesnių pajėgų telkimui atviros prieigos talpyklų bendruomenėse, teiks apmokymų paslaugas, ypatingai besivystančioms šalims bei skatins atvirojo mokslo iniciatyvas tarptautiniu mastu.
*DuraSpace vadovauja dviem plačiausiai naudojamoms atvirojo mokslo saugykloms - DSpace ir Fedora bei plėtoja globalų strateginį bendradarbiavimą jų palikymui.
Daugiau >>>
COAR narių susitikimas Hamburge (2018 05 24)
2018 m. gegužės 14 – 17d., Hamburge (Vokietija) įvyko kasmetinis Atviros prieigos talpyklų konfederacijos (Confederation of Open Access Repositories – COAR) narių susitikimas. Pirmą kartą renginio geografija buvo tokia plati – 30 šalių atstovai. Virtualaus gido dėka dalyviai galėjo pakeliauti po atvirojo mokslo pasaulinį žemėlapį – nuo Pietų Afrikos, Etiopijos, Sudano į Europos Sąjungą, Rusiją, per devynias Lotynų Amerikos šalis, Kanadą, Ameriką iki Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos. Nors šalių požiūris į atvirojo mokslo talpyklų kūrimą labai įvairus, jas visas vienija daug bendrų dalykų bei panašūs iššūkiai. Susitikime intensyviai buvo diskutuojama apie svarbiausias atvirojo mokslo žiniatinklio kūrimo taisykles bei nuostatas. Pagrindinis šio forumo uždavinys buvo atrasti būdus kaip geriau įgyvendinti kiekvienos šalies vietinius poreikius, naudojant pasaulinį mokslinių tyrimų pobūdį atspindinčią tinklinę sistemą.
Apie naujos COAR valdybos narių rinkimus ir Švedijos konsorciumo pareiškimą dėl prieigos prie Elsevier žurnalų skaitykite >>>
Atvirosios prieigos ir monografijų apžvalga: politika, finansavimas ir leidyba aštuoniose Europos šalyse
Tyrimas remiasi 73 išsamiomis apklausomis, vykdytomis aštuoniose skirtingose šalyse (Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Austrijoje), siekiant suprasti dabartines tendencijas tarp trijų suinteresuotųjų šalių grupių: leidėjų, finansuotojų ir bibliotekų.
COAR (Confederation of Open Access Repositories) ir DuraSpace (DuraSpace savarankiška, ne pelno siekianti organizacija, orientuota į inovacijas atviroms technologijoms, kurios skatina ilgalaikę ir nuolatinę prieigą prie skaitmeninių duomenų) pradeda bendradarbiauti.
Abi organizacijos tiki, kad novatoriškas atvirų technologijų vaidmuo yra skatinti ilgalaikę ir atvirą prieigą prie skaitmeninių duomenų ir informacijos.
Šios organizacijos įsipareigojo remti sąveikaujančių saugyklų platformas, kurios atitinka tarptautinius standartus ir protokolus bei atspindėti naujos kartos atviros prieigos talpyklų įžvalgas. Bendradarbiaudamos „DuraSpace“* ir „COAR“ savo specifines stipriąsias puses ir bendruomenes panaudos siekiant bendrų tikslų.
Ši partnerystė daugiausia dėmesio skirs didesnių pajėgų telkimui atviros prieigos talpyklų bendruomenėse, teiks apmokymų paslaugas, ypatingai besivystančioms šalims bei skatins atvirojo mokslo iniciatyvas tarptautiniu mastu.
*DuraSpace vadovauja dviem plačiausiai naudojamoms atvirojo mokslo saugykloms - DSpace ir Fedora bei plėtoja globalų strateginį bendradarbiavimą jų palikymui.
Daugiau >>>
COAR narių susitikimas Hamburge (2018 05 24)
2018 m. gegužės 14 – 17d., Hamburge (Vokietija) įvyko kasmetinis Atviros prieigos talpyklų konfederacijos (Confederation of Open Access Repositories – COAR) narių susitikimas. Pirmą kartą renginio geografija buvo tokia plati – 30 šalių atstovai. Virtualaus gido dėka dalyviai galėjo pakeliauti po atvirojo mokslo pasaulinį žemėlapį – nuo Pietų Afrikos, Etiopijos, Sudano į Europos Sąjungą, Rusiją, per devynias Lotynų Amerikos šalis, Kanadą, Ameriką iki Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos. Nors šalių požiūris į atvirojo mokslo talpyklų kūrimą labai įvairus, jas visas vienija daug bendrų dalykų bei panašūs iššūkiai. Susitikime intensyviai buvo diskutuojama apie svarbiausias atvirojo mokslo žiniatinklio kūrimo taisykles bei nuostatas. Pagrindinis šio forumo uždavinys buvo atrasti būdus kaip geriau įgyvendinti kiekvienos šalies vietinius poreikius, naudojant pasaulinį mokslinių tyrimų pobūdį atspindinčią tinklinę sistemą.
Apie naujos COAR valdybos narių rinkimus ir Švedijos konsorciumo pareiškimą dėl prieigos prie Elsevier žurnalų skaitykite >>>
Atvirosios prieigos ir monografijų apžvalga: politika, finansavimas ir leidyba aštuoniose Europos šalyse
Tyrimas remiasi 73 išsamiomis apklausomis, vykdytomis aštuoniose skirtingose šalyse (Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Austrijoje), siekiant suprasti dabartines tendencijas tarp trijų suinteresuotųjų šalių grupių: leidėjų, finansuotojų ir bibliotekų.
Daugiau >>>
Atviros prieigos taplyklų apmokestinimas (2017 09 11)
Atviros prieigos talpyklų konferderacijos (COAR) vykdančioji direktorė Kathleen Shearer, išplatino laišką, kurį pasirašė įvairios su mokslo produkcija susijusios organizacijos. Kreipimasis adresuotas Europos Parlamento teisiniam departamentui. Laiške reiškiami nuogastavimai, jog ES autorinių teisių reforma ir numatomos pataisos yra grėsmingos atvirajai prieigai prie mokslo produkcijos. Labiausiai nerimą keliantis dalykas yra tai, jog talpyklos turės sumokėti autorinių teisių mokestį už visą talpykloje esantį turinį bei filtravimo technologijų įdiegimas.
Daugiau >>>
Naujausia vizija prasmingam mokslo poveikio vertinime (2017 08 01)
Link 2020ųjų – atvira prieiga mokslo produkcijai. Tokį dokumentą parengė Europos Universitetų Asociacija (EUA), kuri atstovauja 47 Europos valstybes. “Towards Full Open Access in 2020: Aims and recommendations for university leaders and National Rectors’ Conferences” (June 2017). Rekomendacijos skirtos Nacionalinėms rektorių konferencijoms, mokslinėms organizacijoms bei mokslą finansuojantiems fondams.
Svarbiausias šio dokumento akcentas: „Perėjimas prie absoliučios atviros prieigos prie mokslo produkcijos turi vykti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ir tai turi būti 2020 m.“
Kokių veiksmų bus imtasi, kokie pagrindiniai principai, kokie reikalavimai leidėjams, skaitykite daugiau >>>
Programa „Horizontas 2020“ (2017 07 27)
„Horizontas 2020“ – didžiausia kada nors egzistavusi ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Programos „Horizontas 2020“ esmė – kokybiškas mokslas. Per septynerius metus (2014–2020 m.) bus galima pasinaudoti daugiau kaip 80 milijardų eurų finansavimu, ir tai be privačių ir nacionalinių valstybinių investicijų, kurias pritrauks šios lėšos. Šią programą inicijavo Europos Komisija, siekdama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Visos numatytos lėšos bus investuotos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas. Per pirmuosius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo metus (2014–2016) programos lėšomis buvo finansuoti 11069 projektai, kuriems skirta virš 20301,88 mln. eurų. Šių projektų įgyvendinime koordinatorių ar partnerių teisėmis dalyvauja 15742 organizacijos iš Europos sąjungos.
Daugiau >>>
-
- Puslapio administratoriai:
- Orinta Sajetienė
- Indrė Ereminė
- Justė Kareivaitė