Architektūros fakultetas
Padaliniai
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
Studijos
Baigiamųjų darbų anotacijos
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
Turite klausimų?
susisiekite jums patogiu būdu
Telefonas (8 5) 274 5210
El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFyYXBAdmd0dS5sdCI+YXJhcEB2Z3R1Lmx0PC9hPg==:xx
Baigiamųjų darbų anotacijos
| Studento vardas, pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | Baigiamojo darbo vadovas | Anotacija |
|---|---|---|---|
| 2019 metų magistro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Indrė Urbanavičiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Kino teatrų architektūra Lietuvoje: "žinutė", kurią jie transliuoja savo architektūriniu-meniniu vaizdu
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vytautas Petrušonis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Darbe nagrinėjama kino teatrų architektūra Lietuvoje, jų fasadų architektūrinis–meninis vaizdas ir komunikaciniai aspektai. XIX a. pab. atsiradęs kinas padėjo pagrindą ir naujo visuomeninio pastato tipo, kino teatro, atsiradimui. Išpopuliarėjęs kaip pramoga, kinas tapo socialiai reikšminga medija, naudojama net propagandai. Kino teatro architektūrinė išraiška kisdama laike, atspindėjo visuomenėje vykusius sociokultūrinius procesus. Lietuvos kino teatrų raida skiriama į 4 laikotarpius: carinį, tarpukarį, sovietinės okupacijos ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Darbe kino teatrų architektūriniu–meniniu vaizdu perduodamų pozityvių žinučių ieškoma per įkūnytus simbolius, taikant „gyvybingumo“ teoriją, nustatant pastato kompozicinį tipą (geriau kai pastatuose simbolių prasmės pozityvios, jie „gyvybingi“, organiško tipo). Cariniu laikotarpiu kino salės veikė tik tam pritaikytuose pastatuose. Šio laikotarpio kino teatrai pasižymėjo harmonija, vidutiniu gyvybingumo laipsniu, labiau organinio tipo, simboliškai gan neutralūs. Tarpukariu Vilniuje kino teatrų steigimas sumažėjo, o Kaune – suklestėjo. Čia jie buvo gyvybingi, išreiškiantys bendradarbiavimą su aplinka, simboliškai teigė modernėjimo, prestižo idėjas. Sovietiniu laikotarpiu Vilnius išsiskyrė socrealizmo stiliaus kino teatrais, kurie per simbolius, hierarchinį kompozicinį tipą aukštino ideologiją, dominavimą, galią, suvokėjui darant neigiamą įtaką. Kaune daugiau buvo modernistinių kino teatrų, kurie vis dar išliko kiek monumentalūs, tačiau jau bylojo apie modernumą, racionalumą, kartais tipiškumą ar net vartotojiškumą. Vilniuje kino teatrai pastebimi gyvybingesni nei Kaune, taip pat turintys labiau teigiamą simbolinį krūvį. Atkūrus Nepriklausomybę, keičiantis gyvenimo būdui, beveik visi veikę kino teatrai užsidarė, šis pastato tipas pradėjo nykti. Darbą sudaro įvadas, kino ištakų apžvalga, architektūros objektų kuriamų reikšmių apžvalga, trumpas Lietuvos kino teatrų raidos aptarimas, Vilniaus ir Kauno kino teatrų analizė, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbo apimtis 87 p., 26 pav., 5 lent., 55 lit. šalt. Raktiniai žodžiai: kino teatras, architektūrinis-meninis vaizdas, fasadas, reikšmė, komunikacija, žinutė, Vilnius ir Kaunas Anotacija (užsienio k.) The work analyzes the architecture of movie theaters in Lithuania, the architectural–artistic image of their facades as well as communicational aspects. At the end of XIX century, a new building type, movie theater, appeared alongside invention of cinema. Starting as an entertainment form, film became a socially significant media used even for propaganda. Architectural expression of a movie theater changed within time, reflecting sociocultural processes of the society. Development of movie theaters in Lithuania is divided into 4 periods: tsarist, interwar, soviet occupation, period after restoration of Independence. Positive messages of facades are being explored through symbols, using theory of living systems, identifying compositional types (it is better when symbolism is positive, buildings are lively and of organic compositional type). During the tsarist period movies were shown in buildings adapted to that matter. They were harmonious, satisfactorily lively, more of an organic type, quite neutral symbolically. During the interwar period in Vilnius the founding of new movie theaters decreased while in Kaunas – increased. Here they were lively, cooperating with the environment, symbolically conveyed ideas of modernity, prestige. In soviet time movie theaters of socialist realism style stood out in Vilnius. Through symbols, hierarchical compositional type they uplifted ideology, dominance, power. Movie theaters in Kaunas were more of a modern style that remained monumental at some extent but expressed modernity, rationality, sometimes consumerism. Movie theaters in Vilnius appeared to be livelier than in Kaunas, also having a more positive symbolic load. When the Independence was restored, almost all movie theaters were closed, this building type begun to disappear. The work consists of introduction, review of origins of the cinema, review of architectural objects and how they mean, short development of movie theaters in Lithuania, analysis of Vilnius and Kaunas movie theaters, conclusions, references. Volume of the work – 87 p, 26 fig, 5 tables, 55 references Raktiniai žodžiai: movie theater, architectural-artistic image, facade, meaning, communication, message, Vilnius and Kaunas |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Goda Sūdžiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Formų ir simbolių sąveikos viešosiose erdvėse: architekto prof. Rimanto Buivydo kūryba
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Almantas Liudas Samalavičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe nagrinėjama iškilaus Lietuvos architekto prof. Rimanto Buivydo (1945-2017) kūryba. Apžvelgiami ne tik architektūrinės, bet ir mokslinės veiklos pasiekimai specifiniame Lietuvos istorinio bei kultūrinio laikotarpio kontekste. Magistro darbe apžvelgiamas ir tiriamas architekto, buvusio VGTU AF dekano kūrybinis palikimas, kurį sudaro paminklai, dekoratyvios skulptūros, Lietuvos ir užsienio viešųjų erdvių sutvarkymo projektai. Architekto kūrybinių darbų analizė derinama su jo tiriamojo darbo palikimu, ypač simbologijos ir viešųjų erdvių sampratos srityje. Baigiamojo darbo įvadinėje dalyje aptariamas darbo aktualumas, apibrėžiamas tyrimo objektas, numatomi tyrimo tikslai ir uždaviniai, įvardijami temos nagrinėjimo metodai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamas istorinis bei architektūrinis R. Buivydo kūrybos kontekstas, nagrinėjami teoriniai viešųjų erdvių ir simbolizmo temas aprėpę darbai. Antrajame skyriuje analizuojama R. Buivydo kūrybinė veikla, įgyvendinti bei neįgyvendinti projektai ir išskiriami jo naudoti viešųjų erdvių kompozicinės bei meninės raiškos principai. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, du skyriai bei apibendrinimai, literatūros šaltinių sąrašas, iliustracijų sąrašas bei priedai. Baigiamojo darbo apimtis – 73 p. be priedų. Iliustracijų pateikta 36, bibliografinių šaltinių – 63. Raktiniai žodžiai: Rimantas Buivydas, architektūra, urbanistika, menotyra, viešosios erdvės, skulptūra, simbolizmas. Anotacija (užsienio k.) The MA paper examines the creative work of the prominent Lithuanian architect Rimantas Buivydas (1945-2017). It reviews and analyzes his architectural heritage, as well as theoretical works in the specific context of Lithuania's history and culture. The MA thesis reviews and The introductory part of the MA thesis discusses the relevance of the work, defines the research object, the aims and objectives of the study, and lists the methods of the research. The first chapter reviews the creative heritage of the architect, former VGTU AF Dean, which consists of monuments, decorative sculptures, projects of Lithuanian and foreign public spaces. The first chapter gives an overview of the historical and architectural context of R. Buivydas' creative work and examines his theoretical works on public spaces and symbolism. The second chapter reviews the creative activities of R. Buivydas: realized and unrealized projects and distinguishes the principles of compositional and artistic expression in public spaces. The MA paper consists of an introduction, two chapters, general conclusions, lists of source materials and illustrations. The volume of the MA is 73 pages without appendices. It includes 36 illustrations and 63 bibliographical sources. Raktiniai žodžiai: Rimantas Buivydas, architecture, urban planning, art criticism, public spaces, monuments, symbolism. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Gabija Šemetienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Kauno centro kvartalų vidinių erdvių kaita: pro et contra
