Mokslas
Darnioji statyba:
-
Geodezinės technologijos.
Informacinės ir komunikacijos technologijos:
-
Geoinformacinės technologijos.
Aplinkos apsauga Centrinėje Azijoje: Stichinių nelaimių rizikos valdymas erdviniais metodais/EPCA
Erasmus+ projektas „Aplinkos apsauga Centrinėje Azijoje: Stichinių nelaimių rizikos valdymas erdviniais metodais/EPCA“ (Environmental Protection in Central Asia: Disaster Risk Management with Spatial Methods/EPCA), Grand Agreement No 2017-2493/001-001, Project reference No 585382-EPP-1-2017-1-SE-EPPKA2-CBHE-JP). Vykdymo terminas – 2017–2020. Projekto VGTU dalies vadovas – Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas.
Tarptautinė magistrantūros švietimo programa Aplinkos valdymo ir modeliavimo srityje/GeoNetC
Aukštojo mokslo tarptautinio gebėjimų stiprinimo programa, Erasmus+. Projektas „Tarptautinė magistrantūros švietimo programa Aplinkos valdymo ir modeliavimo srityje”, International MSc Educational Programme in Environmental Management and Modelling/GeoNetC, Vykdymo terminas – 2015–2018. Projekto VGTU dalies vadovas – Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas. Projektą vykdo: Geodezijos institutas. Vykdytojai: Arūnas Būga, Romuald Obuchovski, Marius Petniūnas, Darius Popovas, Dominykas Šlikas, Jūratė Sužiedelytė-Visockienė.
Šiuo projektu yra siekiama parengti tarptautinę magistrantūros švietimo programą aplinkos valdymo ir modeliavimo srityje. Programa yra ruošiama jos pritaikymui Irako ir Irano universitetuose, tačiau galėtų būti naudinga ir Europos Sąjungos valstybių universitetuose. Tuo tikslu yra numatyta parengti 12 modulių per Moodle virtualią mokymosi aplinką. Projekto veikloje kartu su VGTU dalyvauja Švedijos, Portugalijos, Olandijos, Irako ir Irano universitetai
Keitimasis gerąja patirtimi perduodant GEO profesinio švietimo naujoves, siekiant atitikti GEO darbo rinkos poreikius Europoje atitinkančius ES politiką/GEO VET
Leonardo da Vinci mokymosi visą gyvenimą programa. Projektas „Keitimasis gerąja patirtimi perduodant GEO profesinio švietimo naujoves, siekiant atitikti GEO darbo rinkos poreikius Europoje atitinkančius ES politiką”, Exchange of best practices and transfer of innovation of GEO VET education to meet changing GEO labour market needs in Europe following EU policies, - GEO VET. Vykdymo terminas – 2013–2015. Projekto VGTU dalies vadovas – Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas.
Mechatroninių matavimo sistemų su nanometrine skyra kalibravimo metodų, teorijos ir priemonių kūrimas, tyrimas ir taikymai
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-102 „Mechatroninių matavimo sistemų su nanometrine skyra kalibravimo metodų, teorijos ir priemonių kūrimas, tyrimas ir taikymai“ finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto "Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę "Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)". Vykdymo terminas - 2011.03.24-2015.03.23. Vadovas – Kenneth Thomas Victor Grattan
Europos jūrų lygio tarnybos infrastruktūros tyrimai/ESEAS-RI
GPS stočių panaudojimo geodezijoje ir navigacijoje tyrimas/ESAS-RI
TOPCART - IP - Geometric Documentation of Heritage: European integration of technologies/TOPCART
Europinės padėties nustatymo sistema - tarpregioninis bendradarbiavimas/EUPOS-IRC
Mechatroninių matavimo sistemų su nanometrine skyra kalibravimo metodų, teorijos ir priemonių kūrimas, tyrimas ir taikymai
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonė „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“, projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-102 „Mechatroninių matavimų sistemų su nanometrine skyra kalibravimo metodų, teorijos ir priemonių kūrimas, tyrimas ir taikymai“. Vadovas – Kenneth Thomas Victor Grattan. Projekto Įgyvendinimo laikotarpis: 2011 03 24 - 2015 03 23
Vykdytojai: Domantas Bručas, Vladas Juška, Genadijus Kulvietis, Boleslovas Krikštaponis, Pranas Kuzas, Mindaugas Rybokas, Aldona Voicekėnaitė, Lauryna Šiaudinytė.
Rezultatai: Dalyvauta 11 tarptautinių mokslo konferencijų, parengta 16 mokslo straipsnių, gauti 2 LR patentai, pateikta paraiška Europos patentų tarnybai, sukurti 2 stendai, skirti linijinius bei kampinius dydžius matuojančių prietaisų kalibravimui. Sukurti nauju principu veikiančių kampo ir linijinio keitiklių laboratoriniai prototipai.
Rezultatai: Dalyvauta 11 tarptautinių mokslo konferencijų, parengta 16 mokslo straipsnių, gauti 2 LR patentai, pateikta paraiška Europos patentų tarnybai, sukurti 2 stendai, skirti linijinius bei kampinius dydžius matuojančių prietaisų kalibravimui. Sukurti nauju principu veikiančių kampo ir linijinio keitiklių laboratoriniai prototipai.
Žemės sunkio lauko nevienalitiškumo tyrimai geoido modeliui patikslinti Lietuvos Respublikos teritorijoje
Projekto trukmė – 2016 06–2018 12.
Taikomųjų mokslinių tyrimų tikslas yra atlikti originalius eksperimentinius darbus specifiniams praktiniams tikslams pasiekti – išanalizuoti Žemės sunkio lauko nevienalytiškumą ir patikslinti geoido modelį Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudaryti sąlygas patikslinti regioninį geoido modelį Baltijos jūros areale. Tyrimai apima gravimetrinių ženklų, kuriuose bus nustatomas Žemės sunkio lauko nevienalytiškumas, išdėstymo schemos ir gravimetrinių, geodezinių matavimų bei jų matematinio apdorojimo metodikos parengimą, gravimetrinių ženklų nužymėjimą vietovėje ir geodezinių koordinačių valstybinėje 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje bei elipsoidinių ir normalinių aukščių Lietuvos valstybinėje aukščių sistemoje LAS07 nustatymą GPNS matavimais, gravimetrinių ženklų sunkio pagreičio Lietuvos valstybinėje sunkio sistemoje LSS07 nustatymą gravimetriniais matavimais, gravimetrinių matavimų apdorojimą, papildomus gravimetrinius ir geodezinius matavimus sunkio lauko intensyvios kaitos regionuose, kontrolinius gravimetrinius matavimus ir geodezinius matavimus interpoliuotų Bouguer anomalijų tikslumui įvertinti, jų matematinį apdorojimą bei gravimetrinių ženklų katalogo parengimą. Geodeziniai matavimai atliekami Žemės gravitacijos lauke, todėl sprendžiant įvairius geodezinius uždavinius būtina detali informacija apie šį lauką. Tai ypač svarbu naudojant įvairias geopotencialinių aukščių sistemas. Pavyzdžiui nustatant taškų normalinius aukščius, šiuo metu plačiai taikomu GPS metodu, būtina žinoti tikslų kvazigeoido paviršių, kurį apibrėžia Žemės sunkio laukas. Duomenys apie sunkio lauką taip pat reikalingi sprendžiant geofizinius, geodinaminius, navigacinius bei kitus uždavinius. Informaciją apie globalinį Žemės gravitacijos lauką teikia dinaminiai kosminės geodezijos metodai, analizuojantys dirbtinių Žemės palydovų orbitas. Tačiau detaliai informacijai apie sunkio lauką Žemės paviršiuje gauti, būtini antžeminiai gravimetriniai matavimai. Šiuo metu Lietuvoje detaliai informacijai apie sunkio lauką gauti naudojamas mastelio 1:200000 gravimetrinis žemėlapis sudarytas gravimetrinės nuotraukos, atliktos praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, pagrindu. Atlikti tyrimai rodo, kad sunkio pagreičio reikšmės, gautos minėto žemėlapio pagrindu, gali turėti paklaidas siekiančias iki 3 mGal. Kadangi tokia gravimetrinė medžiaga nebetenkina šios dienos reikalavimų, todėl numatoma atlikti naujus Lietuvos teritorijos gravitacijos lauko tyrimus, nustatant sunkio pagreitį apie 30000 punktų. Naudojant šiuolaikinius automatinius gravimetrus sunkio pagreitis turėtų būti nustatytas su vidutine kvadratine paklaida neviršijančia 60 µGal. Sunkio anomalijos skaičiuojamos naudojant realųjį, 2,67 g/cm³ ir 2,3 g/cm³ tarpinio sluoksnio tankį. Bouguer anomalijų vidutinė kvadratinė paklaida negali viršyti 0,080 mGal. Skaičiuojamos reljefo pataisos. Interpoliuotų Bouguer anomalijų reikšmių vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 1,00 mGal, todėl sunkio lauko intensyvios kaitos regionuose numatomas gravimetrinių taškų sutankinimas. Sunkio pagreičio ir GPS priemonėmis nustatomų koordinačių tikslumas turėtų užtikrinti taškų tinkamumą tolimesniems dar detalesniems Lietuvos teritorijos gravitacijos lauko tyrimams.
Taikomųjų mokslinių tyrimų tikslas yra atlikti originalius eksperimentinius darbus specifiniams praktiniams tikslams pasiekti – išanalizuoti Žemės sunkio lauko nevienalytiškumą ir patikslinti geoido modelį Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudaryti sąlygas patikslinti regioninį geoido modelį Baltijos jūros areale. Tyrimai apima gravimetrinių ženklų, kuriuose bus nustatomas Žemės sunkio lauko nevienalytiškumas, išdėstymo schemos ir gravimetrinių, geodezinių matavimų bei jų matematinio apdorojimo metodikos parengimą, gravimetrinių ženklų nužymėjimą vietovėje ir geodezinių koordinačių valstybinėje 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje bei elipsoidinių ir normalinių aukščių Lietuvos valstybinėje aukščių sistemoje LAS07 nustatymą GPNS matavimais, gravimetrinių ženklų sunkio pagreičio Lietuvos valstybinėje sunkio sistemoje LSS07 nustatymą gravimetriniais matavimais, gravimetrinių matavimų apdorojimą, papildomus gravimetrinius ir geodezinius matavimus sunkio lauko intensyvios kaitos regionuose, kontrolinius gravimetrinius matavimus ir geodezinius matavimus interpoliuotų Bouguer anomalijų tikslumui įvertinti, jų matematinį apdorojimą bei gravimetrinių ženklų katalogo parengimą. Geodeziniai matavimai atliekami Žemės gravitacijos lauke, todėl sprendžiant įvairius geodezinius uždavinius būtina detali informacija apie šį lauką. Tai ypač svarbu naudojant įvairias geopotencialinių aukščių sistemas. Pavyzdžiui nustatant taškų normalinius aukščius, šiuo metu plačiai taikomu GPS metodu, būtina žinoti tikslų kvazigeoido paviršių, kurį apibrėžia Žemės sunkio laukas. Duomenys apie sunkio lauką taip pat reikalingi sprendžiant geofizinius, geodinaminius, navigacinius bei kitus uždavinius. Informaciją apie globalinį Žemės gravitacijos lauką teikia dinaminiai kosminės geodezijos metodai, analizuojantys dirbtinių Žemės palydovų orbitas. Tačiau detaliai informacijai apie sunkio lauką Žemės paviršiuje gauti, būtini antžeminiai gravimetriniai matavimai. Šiuo metu Lietuvoje detaliai informacijai apie sunkio lauką gauti naudojamas mastelio 1:200000 gravimetrinis žemėlapis sudarytas gravimetrinės nuotraukos, atliktos praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, pagrindu. Atlikti tyrimai rodo, kad sunkio pagreičio reikšmės, gautos minėto žemėlapio pagrindu, gali turėti paklaidas siekiančias iki 3 mGal. Kadangi tokia gravimetrinė medžiaga nebetenkina šios dienos reikalavimų, todėl numatoma atlikti naujus Lietuvos teritorijos gravitacijos lauko tyrimus, nustatant sunkio pagreitį apie 30000 punktų. Naudojant šiuolaikinius automatinius gravimetrus sunkio pagreitis turėtų būti nustatytas su vidutine kvadratine paklaida neviršijančia 60 µGal. Sunkio anomalijos skaičiuojamos naudojant realųjį, 2,67 g/cm³ ir 2,3 g/cm³ tarpinio sluoksnio tankį. Bouguer anomalijų vidutinė kvadratinė paklaida negali viršyti 0,080 mGal. Skaičiuojamos reljefo pataisos. Interpoliuotų Bouguer anomalijų reikšmių vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 1,00 mGal, todėl sunkio lauko intensyvios kaitos regionuose numatomas gravimetrinių taškų sutankinimas. Sunkio pagreičio ir GPS priemonėmis nustatomų koordinačių tikslumas turėtų užtikrinti taškų tinkamumą tolimesniems dar detalesniems Lietuvos teritorijos gravitacijos lauko tyrimams.
LitPOS eksploatavimo ir plėtros paslaugos
Projekto trukmė – 2016 05–2019 06.
Atliekami darbai LitPOS funkcionalumui užtikrinti bei duomenų archyvavimui ir saugai patobulinti, LitPOS duomenų kokybės analizė, techninės įrangos kalibravimo problemų sprendimai ir LitPOS duomenų teikimo LitPOS vartotojams srautų koordinavimas bei LitPOS duomenų teikimas LitPOS vartotojams. Šios sutarties apimtyje įsitraukta į tris tarptautinius projektus: EUREF projektą „EPN densification“, rengiant LitPOS stočių duomenis įtraukti LitPOS į bendrą Europos nuolat veikiančių stočių tinklą, Centrinės Europos valstybių projektą „Consortium for Central European GPS Geodynamic Reference Network (CEGRN)“ ir Šiaurės šalių Geodezijos komisijos projekte „NKG GNSS Analysis Centre“, analizuojant LitPOS stočių padėčių stabilumą.
Geomagnetinio lauko amžių variacijų tyrimas
Projekto trukmė – 2016 06–2016 12.
Taikomųjų mokslinių tyrimų tikslas yra atlikti originalius eksperimentinius darbus specifiniams praktiniams tikslams pasiekti – išryškinti vykstančias aktualias geomagnetinio lauko parametrų ilgalaikes variacijas Lietuvos teritorijoje. Atlikti darbai apėmė geomagnetinio lauko parametrų matavimų, skaičiavimų projekto parengimą; geomagnetinės deklinacijos, inklinacijos ir geomagnetinio lauko intensyvumo matavimus Lietuvos amžių variacijų tyrimo punktuose; atliktų matavimų duomenų apdorojimą, redukuojant juos artimiausios geomagnetinės observatorijos duomenų atžvilgiu bei išmatuotų geomagnetinio lauko parametrų vidutinių metinių reikšmių ir jų amžių variacijų skaičiavimus. Atliktų tyrimų rezultatai panaudojami įvairiems teoriniams ir praktiniams uždaviniams spręsti. Jie svarbūs sprendžiant navigacijos, geofizikos, geodinamikos, naudingųjų iškasenų paieškų uždavinius. Pagal NATO ir ICAO (angl. International Civil Aviation Organization) reikalavimus geomagnetinio lauko parametrai pateikiami topografiniuose ir oro uostų navigaciniuose žemėlapiuose, kurių aktualizavimui ir reikalingi matavimai amžių variacijų tyrimo punktuose. Apie dabartinių geomagnetinių tyrimų svarbą liudija įvairiose valstybėse platus domėjimasis šiais darbais bei jų koordinavimas tarptautiniu mastu. Vienu iš tokių koordinatorių yra Tarptautinė geodezijos ir geofizikos sąjunga (angl. International Union of Geodesy and Geophysics). Ji koordinuoja tarptautinį projektą: „European Geomagnetic Repeat Station Survey“, pagal kurį Europoje atliekami geomagnetinio lauko parametrų ir jų pokyčio tyrimai. IAGA (International Association of Geomagnetism and Aeronomy) asociacijos pritarimu individualių šalių geomagnetinio lauko matavimai amžių variacijų tyrimo punktuose apjungti į vientisą Europinį tinklą MagNetE (Magnetic Network of Europe). Lietuvos amžių variacijų tyrimo punktai buvo įtraukti į šį tinklą. Lietuvos punktų tinklas taip pat įtrauktas į tarptautinį EUROPROBE projektą. Tai vienas iš didesnių tarptautinių geologijos-geofizikos-geodezijos projektų, kuriame dalyvavo kelios Europos šalys. Lietuvos punktai, kartu su 12 punktų esančių Baltarusijos teritorijoje ir 19 punktų Lenkijos teritorijoje, sudaro vieningą tinklą Prekambrio platformos šiaurinės – vakarinės dalies geomagnetinio lauko amžių variacijų stebėjimams atlikti.
Planavimo ir projektavimo aplinkos gerinimas diegiant vieningą topografinę informacinę sistemą
Projekto trukmė – 2014 05–2015 12.
Sukurta technologija, užtikrinanti INSPIRE temoms atnaujinti tinkamos stambaus mastelio topografinės informacijos kaupimą ir aprūpinimą aktualia topografine informacija. Parengtas sistemos ekonominis pagrindimas.
Sukurta technologija, užtikrinanti INSPIRE temoms atnaujinti tinkamos stambaus mastelio topografinės informacijos kaupimą ir aprūpinimą aktualia topografine informacija. Parengtas sistemos ekonominis pagrindimas.
Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (LitPOS) techninės įrangos komponentų tikrinimas ir kalibravimas, mokslo tiriamieji darbai bei plėtros paslaugos
Projektų trukmė – 2015 05–2016 06.
Tobulinama Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistema LitPOS. Sprendžiami LitPOS duomenų teikimo LitPOS vartotojams srautų koordinavimo bei LitPOS duomenų teikimo LitPOS vartotojams tobulinimo uždaviniai. Vartotojams LitPOS teikia DGPS, VRS ir GPPS paslaugas. Geodezinių koordinačių pataisos transliuojamos pagal RTCM 2.1, RTCM 2.3, RTCM 3.1, RTCM 3.2, CMR, CMR+, CMRx ir DGPS RTCM 2.1, DGPS RTCM 2.3, DGPS RTCM 2.4 formatus. Tokiu būdu užtikrintas duomenų surinkimo ir siuntimo stabilumas bei patikimumas, o taip pat optimizuotas paskirstymas vartotojams. Tobulinant LitPOS veikimą mokslo darbe buvo patikslintos LitPOS GPS stočių ITRF2005 ir ETRS89 geodezinės geocentrinės ir elipsoidinės koordinatės bei LKS94 plokštuminės koordinates tarptautinio atraminio tinklo ITRF2005 geodezinių punktų atžvilgiu; panaudojant tarptautinių GNPS duomenų bankų duomenis ištirtas ITRF2005 ir ETRS89 geodezinių geocentrinių koordinačių kitimas; atlikti eksperimentiniai kaimyninių valstybių GPS tinklų stočių įjungimo į LitPOS tyrimai; kalibruotos žiedinės sklendinės LitPOS stočių GPS antenos, nustatant absoliutines fazinių centrų variacijas ir kt. Kitas sprendžiamas svarbus mokslinis uždavinys – Lietuvos teritorijos kvazigeoido patikslinimas. Taikytas naujausias Europos gravimetrinio geoido modelis ir Šiaurės valstybių geodezijos komisijos parengtą geoido modelis bei nustatytus vertikaliojo tinklo geodezinių punktų duomenis geoido modelio statistinėms charakteristikoms nustatyti ir geoido modelio tikslumui vertinti Lietuvos teritorijoje. Šios sutarties apimtyje įsitraukta į tris tarptautinius projektus: EUREF projektą „EPN densification“, rengiant LitPOS stočių duomenis įtraukti LitPOS į bendrą Europos nuolat veikiančių stočių tinklą, Centrinės Europos valstybių projektą „Consortium for Central European GPS Geodynamic Reference Network (CEGRN)“ ir Šiaurės šalių Geodezijos komisijos projekte „NKG GNSS Analysis Centre“, analizuojant LitPOS stočių padėčių stabilumą.
Perėjimo prie Lietuvos aukščių ir sunkio sistemų parametrų nustatymas
Projekto trukmė – 2015 05–2015 12.
Taikomųjų mokslinių tyrimų tikslas yra atlikti originalius eksperimentinius darbus specifiniams praktiniams tikslams pasiekti – nustatyti specifinius geodezinius parametrus ir sukurti elektronines paslaugas, skirtas Lietuvos aukščių ir sunkio sistemoms įvesti ir sąsajoms tarp Lietuvos valstybinės aukščių sistemos LAS07 bei Lietuvos valstybinės sunkio sistemos LSS07 ir iki 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje naudotų geodezinių aukščių ir sunkio sistemų nustatyti. Atliekant esamos geodezinės-kartografinės medžiagos perskaičiavimą, buvo nustatyti tikslumo reikalavimai kiekvienos rūšies geodezinei-kartografinei medžiagai. bei pasiūlyti reikalingi kokybės kontrolės mechanizmai geodezinės-kartografinės medžiagos perskaičiavimo kokybės kontrolei atlikti. Atliekant erdvinių duomenų rinkinių analizę buvo įvertintas erdvinių duomenų rinkinių geodezinių parametrų tikslumas bei gaunamų perskaičiavimo parametrų tikslumas. Gautos išvados apie numatomos perskaičiuoti geodezinės-kartografinės medžiagos būsimą tikslumą. Atliekant LitPOS stočių parametrų perskaičiavimą, nustatyti GNPS antenų pagrindų aukščiai Lietuvos aukščių sistemoje. Atliekant Lietuvos teritorijos geoido parametrų naujinimą, buvo patikslinti geoido paviršiaus aukščiai virš GRS80 elipsoido, atsižvelgiant į Lietuvos aukščių sistemos parametrus.Nustatant geodezinius parametrus Lietuvos aukščių ir sunkio sistemoms įvesti, buvo įvertintas rekomenduojamų parametrų tikslumas. Ruošiant perskaičiavimo metodikos Lietuvos aukščių ir sunkio sistemoms įvesti projektą, buvo sukurtos technologijos esamos geodezinės-kartografinės medžiagos aukščių sistemai naujinti, diegiamos Lietuvos aukščių sistemos taikymui dabartiniams ir būsimiems geodeziniams-kartografiniams darbams ir kuriamai produkcijai. Sukuriant elektroninę paslaugą pavienių arba apjungtų į grupę žemės paviršiaus taškų aukščiams perskaičiuoti, numatyta skaičiuoti pavienių arba apjungtų į grupę taškų aukščiai diegiamoje Lietuvos aukščių sistemoje pagal taškų elipsoidines arba plokštumines koordinates 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje bei Lietuvos laikinosios aukščių sistemos aukščius arba 1977 metų Baltijos aukščių sistemos aukščius. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, parengta iki 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje naudotų geodezinių aukščių ir sunkio sistemų perskaičiavimo metodika ir sukurta elektroninę paslaugą pavienių žemės paviršiaus taškų aukščiams perskaičiuoti.
Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (LitPOS) techninės įrangos komponentų tikrinimas ir kalibravimas, mokslo tiriamųjų darbai bei plėtra
Projekto trukmė – 2014 07–2014 12.
Pateiktos rekomendacijos LitPOS funkcionalumui garantuoti bei duomenų archyvavimui ir saugai patobulinti. Atliktas LitPOS rizikos bei duomenų saugos atitikties vertinimas, LitPOS duomenų kokybės analizė. Pateikti techninės įrangos kalibravimo problemų sprendimai ir LitPOS veiklos tyrimas geoinformacinių sistemų priemonėmis. Dalis darbų apima penkių naujų LitPOS stočių įrengimo bei naujos techninės įrangos diegimo visose stotyse darbus.
Pateiktos rekomendacijos LitPOS funkcionalumui garantuoti bei duomenų archyvavimui ir saugai patobulinti. Atliktas LitPOS rizikos bei duomenų saugos atitikties vertinimas, LitPOS duomenų kokybės analizė. Pateikti techninės įrangos kalibravimo problemų sprendimai ir LitPOS veiklos tyrimas geoinformacinių sistemų priemonėmis. Dalis darbų apima penkių naujų LitPOS stočių įrengimo bei naujos techninės įrangos diegimo visose stotyse darbus.
Valstybinio geodezinio vertikaliojo pagrindo vystymas (II klasės niveliavimas)
Projekto trukmė – 2013 11–2016 11.
Vertikaliojo pagrindo vystymas (II-osios klasės niveliavimas) yra valstybinio geodezinio vertikaliojo pirmos klasės tinklo sutankinimas geodeziniu vertikaliuoju antrosios klasės tinklu. Lietuvos Respublikos teritorija (65,3 tūks. kv. km) suskirstyta į 5 regionus, kuriuos sudaro vertikaliojo pirmos klasės poligonų vidus ir jų išorė, apribota valstybės siena. Geodezinį vertikalųjį antrosios klasės tinklą sudaro vietovėje įtvirtinti geodeziniai punktai, kuriuose geodeziniais matavimais nustatyti geopotencialiniai (normaliniai) aukščiai, koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir sunkio pagreitis. Antrosios klasės įrengtų niveliacijos linijų ilgis yra 2200 km. Vertikaliojo antrosios klasės tinklo geodezinius punktus jungia 3087 km ilgio precizinės niveliacijos linijos, užpildančios vertikaliojo pirmosios klasės tinklo penkių poligonų vidų ir teritorijos dalį iki valstybės sienos. Lietuvos valstybiniame geodeziniame vertikaliajame antrosios klasės tinkle yra 2099 gruntiniais ir sieniniais ženklais įtvirtinti geodeziniai punktai. Vertikaliojo antrosios klasės tinklo punktų geopotencialinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos buvo ne didesnės nei 10 mm Lietuvos valstybinio vertikaliojo pirmosios klasės punktų atžvilgiu; gruntiniais ženklais įtvirtintų punktų geodezinių koordinačių ir elipsoidinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos buvo ne didesnės nei 20 mm Lietuvos valstybinio GPS pirmosios ir antrosios klasės bei Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) nuolatinių stočių tinklo (LitPOS) stočių atžvilgiu; sieniniais ženklais įtvirtintų punktų geodezinių koordinačių vidutinės kvadratinės paklaidos buvo ne didesnės nei 10 m, o elipsoidinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos – ne didesnės nei 5 cm; sunkio pagreičio vidutinės kvadratinės paklaidos buvo ne didesnės nei 0,05 mGal Lietuvos valstybinio gravimetrinio tinklo punktų atžvilgiu. Gruntiniu ženklu įtvirtinto vertikaliojo antrosios klasės tinklo punkto geodezinės koordinatės ir elipsoidinis aukštis buvo nustatomi GPNS matavimais (statiniu metodu). GPNS matavimų sesija buvo ne trumpesnė už laiką, reikalingą užregistruoti ne mažiau kaip 300 matavimų, kai jų registravimo intervalas – ne trumpesnis nei 15 sekundžių, ir padėties nustatymo tikslumo silpninimo koeficientas – ne didesnis nei 3. Sieniniu ženklu įtvirtinto vertikaliojo antrosios klasės tinklo punkto geodezinės koordinatės ir elipsoidinis aukštis buvo nustatomi papildomais geodeziniais matavimais, perduodant geodezinius parametrus nuo laikinai įrengto GNPS punkto. Sieninio ženklo geodezinės koordinatės buvo nustatomos pagal topografinį žemėlapį, garantuojantį reikalaujamą tikslumą, o elipsoidinis aukštis – pagal normalinį aukštį ir kvazigeoido modelį. Galutiniai vertikaliojo antrosios klasės tinklo punktų normaliniai aukščiai bei sunkio pagreičiai nustatyti pagal geodezinio vertikaliojo antrosios klasės tinklo matematinio išlyginimo rezultatus. Tikslinant Lietuvos Respublikos kvazigeoido modelį pirmiausia patikslinti, įtraukiant šiame darbe atliktus gravimetrinių matavimų rezultatus, Lietuvos teritorijos gravimetrinės nuotraukos duomenys, kurie taikyti kvazigeoido modeliams sudaryti, o po to taikytas naujausias Europos gravimetrinio geoido modelis ir Šiaurės valstybių geodezijos komisijos, kurios narėmis yra Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, iniciatyva sudarytos geoido nustatymo darbo grupės (šios darbo grupės darbe nuo 1994 m. dalyvauja ir Lietuvos Respublikos atstovai) parengtas geoido modelis, gautus vertikaliojo tinklo geodezinių punktų duomenis ir apskaičiuotos geoido modelio statistinės charakteristikos, pagal kurias įvertintas gravimetrinių geoido modelių tikslumas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Parengtas patikslintas Lietuvos Respublikos teritorijos kvazigeoido modelis, susietas tiek su LitPOS tinklu, tiek su Lietuvos valstybiniu geodeziniu vertikaliuoju tinklu, pagal kurį vidutinė kvadratinė kvazigeoido aukščių virš elipsoido nustatymo paklaida yra ne didesnė nei 2 cm. Sudarant Lietuvos Respublikos teritorijos vertikaliojo tinklo geodezinių punktų vertikaliųjų judesių modelį, taikytas naujausias Šiaurės valstybių geodezijos komisijos iniciatyva sudarytas žemės plutos judesių modelis ir Lietuvos Respublikos vertikaliojo tinklo geodezinių punktų dabartiniai ir istoriniai duomenys.
Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolat veikiančių GPS stočių tinklo (LitPOS) techninės įrangos komponentų tikrinimas ir kalibravimas, mokslo tiriamųjų darbų bei plėtros atlikimas
Projekto trukmė – 2011 07–2014 06.
LitPOS GPS stočių tinklą sudaro tolygiai šalies teritorijoje išdėstyta 31 stotis ir regioninis valdymo centras. Taip pat į tinklą įtraukta 6 Latvijos stotys ir 3 Lenkijos atitinkamų tinklų stotys. Lenkijos stotys – 3 Vidutinis atstumas tarp stočių – apie 50 km. Matavimų duomenų srautai realiuoju laiku perduodami iš GPS stočių į 2 regioninius valdymo centrus skirtinėmis duomenų perdavimo linijomis, kurios priklauso saugiam valstybiniam duomenų perdavimo tinklui. LitPOS tinklas leidžia nustatyti objektų geodezines koordinates realiu laiku, teikiant koordinačių pataisas telekomunikacinėmis priemonėmis iš regioninio valdymo centro. Numatyta, kad daugiausia vartotojų vietos nustatymui taikys geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GPRS technologijomis.
Vartotojams LitPOS teikia DGPS, VRS ir GPPS paslaugas. Geodezinių koordinačių pataisos transliuojamos pagal RTCM 2.1, RTCM 2.3, RTCM 3.1, RTCM 3.2, CMR, CMR+, CMRx ir DGPS RTCM 2.1, DGPS RTCM 2.3, DGPS RTCM 2.4 formatus.
Atlikta LitPOS duomenų tikslumo ir kokybės analizė. Duomenys tikslumo ir kokybės prasme atitinka LitPOS keliamiems reikalavimams. Atliktas LitPOS rizikos vertinimas. Rizikos valdymas atitinka normatyviniuose dokumentuose keliamiems reikalavimams.
LitPOS GPS stočių tinklą sudaro tolygiai šalies teritorijoje išdėstyta 31 stotis ir regioninis valdymo centras. Taip pat į tinklą įtraukta 6 Latvijos stotys ir 3 Lenkijos atitinkamų tinklų stotys. Lenkijos stotys – 3 Vidutinis atstumas tarp stočių – apie 50 km. Matavimų duomenų srautai realiuoju laiku perduodami iš GPS stočių į 2 regioninius valdymo centrus skirtinėmis duomenų perdavimo linijomis, kurios priklauso saugiam valstybiniam duomenų perdavimo tinklui. LitPOS tinklas leidžia nustatyti objektų geodezines koordinates realiu laiku, teikiant koordinačių pataisas telekomunikacinėmis priemonėmis iš regioninio valdymo centro. Numatyta, kad daugiausia vartotojų vietos nustatymui taikys geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GPRS technologijomis.
Vartotojams LitPOS teikia DGPS, VRS ir GPPS paslaugas. Geodezinių koordinačių pataisos transliuojamos pagal RTCM 2.1, RTCM 2.3, RTCM 3.1, RTCM 3.2, CMR, CMR+, CMRx ir DGPS RTCM 2.1, DGPS RTCM 2.3, DGPS RTCM 2.4 formatus.
Atlikta LitPOS duomenų tikslumo ir kokybės analizė. Duomenys tikslumo ir kokybės prasme atitinka LitPOS keliamiems reikalavimams. Atliktas LitPOS rizikos vertinimas. Rizikos valdymas atitinka normatyviniuose dokumentuose keliamiems reikalavimams.
Dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose
- Tarptautinės geodezijos asociacijos programa. Projektas EUREF POL 92. Koordinatorius: Tarptautinė geodezijos asociacija. Partneriai užsienyje: Europos šalių mokslo institucijos.
- Tarptautinės geodezijos asociacijos programa. Projektas EUREF BAL 92. Koordinatorius: Tarptautinė geodezijos asociacija. Partneriai užsienyje: Europos šalių mokslo institucijos.
- Šiaurės šalių geodezijos komisijos programa. Projektas „Baltijos jūros lygis“ (BSL, Baltic Sea Level). Koordinatoriai: Tarptautinė geodezijos asociacija, Šiaurės šalių geodezijos komisija. Partneriai užsienyje: Baltijos jūros regiono šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos – mokslo institucijos.
- Šiaurės šalių geodezijos komisijos programa. Projektas „Geoido tyrimai“ (Investigation of Geoid). Koordinatoriai: Tarptautinė geodezijos asociacija, Šiaurės šalių geodezijos komisija. Partneriai užsienyje: Baltijos jūros regiono šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos – mokslo institucijos.
- Dvišalis projektas „Kooperavimosi infrastruktūra ir Vilniaus municipaliteto geoinformacinė sistema“ (Cooperation Infrastructure and Vilnius Municipal Geoinformation System). Koordinatoriai: AB Fjellanger Widerøe (Norvegija). Partneriai užsienyje: AB Fjellanger Widerøe.
- Danijos Valstybinės geodezijos ir kadastro tarnybos (KMS) programa. Koordinatoriai: KMS, VGKT, VGTU Geodezijos institutas. Projektas „Ignalinos kontrolinis tinklas“ (Ignalina Control Network), kompanija RAMBØLL, kompanija Nellemann & Bjørnkjær (Danija).
- Danijos Valstybinės geodezijos ir kadastro tarnybos programa. Koordinatoriai: KMS, VGKT, VGTU Geodezijos institutas. Projektas „Lietuvos valstybinė aukščių sistema“ (National Height System of Lithuania). Partneriai užsienyje: KMS, „Kampsax Geoplan“ (Danija).
- Danijos Valstybinės geodezijos ir kadastro tarnybos programa. Koordinatoriai: KMS, VGKT, VGTU Geodezijos institutas. Projektas „Gravimetriniai matavimai Lietuvoje“ (Gravity Survey in Lithuania). Partneriai užsienyje: KMS, „Kampsax Geoplan“ (Danija).
- Daugiašalis projektas „GPS stočių panaudojimo geodezijoje ir navigacijoje tyrimas“ (Investigation of permanent GPS stations usage for the geodesy and navigation). Koordinatoriai: Tarptautinė geodezijos asociacija ir Onsalos kosminė observatorija (Švedija). Partneriai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos civilinės aviacijos direkcija, VGTU A. Gustaičio aviacijos institutas, Onsalos kosminė observatorija.
- Tarptautinės geodezijos asociacijos programa. Projektas „Europos vertikalusis tinklas“ (EUVN, European Vertical GPS Reference Network). Koordinatorius: Tarptautinė geodezijos asociacija. Partneriai užsienyje: Europos šalių mokslo institucijos.
- Daugiašalis projektas „Geodinaminiai tyrimai geodeziniais, gravimetriniais ir magnetiniais metodais“ (Geodinamic research by geodetic, gravimetric and magnetic methods). Koordinatoriai: Lenkijos Geodezijos ir kartografijos institutas, VGTU Geodezijos institutas, Baltarusijos geologijos institutas. Partneriai užsienyje: Lenkijos Geodezijos ir kartografijos institutas.
- Šiaurės šalių geodezijos komisijos programa. Projektas „Baltijos jūros aerogravimetrinė nuotrauka“ (Baltic sea aerogravity survey). Partneriai užsienyje: Baltijos jūros regiono šalių – Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos – mokslo institucijos.
- „Absoliutiniai sunkio matavimai“ (Absolute gravity measurements). Koordinatoriai: Suomijos Geodezijos institutas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VGTU Geodezijos institutas.
- „Kyviškių kalibravimo bazės matavimas“ (Measurement of the Kyviškes calibration baseline). Koordinatoriai: Suomijos Geodezijos institutas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VGTU Geodezijos institutas. Partneriai užsienyje: Suomijos Geodezijos institutas.
- Tarptautinės geodezininkų federacijos (FIG) programa. „Struvės meridiano lanko punktų įtraukimas į UNESCO pasaulio paminklų paveldo sąrašą“ (Struve Geodetic Arc as an International Heritage Monument). Koordinatoriai: FIG, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
- 2009 m. VGTU monografijų konkurse V. Giniočio monografijai „Padėties ir poslinkių matavimas“ skirta II vieta.
-
- Puslapio administratoriai:
- Evelina Zigmantienė
- Marius Petniūnas
- Egita Kamarevcevienė
- Laura Ladietaitė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė