Vykdomas projektas „Modulinės dangos“ (Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0044) yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“. Projekto metu siekiama plėtoti taikomąsias žinias, prisidedančias prie modulinių (surenkamų) dangų kūrimo ir komercinimo. Šios dangos ne tik užtikrins infrastruktūros ilgaamžiškumą, bet ir sumažins poreikį vykdyti periodinę priežiūrą bei remontą. Tokios dangos ypač svarbios ir aktualios logistikos terminalų infrastruktūrai, kur vyrauja ilgalaikis sunkiasvorių transporto priemonių poveikis, sąlygojantis liekamųjų deformacijų susidarymą, bei miestų infrastruktūrai, kur būtinas nepertraukiamo eismo užtikrinimas. Modulinės dangos taip pat taikytinos laikiniems privažiavimo keliams įrengti arba esamoms kelio dangoms sustiprinti gabenant itin sunkius krovinius ar susiklosčius ekstremalioms situacijoms. Dėl savo išskirtinių savybių modulinės dangos užtikrina liekamųjų deformacijų nesusidarymą ir jų remontas neriboja transporto eismo arba riboja labai trumpą laiką tokiu būdu užtikrinant transporto eismo pralaidumą. Itin greitas ir nesudėtingas modulinių dangų įrengimas užtikrinant maksimalų transporto eismo pralaidumą grindžia masinį šių dangų pritaikomumą praktikoje ir ženklų teigiamą indėlį į šalies ūkio plėtrą. Daugiau informacijos:
http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/modulines-dangos.

Vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Mažatriukšmių dangų sukūrimas neigiamam kelių transporto triukšmo poveikiui sumažinti“ (sutarties Nr. S-MIP-17-137). Projekto metu siekiama sukurti mažatriukšmes kelių dangas, kurios sudarytų reikšmingą poveikį triukšmo sumažinimui aplinkoje, o jų eksploatacinis amžius būtų ekonomiškai efektyvus. Šiuo metu taikomi sprendiniai (triukšmo atitvarai (sienutės) ar tuneliai) aplinkos triukšmui sumažinti reikalauja didelių įrengimo ir priežiūros kaštų, o dažnai yra net negalimi dėl įvairių kliūčių. Pasaulio praktika rodo, kad mažatriukšmės kelių dangos yra viena iš efektyviausių alternatyvų automobilių keliamam triukšmui sumažinti. Projekto metu numatyta įvertinti mažatriukšmių dangų įrengimo ir eksploatacijos sąlygas transporto ir klimatinių sąlygų poveikio kontekste bei nustatyti efektyvumo vertinimo rodiklius jų integravimui į dangų valdymo sistemas. Optimizavimo išdavoje numatyta sukurti 4‐ias mažatriukšmių dangų mišinių sudėtis.
Empiriniais (mechaniniu ir akustiniu) metodais bus įvertintas sukurtų mišinių funkcionalumas. Tyrimo rezultatai bei eksploatacinių apkrovų bei klimatinio poveikio įvertinimas sudarys sąlygas racionaliai parinkti mažatriukšmių dangos konstrukcijų sprendinius bei prognozuoti kelio mechaninių ir eksploatacinių savybių pokytį visame dangos gyvavimo cikle. Gautų rezultatų pagrindu ir įgytomis naujomis žiniomis bus parengtos mažatriukšmių asfalto mišinių panaudojimo dangų įrengimui rekomendacijos atsižvelgiant į transporto eismo intensyvumą, sudėtį ir leistiną greitį. Šių rekomendacijų sklaida kelių ir miestų automobilių eismo infrastruktūros valdytojams užtikrins efektyvų transporto sukeliamo triukšmo mažinimą panaudojant mažatriukšmias asfalto dangas. Galiausiai tai turės svarų indėlį regione įgyvendinant ES direktyvas susijusias su akustinės taršos valdymu.

Vykdomas projektas „Skirtingų modifikavimo priedų poveikis bitumo tampriai klampiam būviui ir atsparumo senėjimo (oksidacijos) procesams“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0058) yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“. Projekto metu siekiama padidinti jaunosios tyrėjos Vytautės Naruševičienės kvalifikaciją atliekant bandymus su Baltijos šalyse unikalia įranga (dinaminiu šlyties reometru) identifikuojant skirtingų modifikavimo priedų poveikį bitumo tampriai klampiam būviui ir atsparumo senėjimo (oksidacijos) procesams. Mokslinio tyrimo metu analizuojami sendinti ir nesendinti modifikuoti bitumai. Daugiau informacijos:
http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/skirtingu-modifikavimo-priedu-poveikis-bitumo-tampriai-klampiam-buviui-ir-atsparumo-senejimo-oksidacijos-procesams.

Vykdomas projektas „Bituminio rišiklio modifikavimo nano medžiagomis tyrimas asfalto dangos eksploatacijos amžiui pailginti“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Projekto metu siekiama gilinti dr. Ritos Kleizienės fundamentines žinias vykdant eksperimentinių mokslinių tyrimų veiklą asfalto dangos funkcionalumui didinti ir pasiūlyti eksperimentiniais ir analitiniais moksliniais tyrimais pagrįstą regeneruoto bituminio rišiklio modifikavimo metodą asfalto dangos eksploatacijos amžiui pailginti. Daugiau informacijos:
http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/bituminio-risiklio-modifikavimo-nano-medziagomis-tyrimas-asfalto-dangos-eksploatacijos-amziui-pailginti.

Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, kurios prioritetas – tyrėjų gebėjimo stiprinimas ir prioriteto priemonė – aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas, vykdomas projektas „Taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparios susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijos, pritaikytos besikeičiančio klimato sąlygoms, modelis“. Projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-022. Projektą iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas. Projekto metu numatoma sukurti taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparios susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijos pritaikytos besikeičiančio klimato sąlygoms, modelį, kurio taikymo rezultatas – tvari asfalto dangos konstrukcija, atspari ypatingosios apkrovos poveikiui, besikeičiančio klimato sąlygomis. Sukurti asfalto mišiniai ir jų analogai, bus išbandomi dinaminės ir statinės apkrovos modeliais (įrenginiais) atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centre.
Vykdant projektą 2014 m. gauti rezultatai/pasiekimai pateikti žemiau.
Projekto „Taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparios susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijos, pritaikytos besikeičiančio klimato sąlygoms, modelis“ (projekto kodas Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-022) vykdymo metu atliktas eksperimentinis tyrimas, apimantis asfalto mišinių projektavimą, bitumo tyrimą ir asfalto mišinių tyrimą. Pirmame etape suprojektuoti 4 skirtingi, statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparūs asfalto mišiniai (AC 11 VS, AC 11 VS*, SMA 11 S, SMA 11 S*). Po to ištirta 11 skirtingų bitumų, iš kurių tolimesniam tyrimui pasirinktas tik vienas geriausiomis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis pasižymėjęs bitumas (PMB 25/55–80 HiMA). Trečiajame etape nustatytos sukurtų asfalto mišinių fizikinės mechaninės savybės.
Remiantis gautais laboratorinių bandymų rezultatais atliktas dangos konstrukcijų modeliavimas trimis atvejais: keičiant asfalto viršutinio (dėvimojo) sluoksnio standumo modulį bei apkrovos charakteristikas; įvertinant temperatūros poveikį asfalto sluoksniams; atsižvelgiant į ekvivalentinį tamprumo modulį ir nuovargio sąlygas. Modeliuojant pirmuoju atveju pasirinktos 4 skirtingos dangos konstrukcijos, kurių laikomoji geba patikrinta esant 6 skirtingiems apkrovimo variantams. Kiekvienas apkrovimo variantas atspindi dangos konstrukcijų taikymo objektuose (oro uostų peronuose, konteinerių terminaluose, logistikos terminaluose, krovinių sandėliavimo aikštelėse) vyraujančių apkrovų charakteringąjį pobūdį. Modeliavimo metu nustatytas įtempimų ir deformacijų pasiskirstymas kiekvienoje dangos konstrukcijoje. Modeliuojant antruoju atveju nagrinėta I dangos konstrukcija, kai viršutinis asfalto sluoksnis įrengiamas naudojant AC 11 VS asfalto mišinį. Ši dangos konstrukcija buvo veikiama VI apkrovos tipu. Modeliavimo metu nustatytas vertikaliųjų įtempimų, horizontaliųjų deformacijų ir vertikaliojo įlinkio pasiskirstymas dangos konstrukcijoje įvertinant temperatūros poveikį. Modeliuojant trečiuoju atveju atlikti skaičiavimai 21 dangos konstrukcijai esant fiksuoto dydžio, tačiau kintamo slėgio į dangą, apkrovai. Nagrinėti du apkrovos atvejai: kai dangą veikia krovos/transporto technika ir kai danga apkraunama konteineriais. Modeliavimo metu kiekvienai dangos konstrukcijai nustatytas ribinis apkrovimų skaičius atsižvelgiant į asfalto ir hidrauliškai surišto pagrindo sluoksnio nuovargio kriterijų bei liekamųjų deformacijų kriterijų.
Visi skaičiavimai atlikti taikant specializuotą dangos konstrukcijų skaičiavimo programą, pagrįstą tamprumo teorija.
Atsižvelgiant į gautus dangos konstrukcijų modeliavimo rezultatus tolimesniame etape bus pasiūlytos 3 susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijos atsparios taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms.
Projekto vykdymo metu pagal įgyvendintų veiklų rezultatus sukurtas taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparios susisiekimo komunikacijos dangos konstrukcijos modelis. Šio modelio taikymas užtikrina tinkamos dangos konstrukcijos parinkimą priklausomai nuo dangos konstrukcijos apkrovos bei klimato sąlygų. Taip pat remiantis gautais dangos konstrukcijų modeliavimo rezultatais yra pasiūlyti 3 susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijų variantai.

Atlikta plati kelių transporto keliamo triukšmo analizė, apimanti kelių transporto triukšmo šaltinius, triukšmo susidarymą ir sklaidą, triukšmo mažinimo būdus ir priemonės, triukšmo daromą žalą ir leistinąsias triukšmo ribas. Triukšmą mažinančių asfalto dangų analizės metu buvo išanalizuoti triukšmą mažinančių asfalto dangų teoriniai principai, apžvelgta triukšmą mažinančių kelių dangų taikymas Lietuvoje ir užsienio šalyse patirtis bei reikalavimai asfalto mišiniams ir jų sudėtinėms medžiagoms. Remiantis atlikta analize buvo sukurtos dvi triukšmą mažinančių asfalto mišinių koncepcijos Lietuvos sąlygoms. Pritaikius konvencinius ir inovacinius triukšmą mažinančių asfalto mišinių savybių nustatymo metodus buvo nustatytos dešimties skirtingų asfalto mišinių, tarp jų ir sukurtų koncepcinių, fizikinės ir mechaninės savybės, triukšmo mažinimo charakteristikos ir tvarumo (ilgalaikiškumo) savybės. Atlikti dangų konstrukcijų su triukšmą mažinančiais asfalto mišiniais laikomosios gebos ir struktūrinio stiprio skaičiavimai. Išanalizuotiems triukšmą mažinantiems asfalto mišiniams atliktas skaičiuojamųjų kainų ekonominis palyginimas. Išnagrinėti ir palyginti triukšmo lygio matavimo kelyje metodai. Darbo 2013–2014 m. rezultate pateiktos eksperimentinio ruožo su skirtingais triukšmą mažinančiais asfalto mišiniais (tame tarpe ir darbo metu sukurtais koncepciniais triukšmą mažinančiais asfalto mišiniais) įrengimo techninės specifikacijos, darbų apimtys, bandymų ir matavimų techninės specifikacijos ir jų apimtys.

Europos transporto sistema susiduria su neišvengiamais socialiniais iššūkiais, susijusiais su taršos mažinimu, energetika, sauga ir saugumu, natūralių resursų eikvojimu. Susisiekimo komunikacijų infrastruktūra greitai senėja ir reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Technologinė pažanga, susijusi su įvairiais sensoriais, mobiliomis komunikacijomis, išmaniomis bilietų sistemomis ir „dideliais duomenimis“ siūlo dideles galimybes vartotojams tapti reikšminga ir aktyvia transporto sistemos valdymo dalimi, gauti aktualią informaciją kelionių planavimui ar sprendimų priėmimui, o transporto vežėjams suteikti didesnį patikimumą esančia infrastruktūra.
Europos transporto sistema taip pat susiduria su neišvengiamu socialiniu uždaviniu, t.y. piliečiams, ekonomikai ir visuomenei pasiekti naujus išteklių naudojimo efektyvumo, ekologiškumo, saugaus ir nesudėtingo transporto lygius. Norint spręsti paminėtus iššūkius infrastruktūros savininkai ir transporto operatoriai privalės dirbti kartu, identifikuoti bendras problemas, dalintis informacija ir kooperuotis su kitų transporto rūšių atstovais, kad būtų pasiekti optimalūs ir ekonomiškai efektyvūs sprendimai sprendžiant su transportu susijusias problemas. Šio 2015–2017 m. projekto tikslas - geriau suprasti bendrus uždavinius, su kuriais susiduria transporto rūšys, kartu sujungti transporto rūšių atstovus, dalytis patirtimi ir įgūdžiais bei parengti bendrus mokslinių tyrimų tikslus. Projekte bus remiamasi patirtimi, sukaupta iš bendros Europos transporto platformos, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama infrastruktūros veiklai, taip pat bus sutelkti į mokslinių tyrimų tikslus, pateiktus "Forever Open Road" programoje ir "FORx4" - "Visada atvirų kelių, geležinkelių, oro ir vandens kelių“ koncepcija, kuriai FEHRL parengė dokumentą "Point of view". USE-iT - tai 24 mėnesių trukmės projektas pagal temą "Horizontas 2020" MG-82b-2014. "Naujos kartos transporto infrastruktūra: išteklius tausojanti, protingesnė ir saugesnė".

Pastaraisiais metais stebimas vis aktyvesnis bendravimas ir informacijos pasikeitimas tarp skirtingų transporto rūšių atstovų, tačiau vienakryptis problemų sprendimas žvelgiant vien tik į savo problemas išlieka, kas dažnai lemia ne visiškai racionalius rezultatus ar mokslinių tyrimų atkartojimą. FOX projekto tikslas sukurti aukšto efektyvumo multimodalinių tyrimų aplinką ir kultūrą. Remiantis esamomis programomis ir kelrodžiais dokumentais, FOX projektas identifikuos bendrus poreikius ir inovatyvias technologijas statybos, priežiūros, inspektavimo/monitoringo bei perdirbimo ar pakartotinio panaudojimo transporto infrastruktūros srityse. Projekto įgyvendinimo metu (2015–2017 m.) išskiriami šie pagrindiniai uždaviniai:
•       teikti pasiūlymus tarprūšiniam susisiekimui;
•       stiprinti partnerystės tarp skirtingų transporto rūšių valdytojų kultūrą;
•       sudaryti galimos partnerystės ir bendradarbiavimo sričių sąrašą;
•       identifikuoti bendrus poreikius ateities tarprūšinio susisiekimo įgyvendinimui.
FOX projektas apjungia bendrus poreikius ir inovatyvias technologijas statybos, priežiūros, monitoringo, perdirbimo ir kartotinio panaudojimo srityse. Projektas identifikuos labiausiai priimtinas ir daugiausiai žadančias technologijas bei nustatys jų taikymo prioritetus. Didžiausias dėmesys skiriamas šioms sritims:
•       statybai – bent dvejų transporto rūšių infrastruktūrai priimtinų statybos metodų nustatymas;
•       priežiūrai – naujų technologijų ir modulinių komponentų paieška;
•       inspektavimui/monitoringui – naujų inspektavimo metodų taikymo skatinimas;
•                    perdirbimui ir kartotiniam panaudojimui – energijos ir gamtinių išteklių panaudojimo statybai bei priežiūrai mažinimas.

ES transporto sektoriuje dirba daugiau kaip 11 milijonų žmonių (apie 5.0 % visos darbo rinkos). Tuo pačiu metu, transportas yra ir socialinis sektorius, kuris intensyviai vystosi, keičiasi ir yra maksimaliai veikiamas naujų technologijų kaip automatizavimas, elektrifikavimas, aplinkosauga ar kitos. Dėl įvardintų priežasčių, transporto sektorius susiduria su kvalifikuotų ir sugebančių efektyviai panaudoti pažangias technologijas specialistų poreikiu.
Siekiant įveikti specialistų poreikio trūkumą, buvo inicijuotas tarptautinis mokslo projektas SKILLFUL (finansuojamas pagal Europos Sąjungos Horizontas 2020 tyrimų programą), kurio vizija – identifikuoti esminius ateities (2020 m., 2030 m. ir 2050 m.) transporto sektoriaus profesionalų įgūdžius ir kompetencijas bei sukurti atitinkamus mokymo metodus, priemones ir programas, susijusias su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, tiems įgūdžiams įgyti ar tobulinti.
Projektas prasidėjo 2016 m. rudenį ir tęsis 3 metus. Projekte dalyvauja 25 ES mastu plačiai žinomos mokslo, mokymų, tyrimų organizacijos, universitetai ir asociacijos iš Lietuvos, Belgijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Slovakijos, Airijos, Ispanijos ir Portugalijos. Lietuvą šiame projekte atstovauja Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos transporto politikos kryptį, kurioje matomas transporto sistemos integravimas apjungiant visas transporto rūšis, projekte dalyvauja organizacijos iš kelių, geležinkelių, oro transporto ir vandens transporto sektorių.

Remiantis užsienio šalių patirtimi 2016 m. išanalizuota buitinių atliekų deginimo pelenų (šlako) panaudojimo kelių tiesyboje kaip kelių tiesybos medžiaga galimybės. Atlikta šlako kaip antrinės medžiagos paruošimo technologijos analizė išskiriant skirtingus šlako gavimo principus, metalų atskyrimo būdus ir sandėliavimo (sendinimo/brandinimo) poreikį. Išanalizuota šlako sudėtis, išskirtos fizikinės ir cheminės savybės.

Kasmet Europos Sąjungos šalyse sudeginama daugiau nei 140 mln. t komunalinių (buitinių) atliekų. Tai sukuria apie 30-40 mln, t liekanų, vadinamų komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenais (šlaku), kurie įprastai šalinami sąvartynuose. Siekiant mažinti sąvartynų augimą, atsirado poreikis susidariusius pelenus (šlaką) panaudoti kaip statybos medžiagą. Žinoma, kad šių pelenų (šlako) savybės glaudžiai priklauso nuo komunalinių (buitinių) atliekų sudėties, kurią tiesiogiai lemia visuomenės įpročiai, ekonominė politika ir metalų separavimui (atskyrimui) taikoma technologija. Vadinasi, komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenai (šlakas), susidaręs tam tikroje šalyje ar regione, pirmiausiai turi būti ištirtas siekiant nustatyti jo fizikines ir mechanines savybes. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra nustatyti komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenų (šlako) fizikines ir mechanines savybes (granuliometrinę sudėtį, drėgnį, dalelių tankį, piltinį tankį, Proktoro tankį, optimalų vandens kiekį, laikomosios gebos Kalifornijos rodiklį prieš ir po mirkymo, pralaidumą vandeniui, plokštumo rodiklį, formos rodiklį, aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių kiekį, atsparumą trupinimui (Los Andželo koeficientas), įmirkį ir atsparumą šaldymui ir atšildymui). Šiame tyrime analizuoti komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenai (šlakas) buvo gauti termofikacinėje jėgainėje Klaipėdoje (Lietuva). Juodieji ir spalvotieji metalai iš komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenų (šlako) buvo pašalinti praėjus daugiau nei 3 mėn. po jų sendinimo (brandinimo) ore. Tyrimas parodė palankius rezultatus komunalinių (buitinių) atliekų deginimo pelenų (šlako) panaudojimui kaip kelių statybos medžiaga.