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vytautas Petrušonis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe nagrinėjami Kauno centro – Senamiesčio ir Naujamiesčio – kvartalų vidinių erdvių kompoziciniai savitumai, istoriškai susiklostę dėsningumai bei jų kaita. Tam atliekamas detalus sisteminis kvartalų tyrimas. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai analizės metodai. Pirmajame skyriuje, remiantis analizuojama ir su darbo tema susijusia medžaga, formuluojamos kvartalų vidinių erdvių funkcinio, kompozicinio (struktūrinio) ir sociokultūrinio pobūdžio tyrimo teorinės prielaidos, apžvelgiamas galimas kvartalų vidinių erdvių kokybinis diferencijavimas bei aptariama tyrimo metodika. Antrajame skyriuje apžvelgiama, Senamiesčio ir Naujamiesčio, istorinė urbanistinė sankloda. Remiantis teisiniais dokumentais, istorine ir teorine medžaga, identifikuojama 50 kvartalų Senamiestyje ir 35 kvartalai Naujamiestyje. Atliekama kvartalų urbanistinė – architektūrinė charakteristika, leidžianti juos tipologizuoti. Teorinės analizės pagrindu suformavus kvartalo dydžio, vidinių erdvių kokybės ir išorinio užstatymo raiškos vertinimo kriterijų sistemą, atliekamas Kauno centro kvartalų vidinių erdvių vertinimas skirtingais pasirinktais laikotarpiais. Gauti rezultatai statistinio grupavimo būdu klasifikuojami, lyginami ir interpretuojami, formuluojamos išvados. Nustatoma, kad Senamiesčio kvartalai išlaikė istoriškai susiformavusias erdvines struktūras, kurios liudija vietos tapatumą. Sovietmečiu bei atgavus Nepriklausomybę šiame rajone pakito tik kelių, atokiau esančių, kvartalų vidinės erdvės. Tuo tarpu Naujamiestyje šiuo laikotarpiu pakito daugumos kvartalų erdvinės struktūros, kartu prarasdamos tarpukario laikotarpiu susiformavusius kokybinius elementus. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas bei iliustracijų sąrašas, priedai. Darbo apimtis: 99 psl. teksto be priedų, 60 iliustracijų (iš jų 10 pačios autorės parengtų schemų), 8 autorės sudarytos lentelės, 82 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami 2 priedai (viso 26 psl.) Raktiniai žodžiai: Kaunas, centras, Naujamiestis, Senamiestis, kvartalų vidiniai kiemai, kaita, funkciniai ir kompoziciniai savitumai, sociokultūrinė reikšmė. Anotacija (užsienio k.) The Master Thesis examines the the compositional distinctiveness of inner spaces of Kaunas city center, their historical regularities and development. The analysis consists of a systematic investigation of the identified blocks, conducted using both qualitative and quantitative methods of analysis. The first chapter, based on the research of the topic-related resources, presents the theoretical assumptions with regards to functional, compositional and sociocultural nature of the inner spaces, also their possible qualitative differentiation and the research methodology are discussed. The second chapter provides an overview of the historical urban development of Kaunas city center. Based on legal documents, historical and theoretical material, 50 blocks in the Old Town and 35 blocks in the Naujamiestis are identified. The urban - architectural characteristics of the blocks make them typological. On the basis of theoretical analysis, a system of evaluation of the size of the block, the quality of inner spaces and the expression of the building blocks occupancy is developed which is then employed to perform the evaluation of the inner spaces of Kaunas city center blocks at different time periods. The obtained results are classified, compared and interpreted, then conclusions are formulated. The analysis showed that most blocks in the Old town still maintain hystorical spacial structures, which witness the identity of this place. Just few blocks, which stand on the borders of Old town, have changed their inner spaces during the Soviet time and after Lithuania got back its Independance. Meanwhile Naujamiestis in this period lost most of its qualitative elements in the blocks‘ inner spaces which were highly established during the inter-war period. The Master Thesis consists of an introduction, two chapters, conclusions, a list of literature, a list of illustrations and appendixes. The work consist of: 99 p. of text, 60 illustrations (of which 10 are the author's own schemes), 8 author-made tables, 82 bibliographical entries. Separately added 2 appendixes (total 26 p.). Raktiniai žodžiai: Kaunas, center, Old Town, Naujamiestis, inner spaces, change, functional and compositional peculiarities, sociocultural significance. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Laura Racibarienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Ikimokykliniam ugdymui skirtos architektūros raiška Kaune
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Edita Riaubienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo architektūros raiška Kauno mieste ir rajone. Darbo tema išdalies tarpdalykinė, siekiant geriau suprasti šiai tipologinei grupei skirtą architektūrą darbe gilinamasi į edukologinius principus, ugdymo rekomendacijas, metodikas, darželiams būdingą aplinką ir funkcinį zonavimą. Surinkiti duomenys apie 167 šiame regione esančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Objektai susitemitizuoti ir suklasifikuoti. Pastatai buvo suklasifikuoti į 5 grupes, pagal užimamų pastatų architektūrinę tipologiją, kur didžiąją dalį 50,90 % iš jų sudaro pagal tipinius projektus suformuoti pastatai. Tiriamajame darbe detalesnei analizei buvo atrinkti vaikų darželio pastatai pastatyti pagal tipinius projektus. Šių vaikų ugdymui skirtų pastatų yra 84, kurie sudaro 7 tipus. Analizuota vaikų darželių sklaida Kaune ir rajone, ištirta pagal tipinius projektus suformuotų objektų architektūora morfologijos, fasadų raiškos, funkcinės - planinės struktūros požiūriu ir suformuluotos tyrimo išvados. Darbą sudaro: įvadas, du dėstymo skyriai, išvados, literatūros ir kitų šaltinių sąrašas, iliustracijų sąrašas. Darbo apimtis – 75 p. teksto be priedų, 21 iliustr., 2 lent., 4 diagramos, 51 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Raktiniai žodžiai: Edukologija, Ikimokyklinis ugdymas, Vaikų darželis, Architektūra, Morfologija, Funkcinis zonavimas, Erdvė. Anotacija (užsienio k.) The following master thesis is analysing expression of pre-school education architecture in Kaunas city and its district. In order to better understand the architecture of this typological group the educational principles, educational recommendations, methodologies, kindergarten-specific environment and functional zoning are explored. Data of 167 pre-school facilities in the region have been gathered. Objects are metatized and classified. Buildings were classified into 5 groups, according to the architectural typology of occupied buildings, where most of them 50,9% are built according to typical projects. These 84 typical project buildings are chosen for detail analysis and categorized in 7 types. The analysis of the distribution of kindergartens in Kaunas and the district was analyzed in terms of the morphology, the expression of facades, and the functional - planned structure of objects created by typical projects and the conclusions of the final thesis are presented. The master thesis consists of: introduction, development of pre-school education and physical environment, preschool education architecture in Kaunas, conclusions, list of literature and other sources, list of illustrations. The master thesis consists of: 75 p. text without extras, 21 pictures, 2 tables, 4 diagrams, 51 bibliographical entries. Appendixes are included separately. Raktiniai žodžiai: Educology, Pre-school Education, Kindergarten, Architecture, Morphology, Functional Zoning, Space. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Emilija Gruzdytė Čaplikienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Kultūros namų architektūra sovietinėje Lietuvoje: raidos ir vertės aspektai
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Tomas Grunskis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe analizuojama sovietmečiu (1944-1990 m.) statytų ir iki šių dienų Lietuvos teritorijoje išlikusių kultūros namų funkcinio tipo pastatų architektūros raida bei galimi jos vertės aspektai. Kultūros namų architektūra neatsiejama sovietmečio architektūros dalis, todėl aptariamas sociopolitinis kultūros namų kontekstas, gilinamasi į architektūros ir politikos ryšius bei apžvelgiami esminiai politiniai veiksniai, veikę šio laikotarpio architektūrą. Išskiriamos trys pagrindinės kultūros namų ideologinės paskirtys: šviesti gyventojus (kartu juos ideologiškai indoktrinuojant), naikinti skirtį tarp miesto ir kaimo bei prisidėti prie visuomenės sekuliarizacijos kuriant alternatyvą tradicinei bendruomenės erdvei – bažnyčiai. Kultūros namų raida analizuojama aptariant chronologinius ir estetinius aspektus. Tipologizuojant skirtingų mokslininkų ir organizacijų paveldo vertės kriterijus, išskirtos keturios galimos vertės kriterijų grupės: estetinės-meninės; unikalumo; istorinio etapo reprezentacijos ir simbolinės, memorialinės ar socialinės reikšmės. Remiantis šiomis vertės kriterijų grupėmis bei atsižvelgiant į kitus kultūros namų analizei svarbius aspektus (administracinį teritorijos suskirstymą sovietmečiu, objekto pavaldumo kriterijų, architektūros srovės ir projekto originalumo kriterijus), identifikuoti ir išanalizuoti keturi galimai vertę turintys kultūros rūmai: Naujosios Akmenės, Klaipėdos, Trakų kultūros rūmai bei Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai. Darbo apimtis - 100 p. teksto be priedo, 36 iliustr., 69 bibliografiniai šaltiniai, 1 priedas. Raktiniai žodžiai: Kultūros namai, kultūros rūmai, architektūros vertė, Lietuvos architektūra sovietmečiu Anotacija (užsienio k.) The goal of master thesis is to analyze development and value aspects of culture palaces architecture in the soviet period (1944-1990) Lithuania. Culture palaces are part of soviet architecture; therefore, sociopolitical context and relationship between architecture and politics are analyzed. Also, key political factors that influenced the architecture of this period are taken in to consideration. Three main ideological purposes of culture palaces are distinguished: to educate (and politically indoctrinate) society, to reduce the distance between urban and rural regions and to create an alternative to the traditional place of community – the church. The development of culture palaces is analyzed through chronological and esthetical aspects. Four groups of possible value criteria are distinguished: aesthetic-artistic; uniqueness, representation of historical stage and symbolic, memorial and social significance’. On the basis of these value criteria and taking into account other aspects relevant to the analysis of culture palaces, four potentially valuable buildings have been identified and analyzed: culture palaces in Naujoji Akmenė, Trakai, Klaipėda and the Culture and Sports’ Palace of Ministry of Internal Affairs in Vilnius. Thesis consist of: 100 p. text without extras, 36 pictures, 69 bibliographical entries, 1 annex. Raktiniai žodžiai: Culture palaces, culture houses, value of architecture, soviet period architecture in Lithuania |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Gytautė Gineitytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Architekto Valdo Ozarinsko kūryba
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Tomas Grunskis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamojo darbo tema - ,,Architekto Valdo Ozarinsko kūryba”. Darbe susisteminamas ir analizuojamas architekto kūrybinis palikimas – parodų medžiaga, visuomeniniai bei privatūs interjerai, autoriaus architektūriniams konkursams pateikta medžiaga, architektūros objektai. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, keturios dalys bei išvados. Įvadinėje dalyje pristatomas darbo aktualumas, tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, nagrinėjimo kryptys ir ribos, tyrimo metodai, literatūros šaltinių apžvalga. Pirmoje dalyje aptariama V. Ozarinsko biografija, bendri autoriaus kūrybos bruožai, pristatoma menininko kūrybos chronologija. Antroje dalyje aprašomi architektūros eksperimentai, lyginami su to meto architektūros tendencijomis. Trečioje dalyje pristatomi autoriaus interjerai, ketvirtoje – parodos. Darbai analizuojami, pristatomas tuometinis meninis kontekstas. Darbo pabaigoje formuojamos apibendrinančios išvados. Raktiniai žodžiai: Reikšminiai žodžiai: architektūra, eksperimentinė architektūra, architektonas, EXPO, instaliacija, interjero dizainas, paroda, tarpdisciplininis menas Anotacija (užsienio k.) The subject of this research work is the creation of architect Valdas Ozarinskas. Exhibition materials, public and private interiors, material presented to architectural contests by author, architectural objects. Master’s thesis consists of introduction, four main parts and conclusions. In the introductory part work relevance, research object, work objective and tasks, directions and limits of investigation, research methods, literature review are introduced. In the first part, V. Ozarinskas biography is presented, main characteristics of artistic work of the author are described. In the second part, architectural experiments are analyzed, compared with architectural tendencies of the period. In the third part, interior design works are represented, fourth part is dedicated to exhibitions. Works are analyzed, artistic context of the timeframe described is presented. Conclusions are made at the end of the thesis. Raktiniai žodžiai: architecture, experimental architecture, architecton, exhibition, EXPO, installation, interdisciplinary art, interior design, readymade |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Šarūnas Verbus
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Ritminė raiška šiuolaikinėje Vilniaus architektūroje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Edita Riaubienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbo tikslas - ištirti ritmo apraiškas šiuolaikinėje Vilniaus architektūroje. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir empirinės. Teorinėje dalyje siekiama nustatyti ritmo sąvokos kilmę, fundamentalią reikšmę ir prasmę. Remiantis įvairialype literatūra, sąvokos samprata analizuojama skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, įvairiose gyvenimo, mokslo ir meno srityse. Detaliau nagrinėjamas ritmo reiškinys architektūrologijoje. Nustatomi įvairių sampratų panašumai ir skirtumai, išvedamos universalioji ir architektūrinė ritmo apibrėžtys. Remiantis suformuotomis apybraižomis, antrojoje darbo dalyje sudaromas mokslinio tyrimo metodas ritminei raiškai architektūroje tirti. Atrenkami geriausia šiuolaikine architektūra pripažinti Vilniaus pastatai ir tiriami analizuojant įvairaus masto ir pobūdžio juos sudarančius bei jų dėka susidarančius ritmus. Apibendrinant ir interpretuojant gautą tyrimo rezultatų visumą, formuluojamos išvados apie ritminės raiškos pagrindu šiuolaikinę sostinės architektūrą siejančius dėsningumus, kuriamą poveikį ir meninės priemonės taikymo būdus. Raktiniai žodžiai: Ritmas ritmiškumas ritminė raiška šiuolaikinėje Vilniaus architektūra architektūroje Anotacija (užsienio k.) The aim of this master thesis is to investigate rhythmic expression in contemporary architecture of Vilnius. Thesis is composed of two parts: theoretical and empirical. The theoretical part aims to determine the origin, fundamental definition and meaning of the concept of rhythm. Based on diverse set of literature, perception of rhythm is analyzed in different historical periods, covering various fields of life, science and art. Architecturological study of rhythm is carried out in more detail. Having differences and similarities between various perceptions identified - universal and architectural definitions of rhythm are deduced. Following these deductions, in the second part of the thesis, a scientific method is introduced focusing on research of rhythm in architecture. Buildings for research are selected in Vilnius territory, based on their recognition as examples of prime contemporary architecture. The research is carried out by analyzing rhythms on different scales, those that are part of the building, or caused by it. The results of the research are summarized, interpreted and concluded into rhythmically based regularities, caused effects and prevailing methods of artistical appliance, common for contemporary architecture of the capital city. Raktiniai žodžiai: Rhythm rhythmic expression contemporary architecture Vilnius |
|||
-
- Puslapio administratoriai:
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Dalia Traškinaitė
- Vaiva Norkevičiūtė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė