Architektūros fakultetas
Padaliniai
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
Studijos
Baigiamųjų darbų anotacijos
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
Turite klausimų?
susisiekite jums patogiu būdu
Telefonas (8 5) 274 5210
El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFyYXBAdmd0dS5sdCI+YXJhcEB2Z3R1Lmx0PC9hPg==:xx
Baigiamųjų darbų anotacijos
| Studento vardas, pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | Baigiamojo darbo vadovas | Anotacija |
|---|---|---|---|
| 2019 metų magistro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Indrė Urbanavičiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Kino teatrų architektūra Lietuvoje: "žinutė", kurią jie transliuoja savo architektūriniu-meniniu vaizdu
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vytautas Petrušonis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Darbe nagrinėjama kino teatrų architektūra Lietuvoje, jų fasadų architektūrinis–meninis vaizdas ir komunikaciniai aspektai. XIX a. pab. atsiradęs naujas reiškinys – kinas – padėjo pagrindą ir naujo visuomeninio pastato tipo, kino teatro, atsiradimui. Iš pradžių išpopuliarėjęs kaip pramoga, vėliau kinas tapo socialiai reikšminga, paveikia medija, naudojama net propagandai. Kino teatro architektūrinė išraiška kito kartu su laiku, atspindėdama visuomenėje vykusius socialinius ir kultūrinius procesus, kartu perduodama ir skirtingas žinutes. Lietuvoje kino teatrų raidą galima skirstyti į 4 laikotarpius: carinį, tarpukarį, sovietinės okupacijos ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Cariniu laikotarpiu buvo įkurtos tik pirmosios kino salės, nes specifiniai kino teatrų pastatai šiuo laikotarpiu beveik nebuvo statomi. Dažniausiai tokios vietos kėlė susidomėjimą, paslaptingumą (tam įtaką darė pavadinimai). Tarpukariu Vilniuje naujų kino teatrų steigimas sumažėjo, o Kaune – suklestėjo. Savo architektūrine išraiška jie teigė modernėjimo, prestižo idėjas. Sovietiniu laikotarpiu Vilnius išsiskyrė socrealizmo stiliaus kino teatrais, kurie aukštino ideologiją, dominavimą, galią. Kaune daugiau buvo socialistinio modernizmo kino teatrų, kurie vis dar išliko kiek monumentalūs, tačiau jau bylojo apie modernumą, racionalumą, kartais tipiškumą ar net vartotojiškumą. Atkūrus Nepriklausomybę, beveik visi iki tol veikę kino teatrai užsidarė, kino teatro pastato tipas pradėjo nykti. Kino salės tapo didžiųjų prekybos ir pramogų centrų dalimis. Darbą sudaro įvadas, kino ištakų apžvalga, architektūros objektų kuriamų reikšmių apžvalga, trumpas Lietuvos kino teatrų raidos aptarimas, Vilniaus ir Kauno kino teatrų analizė, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbo apimtis – 70 p., 21 pav., 5 lent., 48 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: kino teatras, architektūrinis-meninis vaizdas, fasadas, reikšmė, komunikacija, žinutė, Vilnius ir Kaunas Anotacija (užsienio k.) The work analyses the architecture of movie theaters in Lithuania, the architectura–artistic image of their facade and its communicational aspects. Rising at the end of XIX century, a new phenomenon called film appeared and made the foundation for a new building type, movie theater, to form. At first being just an entertainment form, soon film became a socially significant media that could be used even for propaganda. Architectural expression of a movie theater changed with time, it reflected sociocultural processes of the society as well as transmitted different messages. There can be 4 periods of movie theater development in Lithuania: tsarist, interwar, soviet occupation and period after restoration of Independency. The first movie halls (rather that movie theaters) appeared in tsarist period because specific movie theater buildings were not present at that time. Usually these places raised interest and mystery (especially because of their names). During the interwar period in Vilnius the founding of new movie theaters decreased while in Kaunas it increased. Their architectural expression conveyed ideas of modernity, prestige. In soviet occupation time in Vilnius movie theaters of socialist realism style stood out, uplifting ideology, dominance, power. Kaunas was more known for movie theaters of socialist modernism style that remained monumental at some extent but spoke about modernity, rationality, sometimes consumerism. When the independence was restored, almost all movie theaters were closed, this building type begun to disappear. Movie theaters moved to being just a part of major shopping malls. The work consists of introduction, review of origins of the cinema, review of architectural objects and how they mean, short development of movie theaters in Lithuania, analysis of Vilnius and Kaunas movie theaters, conclusions, references. Volume of the work – 70 p, 21 images, 5 tables, 48 references. Raktiniai žodžiai: movie theater, architectural-artistic image, facade, meaning, communication, message, Vilnius and Kaunas |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Goda Sūdžiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Formų ir simbolių sąveikos viešosiose erdvėse: architekto prof. Rimanto Buivydo kūryba
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Almantas Liudas Samalavičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe nagrinėjama iškilaus Lietuvos architekto prof. Rimanto Buivydo (1945-2017) kūryba. Apžvelgiami ne tik architektūrinės, bet ir mokslinės veiklos pasiekimai specifiniame Lietuvos istorinio bei kultūrinio laikotarpio kontekste. Magistro darbe apžvelgiamas ir tiriamas architekto, buvusio VGTU AF dekano kūrybinis palikimas, kurį sudaro paminklai, dekoratyvios skulptūros, Lietuvos ir užsienio viešųjų erdvių sutvarkymo projektai. Architekto kūrybinių darbų analizė derinama su jo tiriamojo darbo palikimu, ypač simbologijos ir viešųjų erdvių sampratos srityje. Baigiamojo darbo įvadinėje dalyje aptariamas darbo aktualumas, apibrėžiamas tyrimo objektas, numatomi tyrimo tikslai ir uždaviniai, įvardijami temos nagrinėjimo metodai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamas istorinis bei architektūrinis R. Buivydo kūrybos kontekstas, nagrinėjami teoriniai viešųjų erdvių ir simbolizmo temas aprėpę darbai. Antrajame skyriuje analizuojama R. Buivydo kūrybinė veikla, realizuoti bei nerealizuoti projektai ir išskiriami jo naudoti viešųjų erdvių kompozicinės bei meninės raiškos principai. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, du skyriai bei apibendrinimai, literatūros šaltinių sąrašas, iliustracijų sąrašas bei priedai. Raktiniai žodžiai: Rimantas Buivydas, architektūra, urbanistika, menotyra, viešosios erdvės, skulptūra, simbolizmas. Anotacija (užsienio k.) The MA paper examines the creative work of the prominent Lithuanian architect Rimantas Buivydas (1945-2017). It reviews and analyzes his architectural heritage, as well as theoretical works in the specific context of Lithuania's history and culture. The MA thesis reviews and The introductory part of the MA thesis discusses the relevance of the work, defines the research object, the aims and objectives of the study, and lists the methods of the research. The first chapter reviews the creative heritage of the architect, former VGTU AF Dean, which consists of monuments, decorative sculptures, projects of Lithuanian and foreign public spaces. The first chapter gives an overview of the historical and architectural context of R. Buivydas' creative work and examines his theoretical works on public spaces and symbolism. The second chapter reviews the creative activities of R. Buivydas: realized and unrealized projects and distinguishes the principles of compositional and artistic expression in public spaces. The MA paper consists of an introduction, two chapters, general conclusions, lists of source materials and illustrations. Raktiniai žodžiai: Rimantas Buivydas, architecture, urban planning, art criticism, public spaces, monuments, symbolism. |
|||
-
- Puslapio administratoriai:
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Vaiva Norkevičiūtė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė