Daugiau informacijos: http://www.kelelis.lt
Studijos
Studijuojantys Kelių katedros siūlomose studijų programose studentai įgyja žinių apie šiuolaikinių susisiekimo komunikacijų ir miestų infrastruktūros planavimą, projektavimą, statybą, priežiūros metodus, valdymą, taikomas technologijas, saugaus eismo organizavimą, susisiekimo sistemų bei inžinerinių tinklų įrengimą išmaniojo miesto teritorijose.
Kelių katedroje siūlomos bakalauro (I pakopos) ir magistrantūros (II pakopos) studijų programos siekiantiems įgyti statybos inžinerijos žinių, įgyti žinių apie šiuolaikinių kelių, gatvių, geležinkelių, oro uostų ir miestų infrastruktūros planavimą ir projektavimą bei savalaikį statybos ir priežiūros technologijų taikymą; įgyti žinių apie darnios miesto transporto sistemos planavimą ir projektavimą bei priežiūros ir valdymo technologijų taikymą išmanaus miesto kontekste; gebėti spręsti automobilių kelių ir geležinkelių projektavimo, tiesybos, priežiūros, taisymo (remonto), rekonstrukcijos ir eismo organizavimo bei saugaus eismo problemas; suvokti, analizuoti ir išgryninti saugaus eismo problemas bei priimti konceptualius ir tikslius inžinerinius sprendinius; gebančius išmaniai planuoti, modeliuoti ir valdyti miestų inžinerines sistemas; gebėti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei palaikyti savo profesinę kompetenciją, įgytą mokslinių tyrimų institucijose ir mokantis visą gyvenimą.
Bakalauro ir vientisosios studijos
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis - inžinerijos mokslų bakalauras
Studijų forma ir trukmė - nuolatinės studijos (4 metai)
Magistrantūros studijos
Studijų programos tikslai
Parengti antrosios pakopos universitetinį išsilavinimą turintį civilinės inžinerijos magistrą, gebantį spręsti automobilių kelių ir geležinkelių projektavimo, tiesybos, priežiūros, taisymo (remonto), rekonstrukcijos ir eismo organizavimo bei saugaus eismo problemas; ekonomiškai įvertinti bei pagrįsti kelių ir geležinkelių racionalius projektinius, technologinius bei priežiūros sprendinius; mokantį naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis; turintį žinių ir įgūdžių, reikalingų inžinerinei bei mokslinei veiklai; mokantį efektyviai bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene; gebantį kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei palaikantį savo profesinę kompetenciją, įgytą mokslinių tyrimų institucijose ir mokantis visą gyvenimą.
Studijų programos tikslai
Parengti magistrus, galinčius suvokti, analizuoti ir išgryninti saugaus eismo problemas, priimti konceptualius ir tikslius inžinerinius sprendinius, trūkstant informacijos bei atsižvelgiant į eismo situaciją automobilių keliuose ir gatvėse; gebančius projektuoti ir prižiūrėti automobilių kelius, gatves ir tiltus, kad jie būtų saugūs, bei saugaus eismo organizavimo srityje vykdyti visuomeninę švietėjišką veiklą, būti komandos lyderiais, surasti ir perprasti naujausias tendencijas saugių kelių ir gatvių projektavimo srityje bei jas pritaikyti Lietuvoje.
Studijų programos tikslai
Parengti miestų inžinerijos specialistus, gebančius išmaniai planuoti, modeliuoti ir valdyti miestų inžinerines sistemas, integruoti atskiras miesto inžinerines sistemas, gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei naudotis moderniomis informacinėmis sistemomis, taikyti mokslo ir technologijų naujoves sprendžiant miestų inžinerines problemas, ekonomiškai įvertinti ir pagrįsti racionalius sprendinius.
Doktorantūros studijos
Statybos inžinerijos kryptis – T 002
Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė – iki 4 metų, ištęstinės formos – iki 6 metų.
Tiek nuolatinės, tiek ištęstinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis, nuolatinės studijos dar finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų, o ištęstinės studijos - studijuojančiojo (ar jį remiančios institucijos) lėšomis.
Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas – aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus.
Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė – iki 4 metų, ištęstinės formos – iki 6 metų.
Tiek nuolatinės, tiek ištęstinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis, nuolatinės studijos dar finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų, o ištęstinės studijos - studijuojančiojo (ar jį remiančios institucijos) lėšomis.
Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas – aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus.
Bakalauro baigiamasis darbas
Magistro baigiamasis darbas
Kelių eismo saugumas:
Baigiamojo magistro darbo viršelis
Baigiamojo magistro darbo antras antraštinis lapas
Baigiamojo darbo vertinimo katedros peržiūroje kriterijai
Baigiamojo darbo vertinimo kalendorinis grafikas
Bakalauro baigiamojo darbo vertinimo katedros peržiūrose datos
| Etapas | KGi-14 | KGino-18 | KGf-16/1 | MIf-16 |
| Baigiamasis darbas 2 | balandžio 23 d. | balandžio 22 d. | gegužės 8 d. | gegužės 8 d. |
| Baigiamasis darbas (tarpinis atsiskaitymas) | gegužės 18-22 d. | gegužės 18-22 d. | gegužės 18-22 d. | gegužės 18-22 d. |
Magistro baigiamojo darbo vertinimo katedros peržiūrose datos
| Etapas | Kmf-18 | KSImf-18 | Kmf-19 | KSImf-19 |
| Tiriamasis darbas 1 | - | - | birželio 15 d. | gegužės 25 d. - birželio 21 d. |
| Baigiamasis darbas (tarpinis atsiskaitymas) | Gegužės 13 d., 16 val. Gegužės 14 d., 14 val. |
Gegužės 13 d., 14 val. Gegužės 14 d., 16 val. |
- | - |
2004 m. klubą „Kelelis“ įsteigė jaunieji kelininkai – kelių ir geležinkelių specialybių studentai. Šiai iniciatyvai pritarė ir gamybinių kelių bei geležinkelių įmonių, organizacijų, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto ir Kelių katedros vadovai. Pagrindinis klubo įsteigimo tikslas – vienyti jaunuosius kelininkus programiniams ir konkretiems sumanymams, padėti jiems integruotis į gamybines, su kelių tiesyba susijusias įmones, domėtis naujausiomis technologijomis automobilių ir geležinkelių kelių projektavimo, tyrimų, tiesimo, remonto, priežiūros, saugaus eismo, aplinkos apsaugos srityse, sekti šių technologijų taikymą Lietuvoje. Jaunųjų kelininkų klubas palaiko glaudžius ryšius su įmonėmis, asociacijomis ir klubais, organizuoja kasmetines Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų kelininkų ir geležinkelininkų šventes, rūpinasi studentų praktikos organizavimu kelių projektavimo, tyrimų, tiesimo, priežiūros įmonėse, organizuoja klubo narių stovyklas.
2004 m. kovo 8 d. įvyko JKK „Kelelis“ steigiamasis posėdis. Simboliška, kad pirmasis posėdis vyko Lietuvos kelių muziejuje. Klubo steigiamajame posėdyje visuotinai buvo nutarta steigti jaunųjų kelininkų klubą „Kelelis“ ir patvirtinti klubo nuostatus. Į klubo tarybą buvo išrinkti VGTU kelių specialybės studentai L. Juknevičiūtė, S. Juškevičiūtė, L. Kniukštaitė, A. Mačiulis, J. Pavilionytė, K. Ratkevičiūtė, J. Šarpytė, V. Vorobjovas ir A. Vaitkus. Taryba išsirinko pirmąjį klubo prezidentą – A. Vaitkų.
Jau 2004 m. balandžio 23 d. „Kelelis“ atstovai prisijungė prie kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ rengiamos tradicija tapusios medelių sodinimo šventės, kuri vyko prie Mijaugonių sankryžos kelyje Vilnius–Kaunas.
Kiek vėliau buvo sukurta klubo atributika – simbolis, vėliava, ženklelis. Apie klubo sukūrimą ir jo veiklą paskelbti straipsniai žurnale „Lietuvos keliai“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto laikraštyje „Inžinerija“.
Klubas nuolat vykdo pažintines keliones į Lietuvos kelių įmones: VĮ „Šiaulių regiono keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“, VĮ „Marijampolės regiono keliai“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB „Biseris“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir daugelį kitų. Taip pat kasmet aplankomi įdomiausi Lietuvos transporto statiniai, apžiūrimi jų rekonstrukcijos darbai.
2004 m. kovo 8 d. įvyko JKK „Kelelis“ steigiamasis posėdis. Simboliška, kad pirmasis posėdis vyko Lietuvos kelių muziejuje. Klubo steigiamajame posėdyje visuotinai buvo nutarta steigti jaunųjų kelininkų klubą „Kelelis“ ir patvirtinti klubo nuostatus. Į klubo tarybą buvo išrinkti VGTU kelių specialybės studentai L. Juknevičiūtė, S. Juškevičiūtė, L. Kniukštaitė, A. Mačiulis, J. Pavilionytė, K. Ratkevičiūtė, J. Šarpytė, V. Vorobjovas ir A. Vaitkus. Taryba išsirinko pirmąjį klubo prezidentą – A. Vaitkų.
Jau 2004 m. balandžio 23 d. „Kelelis“ atstovai prisijungė prie kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ rengiamos tradicija tapusios medelių sodinimo šventės, kuri vyko prie Mijaugonių sankryžos kelyje Vilnius–Kaunas.
Kiek vėliau buvo sukurta klubo atributika – simbolis, vėliava, ženklelis. Apie klubo sukūrimą ir jo veiklą paskelbti straipsniai žurnale „Lietuvos keliai“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto laikraštyje „Inžinerija“.
Klubas nuolat vykdo pažintines keliones į Lietuvos kelių įmones: VĮ „Šiaulių regiono keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“, VĮ „Marijampolės regiono keliai“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB „Biseris“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir daugelį kitų. Taip pat kasmet aplankomi įdomiausi Lietuvos transporto statiniai, apžiūrimi jų rekonstrukcijos darbai.
TARPTAUTINIS PROJEKTAS „BALTRIS“
Tarptautinis programos „Kelių infrastruktūros saugumo didinimas Baltijos jūros regione“ (Improving Road Infrastructure safety in the Baltic Sea Region) projektas „BALTRIS“. Projektas finansuojamas Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Vykdymo terminai – 2010–2013 m. Projekto VGTU dalies vadovas – A. Laurinavičius, darbo vykdytojai: D. Čygas, K. Ratkevičiūtė.
Europos parlamento ir tarybos direktyvoje 2008/96/EB 2008 m. lapkričio 19 d. „Dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo“ yra numatyta, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atliekami poveikio kelių saugumui vertinimai, didelio avaringumo kelių ruožų klasifikavimas bei kelių tinklo saugumo lygių nustatymas. Esamų kelių saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelio ruožus ir (arba) į tuos kelio ruožus, kuriuose yra didžiausias nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės. Moksliniai tyrimai yra labai svarbi priemonė Europos Sąjungos kelių saugumui gerinti. Remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis yra būtina sudaryti patikimą ir nesudėtingą modelį įgyvendinant direktyvoje numatytus tikslus. Per 2010 metus buvo sudarytas darbų vykdymo planas, bei parinkti atskirų projekto įgyvendinimo etapų lyderiaujantys partneriai, sudarytos darbo grupes.
-
- Puslapio administratoriai:
- Viktoras Vorobjovas
- Egita Kamarevcevienė
- Laura Ladietaitė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė