Aplinkos inžinerijos fakultetas
Padaliniai
Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra
Studijos
Studijos
Tai studijų programa siekiantiems įgyti aplinkos inžinerijos žinių, mokytis stebėti ir įvertinti aplinkos taršos problemas, planuoti bei įgyvendinti inžinerines aplinkos taršos prevencijos ir aplinkos kokybės būklės gerinimo priemones, projektuoti šiuolaikinius aplinkosaugos įrenginius, skirtus aplinkos ir žmogaus gyvenimo kokybei gerinti. Esant dideliam studentų skaičiui, 5-ame studijų semestre studentai galėtų pasirinkti aplinkos apsaugos technologijų arba vandentvarkos specializacijas.
Aplinkos apsaugos technologijos specializacijos studijose supažindinama su techniniais, technologiniais ir organizaciniais sprendimais įvairiose aplinkos inžinerijos srityse; mokoma projektuoti šiuolaikinius aplinkosauginius nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo įrenginius.
Vandentvarkos specializacija skirta tiems, kurie domisi ir planuoja dirbti vandens tiekimo, sanitarijos ir aplinkosaugos srityse. Studijų metu absolventai įgaus žinių apie šiuolaikinius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, planavimo, projektavimo, statybos bei priežiūros metodus. Specializacija skirta tiems, kurie norėtų aktyviai prisidėti modernizuojant ir plečiant Lietuvos vandentvarkos infrastruktūrą, pritaikant ją pagal ES reikalavimus.
Aplinkos apsaugos technologijos specializacijos studijose supažindinama su techniniais, technologiniais ir organizaciniais sprendimais įvairiose aplinkos inžinerijos srityse; mokoma projektuoti šiuolaikinius aplinkosauginius nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo įrenginius.
Vandentvarkos specializacija skirta tiems, kurie domisi ir planuoja dirbti vandens tiekimo, sanitarijos ir aplinkosaugos srityse. Studijų metu absolventai įgaus žinių apie šiuolaikinius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, planavimo, projektavimo, statybos bei priežiūros metodus. Specializacija skirta tiems, kurie norėtų aktyviai prisidėti modernizuojant ir plečiant Lietuvos vandentvarkos infrastruktūrą, pritaikant ją pagal ES reikalavimus.
Aplinkos apsaugos inžinerija
Specializacijos – aplinkos apsaugos technologija, vandentvarka
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis - inžinerijos mokslų bakalauras
Studijų forma ir trukmė – nuolatinės studijos (4 metai)
Specializacijos – aplinkos apsaugos technologija, vandentvarka
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis - inžinerijos mokslų bakalauras
Studijų forma ir trukmė – nuolatinės studijos (4 metai)
Aplinkos apsaugos technologijos ir vadyba
Studijų programos tikslai
Parengti specialistus, kurie gebėtų atpažinti, identifikuoti ir taikydami novatoriškus metodus moksliškai analizuoti bei vertinti įvairias globalias, regionines ir vietines aplinkos apsaugos problemas, gebėtų diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas ir aplinkosaugos technologijas, analizuoti ir vertinti jų veiksmingumą, taikyti ekologinio projektavimo principus.
Aplinkos inžinerija
Studijų programos tikslai
Parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius moksliškai analizuoti ir vertinti aplinkosaugos rizikos galimybes, grėsmės mastą ir kontrolės mechanizmus, prognozuojant poveikį aplinkai, jos komponentams ir žmogui; išmanančius aplinkos inžinerijos teoriją ir praktiką, naujausių mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus; mokančius praktinius analitinius įgūdžius taikyti su aplinkos inžinerija susijusioje darbinėje veikloje; gebančius taikyti ir inžineriniu atžvilgiu realizuoti techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus.
Vandens ūkio inžinerija
Studijų programos tikslai
Parengti vandens ūkio inžinerijos specialistus, gebančius analizuoti vandens telkinių būklę, vertinti vandens apsaugos valdymo sistemas ir diegti darnaus vandens išteklių naudojimo būdus; taikyti mokslo ir technologijų naujoves planuojant, įrengiant, optimizuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas, vandens ruošimo ir nuotekų valymo įrenginius bei technologinius procesus.
Parengti specialistus, mokančius bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene bei gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, palaikyti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.
Studijų trukmė - 2 metai.
Studijų programos tikslai
Parengti specialistus, kurie gebėtų atpažinti, identifikuoti ir taikydami novatoriškus metodus moksliškai analizuoti bei vertinti įvairias globalias, regionines ir vietines aplinkos apsaugos problemas, gebėtų diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas ir aplinkosaugos technologijas, analizuoti ir vertinti jų veiksmingumą, taikyti ekologinio projektavimo principus.
Aplinkos inžinerija
Studijų programos tikslai
Parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius moksliškai analizuoti ir vertinti aplinkosaugos rizikos galimybes, grėsmės mastą ir kontrolės mechanizmus, prognozuojant poveikį aplinkai, jos komponentams ir žmogui; išmanančius aplinkos inžinerijos teoriją ir praktiką, naujausių mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus; mokančius praktinius analitinius įgūdžius taikyti su aplinkos inžinerija susijusioje darbinėje veikloje; gebančius taikyti ir inžineriniu atžvilgiu realizuoti techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus.
Vandens ūkio inžinerija
Studijų programos tikslai
Parengti vandens ūkio inžinerijos specialistus, gebančius analizuoti vandens telkinių būklę, vertinti vandens apsaugos valdymo sistemas ir diegti darnaus vandens išteklių naudojimo būdus; taikyti mokslo ir technologijų naujoves planuojant, įrengiant, optimizuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas, vandens ruošimo ir nuotekų valymo įrenginius bei technologinius procesus.
Parengti specialistus, mokančius bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene bei gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, palaikyti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.
Studijų trukmė - 2 metai.
Aplinkos inžinerijos kryptis – T 004
Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė – iki 4 metų, ištęstinės formos – iki 6 metų.
Tiek nuolatinės, tiek ištęstinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis, nuolatinės studijos dar finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų, o ištęstinės studijos - studijuojančiojo (ar jį remiančios institucijos) lėšomis.
Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas – aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus.
Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė – iki 4 metų, ištęstinės formos – iki 6 metų.
Tiek nuolatinės, tiek ištęstinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis, nuolatinės studijos dar finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų, o ištęstinės studijos - studijuojančiojo (ar jį remiančios institucijos) lėšomis.
Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas – aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus.
Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijų temos
| Disertacijos pavadinimas | Doktoranto vardas pavardė |
Darbo vadovas | Įstojimo metai | Studijų forma |
| Agresyvioms dujoms nuo smulkiadispersių kietųjų dalelių valyti patobulinto daugiakanalio ciklono tyrimai ir kūrimas | Aleksandras Chlebnikovas | Prof. dr. Pranas Baltrėnas | 2015 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Bioanglies modifikavimo neorganinių junginių adsorbcijai gerinti teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai bei technologijos kūrimas | Valeriia Chemerys | Prof. dr. Edita Baltrėnaitė | 2015 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Atliekų deginimo dugno pelenų ir šlako stabilizavimo metodų tyrimai ir CO2 šalinimo įvertinimas | Jurgita Seniūnaitė | Prof. dr. Saulius Vasarevičius | 2015 | Nuolatinės |
| Mažų gabaritų bioreaktoriaus su specifine įkrova ir biodujų valymo įrenginio tyrimai ir kūrimas | Vitalij Kolodynskij | Prof. dr. Pranas Baltrėnas | 2016 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Geležies nanodalelių taikymo sunkiųjų metalų imobilizavimui dirvožemyje tyrimai ir technologijos vystymas | Vaidotas Danila | Prof. dr. Saulius Vasarevičius | 2016 | Nuolatinės |
| Garsą išsklaidančių konstrukcijų, panaudojant medienos anglį, moksliniai tyrimai ir kūrimas | Olga Khrystoslavenko | Doc. dr. Raimondas Grubliauskas | 2016 | Nuolatinės |
| Kreozotu impregnuotų medinių geležinkelio pabėgių atliekų kompleksiniai užterštumo tyrimai ir perdirbimas taikant pirolizę | Rokas Vilniškis | Prof. dr. Rasa Vaiškūnaitė | 2016 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Dujų valymo nuo azoto oksidų, taikant katalizatorius su selektyviu aktyviu padengimu tyrimai ir įrenginio kūrimas | Davyd Urbanas | Prof. dr. Pranas Baltrėnas | 2017 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Akustiškai efektyvių konstrukcijų, panaudojant popieriaus gamybos atliekų dumblą, tyrimai ir kūrimas | Tomas Astrauskas | Doc. dr. Raimondas Grubliauskas | 2017 | Nuolatinės |
| Žematemperatūrės pirolizės bioanglies iš lignoceliuliozinės biomasės hidrofiliškumo didinimo teoriniai, eksperimentiniai tyrimai bei technologijos kūrimas | Luiza Usevičiūtė | Prof. dr. Edita Baltrėnaitė | 2017 | Nuolatinės |
| Fotobioabsorberio su mikrodumblių suspensija skirto biodujoms valyti efektyvumo tyrimai ir kūrimas | Loreta Juškaitė | Doc. dr. Alvydas Zagorskis | 2018 | Nuolatinės |
| Urbanizuotų teritorijų teršalų balanso eksperimentiniai tyrimai, teršalų pėdsako modeliavimas ir technologiniai sprendimai jam mažinti | Dalia Aidukaitė | Prof. dr. Edita Baltrėnaitė | 2018 | Nuolatinės (ES lėšomis) |
| Konstrukcijų su gumos granulatu kūrimas ir jų akustinių savybių tyrimai | Tomas Vilniškis | Doc. dr. Tomas Januševičius | 2018 | Nuolatinės |
Doktorantų darbo laikas katedroje
| Vardas, pavardė/ Savaitės diena |
Pirmadienis | Antradienis | Trečiadienis | Ketvirtadienis | Penktadienis |
| Loreta Juškaitė | – | – | – | – | 1000–1800 (SRC-207) |
| Dalia Aidukaitė | – | – | 900-1800 (SRK-II 313) |
– | – |
| Tomas Vilniškis | 1200 – 1645 (SRK-II 717 lab., SRK-II 211) |
800 – 1530 (SRK-II 717 lab., SRK-II 211) |
|||
| Tomas Astrauskas | - | - | - | 800-1200 (SRK-II 307) |
800-1200 (SRK-II 307) |
| Davyd Urbanas | 800 – 1630 (SRK-II 315; SRK-II 007) |
800 – 1630 (SRK-II 315; SRK-II 007) |
800 – 1630 (SRK-II 315; SRK-II 007) |
800 – 1630 (SRK-II 315; SRK-II 007) |
800 – 1630 (SRK-II 315; SRK-II 007) 1400 – 1500 (SRK-II 308) |
| Luiza Usevičiūtė | 800 – 1645 (SRK-II 315) 1300 – 1500 (SRK-II 303) |
800 – 1800 (SRK-II 315) |
800 – 1645 (SRK-II 315) |
800 – 1800 (SRK-II 315) |
800 – 1645 (SRK-II 315) |
| Olga Khrystoslavenko | 1530 - 1700 (SRK-II 314) |
1000 - 1500 (SRC-207) |
1000 - 1500 (SRC-207) |
1000 - 1500 (SRC-207) |
1000 - 1500 (SRC-207) |
| Vaidotas Danila | 830-1630 (SRK-II 307) |
- | - | - | - |
| Vitalij Kolodynskij | 800 – 1700 SRC 207; VGTU AAI mokslinė laboratorija (bioreaktorių); SRK-II 310; SRK-II 311; SRK-II 313; SRK-II 007 SRK-II 315 |
800–1700 SRC 207; VGTU AAI mokslinė laboratorija (bioreaktorių); SRK-II 310; SRK-II 311; SRK-II 313; SRK-II 007; SRK-II 315 |
800 – 1700 SRC 207; VGTU AAI mokslinė laboratorija (bioreaktorių); SRK-II 310; SRK-II 311; SRK-II 313; SRK-II 007 SRK-II 315 |
800 – 1700 SRC 207; VGTU AAI mokslinė laboratorija (bioreaktorių); SRK-II 310; SRK-II 311; SRK-II 313; SRK-II 007 SRK-II 315 |
800 – 1500 SRK-II 308; SRC 207; VGTU AAI mokslinė laboratorija (bioreaktorių); SRK-II 310; SRK-II 311; SRK-II 313; SRK-II 007 SRK-II 315 |
| Valeriia Chemerys | 0900-1800 SRC-207; SRK-II 311; SRK-II 315; SRK-II 007; SRK-II 707 |
0900-1800 SRC-II 207; SRK-II 311; SRK-II 315; SRK-II 007; SRK-II 707 |
0900-1700 SRC-II 207; SRK-II 311; SRK-II 315; SRK-II 007; SRK-II 707 |
0900-1630 SRC-II 207; SRK-II 311; SRK-II 315; SRK-II 007; SRK-II 707 |
0830-1400 SRC-II 207; SRK-II 311; SRK-II 315; SRK-II 007; SRK-II 707 |
| Aleksandras Chlebnikovas | 800 – 1730 (SRK-II 211) |
800 – 1730 (SRK-II 211) |
800 – 1730 (SRK-II 211) (SRK-II 305) |
800 – 1730 (SRK-II 211) |
800 – 1600 (SRK-II 007, SRK-II 308) |
Vadovėliai
Atvirųjų vagų hidraulika
Antanas Sakalauskas, Jonas Diliūnas, Juozas Jankauskas, Vytautas Kisielis, 2016
Vandentieka
Antanas Sakalauskas, 2015
Komunalinių vandentiekos įrenginių techninės eksploatacijos rekomendacijos
R. Stankevičienė, M. Stankevičius, 2015
Hidrogeodinamika
O. Barvidienė,V. Šaulys, D. Biekša, 2012
Skysčių mechanika, techninė termodinamika
A. Mažeikienė, M. Valentukevičienė, 2012
Biotechnologijos vandentvarkoje
V. Šaulys, 2011
Skysčių mechanika
B. Čėsna, L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, A. Jakubavičius, 2011
Moksliniai tyrimai ir inovacijos inžinerijoje
M. Rimeika, A. Kirjanova, 2011
Mažų nuotekų valymo įrenginių projektavimas
L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, A. Lukianas, 2010
Inžinerinė hidrologija ir hidraulika
V. Šaulys 2010
Skysčių mechanikos pagrindai
A. Mažeikienė, 2010
Vandens mikrobiologija
S. Vaikasas 2009
Nemuno žemupio potvynių tėkmių ir nešmenų dinamikos modeliavimas
A. Sakalauskas, M. Valentukevičienė, 2008
Vandens ruošyklos įrenginių komplekso projektavimas
A. Sakalauskas, V. Šulga, 2007
Vandentiekia. Vandens ruošimas
M. Rimeika, 2006
Nuotakyno projektavimas
A. Lukianas, R. Pekus, G. Sabas, 2006
Skysčių mechanika ir vandentiekis
Z. Paulauskienė, 2005
Pastato vandentiekio ir nuotekų šalintuvo projektavimas
A. Sakalauskas, V. Šulga, 2005
Vandentieka. Lauko vandentiekis ir vandens imtuvai
N. Ždankus, 2004
Applied fluid mechanics
V. Šaulys, A. Kačeniauskas 2002
Skysčių mechanika
A. Lukianas, 2001
Inžinerinė hidraulika
N. Ždankus, 1999
Fluid mechanics
A. Sakalauskas, 1999
Vandentvarkos įrenginių ir technologijų iliustracijų atlasas
A. B. Matuzevičius, 1998
Nuotekų valymas aktyviuoju dumblu
A. Sakalauskas, 1996
Reagentinio ir katijonitinio vandens minkštinimo bei jonitinio druskų šalinimo įrenginių projektavimas
K. Blažys, V. Šulga, 1994
Pastatų vandentiekiai ir nuotekų šalintuvai
- Baltrėnas, Pranas; Butkus, Donatas; Oškinis, Vytautas; Vasarevičius, Saulius; Zigmontienė, Aušra. Aplinkos apsauga : vadovėlis / Pranas Baltrėnas, Donatas Butkus, Vytautas Oškinis, Saulius Vasarevičius, Aušra Zigmontienė. Vilnius : Technika, 2008. 576 p. ISBN 9789955283652.
- Wandrasz, Janusz, W.; Pikoń, Krzysztow; Oleniacz, R.; Čepanko, Violeta; Baltrėnas, Pranas; Buinevičius, Kęstutis; Juszczak, M.; Olczyk, W.; Krajewski, W.; Kalinowski, K.; Najzarek, Z.; Jaworski, T.; Beckmann, M.; Rostowski, S.; Tanner, N.; Wandrasz, A. J.; Wandrasz, A. Z.; Czekalska, Z.; Stelmach, S.; Cieślak, M.; Gromadzińska, E.; Landrat, M.; Nadziakiewicz, J.; Janusz, M.; Alwaeli, M.; Gaska, K. Waste to energy and environment: / edited by: Janusz W. Wandrasz, Krzysztow Pikoń, Zofija Czekalska; authors: J. W. Wandrasz, K. Pikon, R. Oleniacz, V. Čepanko, P. Baltrėnas, K. Buinevičius, M. Juszczak, W. Olczyk, W. Krajewski, K. Kalinowski, Z. Najzarek, T. Jaworski, M. Beckmann, S. Rostowski, N. Tanner, A. J. Wandrasz, A. Z. Wandrasz, Z. Czekalska, S. Stelmach, M. Cieślak, E. Gromadzińska, M. Landrat, J. Nadziakiewicz, M. Janusz, M. Alwareli, K. Pikon, K. Gaska. Katowice: Silesian University of Technology, 2010. 258 p. ISBN 978–8393–023–20–2.
- Пушнов, А. С.; Baltrėnas, Pranas [Балтренас, П. Б.]; Каган, А. М.; Zagorskis, Alvydas [Загорскис, А.]. Аэродинамика воздухоочистных устройств с зернистым слоем / А. С. Пушнов, П. Балтренас, А. М. Каган, А. Загорскис. Vilnius: Technika, 2010. 348 p. ISBN 978–9955–286–43–1.
- Baltrėnas, Pranas; Kazlauskienė, Agnė; Mikalajūnė, Audronė. Aplinkos apsauga keliuose : monografija / Pranas Baltrėnas, Agnė Kazlauskienė, Audronė Mikalajūnė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2012. 384 p. ISBN 9789955289371.
- Vaiškūnaitė, Rasa. General principles on environmental management: study book / Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius: Technika, 2009. 177 p. ISBN 978–9955–284–96–3.
- Jaskelevičius, Bronius. Terminis atliekų apdorojimas: mokomoji knyga / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 2009. 148 p. ISBN 978–9955–284–75–8.
- Baltrėnaitė, Edita. Manufacturing industries and environmental impact: study book / Edita Baltrėnaitė; Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius: Technika, 2010. 198 p.: iliustr. ISBN 978–9955–285–64–9.
- Petraitis, Egidijus. Skaitinis modeliavimas aplinkos apsaugoje: mokomoji knyga / Egidijus Petraitis; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 2010. 162 p.: iliustr. ISBN 978–9955–285–56–4.
- Idzelis, Raimondas Leopoldas. Kraštovaizdžio tvarkymas : [mokomoji knyga] / Raimondas Leopoldas Idzelis ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2011. 159 p. : iliustr. ISBN 9789955288541.
- Vaiškūnaitė, Rasa; Zagorskis, Alvydas; Grubliauskas, Raimondas. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos baigiamųjų bakalauro darbų rengimo metodikos nurodymai [elektroninis išteklius] : mokomoji knyga / R. Vaiškūnaitė, A. Zagorskis, R. Grubliauskas; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2012. 73 p. ISBN 9786094571046.
- Girgždys, Aloyzas; Zagorskis, Alvydas. Atmosferos fizika : mokomoji knyga / Aloyzas Girgždys, Alvydas Zagorskis. Vilnius : Technika, 2013. 105 p. ISBN 9786094575440.
- Čepanko, Violeta; Baltrėnas, Pranas; Buinevičius, Kęstutis. et al. 2010. Waste to energy and environment: Analysis and estimationof the heating value of fermented waste from elemental analyses. Katowice: Silesian University of Technology. 51–68 p. ISBN 978–83–930232–0–2.
- Butkus, Donatas. Jonizuojančioji spinduliuotė aplinkoje : mokomasis uždavinynas / Donatas Butkus ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2011. 166 p. : iliustr. ISBN 9789955288213.
- Paliulis, Dainius. Aplinkos chemija ir vandenų apsauga : laboratorinių darbų metodikos nurodymai / Dainius Paliulis; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2012. 118 p. : iliustr. ISBN 9786094576872.
- Baltrėnas, Pranas; Baltrėnaitė, Edita; Pliopaitė Bataitienė, Ingrida; Butkus, Donatas; Jankaitė (Mikalajūnė), Audronė; Kazlauskienė, Agnė; Zagorskis, Alvydas; Bernal, M. P.; Clemente, R.; Walker, D. J.; Shilev, Stefan; Sancho, Enrique D.; Benlloch, Manuel; Azaizeh, Hassan; Navarro-Aviñó, J. P.; Aguilar Alonso, I.; Lopez-Moya, J. R.; Hernández, Luis E.; Ortega-Villasane, Cristina; Carpena-Ruiz, Ramón O.; Schröder, Peter; Khalvati, Mohammedali; Neustifter, Juliane; Gschlößl, Tanja. Phytoremediation: the green salvation of the world / J. P. Navarro-Aviñó (ed.), Pranas Baltrėnas, Edita Baltrėnaitė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė, Donatas Butkus, Audronė Jankaitė, Agnė Kazlauskienė, Alvydas Zagorskis, M. P. Bernal, R. Clemente, D. J. Walker, Stefan Shilev, Enrique D. Sancho, Manuel Benlloch, Hassan Azaizeh, J. P. Navarro-Aviñó, I. Aguilar Alonso, J. R. Lopez-Moya, Luis E. Hernández, Cristina Ortega-Villasane, Ramon O. Carpena-Ruiz, Peter Schröder, Mohammedali Khalvati, Juliane Neustifter, Tanja Gschlößl. Castellon (Spain): Research Signpost, 2009. 275 p. ISBN 978–8130–80–269–5.
Atvirųjų vagų hidraulika
Antanas Sakalauskas, Jonas Diliūnas, Juozas Jankauskas, Vytautas Kisielis, 2016
Vandentieka
Antanas Sakalauskas, 2015
Komunalinių vandentiekos įrenginių techninės eksploatacijos rekomendacijos
R. Stankevičienė, M. Stankevičius, 2015
Hidrogeodinamika
O. Barvidienė,V. Šaulys, D. Biekša, 2012
Skysčių mechanika, techninė termodinamika
A. Mažeikienė, M. Valentukevičienė, 2012
Biotechnologijos vandentvarkoje
V. Šaulys, 2011
Skysčių mechanika
B. Čėsna, L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, A. Jakubavičius, 2011
Moksliniai tyrimai ir inovacijos inžinerijoje
M. Rimeika, A. Kirjanova, 2011
Mažų nuotekų valymo įrenginių projektavimas
L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, A. Lukianas, 2010
Inžinerinė hidrologija ir hidraulika
V. Šaulys 2010
Skysčių mechanikos pagrindai
A. Mažeikienė, 2010
Vandens mikrobiologija
S. Vaikasas 2009
Nemuno žemupio potvynių tėkmių ir nešmenų dinamikos modeliavimas
A. Sakalauskas, M. Valentukevičienė, 2008
Vandens ruošyklos įrenginių komplekso projektavimas
A. Sakalauskas, V. Šulga, 2007
Vandentiekia. Vandens ruošimas
M. Rimeika, 2006
Nuotakyno projektavimas
A. Lukianas, R. Pekus, G. Sabas, 2006
Skysčių mechanika ir vandentiekis
Z. Paulauskienė, 2005
Pastato vandentiekio ir nuotekų šalintuvo projektavimas
A. Sakalauskas, V. Šulga, 2005
Vandentieka. Lauko vandentiekis ir vandens imtuvai
N. Ždankus, 2004
Applied fluid mechanics
V. Šaulys, A. Kačeniauskas 2002
Skysčių mechanika
A. Lukianas, 2001
Inžinerinė hidraulika
N. Ždankus, 1999
Fluid mechanics
A. Sakalauskas, 1999
Vandentvarkos įrenginių ir technologijų iliustracijų atlasas
A. B. Matuzevičius, 1998
Nuotekų valymas aktyviuoju dumblu
A. Sakalauskas, 1996
Reagentinio ir katijonitinio vandens minkštinimo bei jonitinio druskų šalinimo įrenginių projektavimas
K. Blažys, V. Šulga, 1994
Pastatų vandentiekiai ir nuotekų šalintuvai
Metodiniai reikalavimai baigiamųjų bakalauro darbų rengimui:
Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos baigiamųjų bakalauro darbų rengimo metodikos nurodymai
2018-2019 m. m. rudens semestro egzaminų perlaikymų datos
Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra
Pakartotinio egzaminų laikymo komisijose tvarkaraštis
Pakartotiniam egzaminų laikymui komisijoje būtina užsiregistruoti katedroje ne vėliau kaip 1 diena iki egzamino ir turėti dekano leidimą.
__Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas _________Doc. dr. Raimondas Grubliauskas_____________
(Katedros pavadinimas) (Vardas, pavardė, parašas)
Pakartotinio egzaminų laikymo komisijose tvarkaraštis
| Komisija | Dalykas,-ai | Grupė,-ės | Data, laikas, auditorija |
|
Skysčių mechanika | Visos grupės | 2019 m. vasario 13 d. 14.00 val. 2406 a. |
| 2019 m. vasario 14 d. 16.20 val. 2105 a. | |||
|
Vandens ruošimas ir nuotekų valymas (kompleksinis projektas) | SISit-13 | 2019 m. vasario 12 d. 14.00 val. 2403 a. |
| 2019 m. vasario 14 d. 14.00 val. 2403 a. | |||
|
Skysčių mechanika, Skysčių mechanika ir termodinamika |
Visos grupės | 2019 m. vasario 12 d. 14.00 val. 2420 a. |
| 2019 m. vasario 13 d. 16.20 val. 2420 a. | |||
|
Rizikos aplinkai vertinimas (su kursiniu darbu) | ASmf-18 | 2019 m. vasario 13 d. 16.00 val. 2106 a. |
| 2019 m. vasario 14 d. 16.00 val. 2106 a. | |||
|
Bakalauro baigiamasis darbas 1 (Aplinkos apsaugos technologijos), Tiriamasis darbas 2 |
Visos grupės | 2019 m. vasario 14 d. 15.00 val. 2305 a. |
| 2019 m. vasario 15 d. 12.00 val. 2305 a. |
__Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas _________Doc. dr. Raimondas Grubliauskas_____________
(Katedros pavadinimas) (Vardas, pavardė, parašas)
Studentų išvykos
Studijuojantys Inžinerinę hidrauliką, lankėsi Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje - didžiausioje atsinaujinančius išteklius naudojančioje elektrinėje Lietuvoje ir Elektrėnų Kombinuoto ciklo bloke galinčiame pagaminti tiek elektros energijos, kad būtų patenkinta maždaug 20-25 proc. šalies poreikio.
Išvykos tikslas - susipažinti su hidraulikos panaudojimo mastais pasiektas, taip pat susipažinti su šiandienos elektros energetikos kasdienybe hidro ir šiluminėse elektrinėse.
Išvyką į elektrines organizavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. A. Litvinaitis
Tarptautinis studijų projektas Tempus NETCENG (nuo 2013 m. iki 2016 m.)
Tempus NETCENG – tarptautinis studijų projektas, kuriuo pagal Bolonijos procesą siekiama sukurti ir plėtoti naujas trečios studijų pakopos inžinerinių modulių programas Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas koordinuoja projekto Tempus NETCENG veiklas atsižvelgiant į darbo planą, dalinasi savo žiniomis, patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais rengiant ir vykdant trečios studijų pakopos programas. Tempus NETCENG konsorciumo dalyviai (22 universitetinės, mokslo įstaigos ir kitos organizacijos) iš 6 šalių: Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Šiame projekte VGTU yra projekto koordinatorius, o projekto vadovas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas (Aplinkos apsaugos katedra). Projekto trukmė 36 mėnesiai, nuo 2013 metų gruodžio 1 d. iki 2016 metų lapkričio 30 d.
2014 metų kovo 3-4 dienomis vykusios TEMPUS NETCENG startinės konferencijos dalyviai
Tempus NETCENG – tarptautinis studijų projektas, kuriuo pagal Bolonijos procesą siekiama sukurti ir plėtoti naujas trečios studijų pakopos inžinerinių modulių programas Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas koordinuoja projekto Tempus NETCENG veiklas atsižvelgiant į darbo planą, dalinasi savo žiniomis, patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais rengiant ir vykdant trečios studijų pakopos programas.
Vykdant projektą 2013-2016 pristatytas studijų modelis su pilna metodine parama t.y. kiekviename partneriniame universitete bus įkurtos kompiuterine, programine įranga bei metodinėmis priemonėmis aprūpintos kompiuterizuotos klasės. Pagal Bolonijos procesą siekiant plėtoti doktorantūros modelį sukurta jungtinė internetinė platforma. Partneriniuose Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos universitetuose įdiegti doktorantūros studijų moduliai (pvz.: Aplinkos procesų matematinis modeliavimas; Navigacijos ir transportavimo sistemos; Sensorinis sistemų valdymas; Palydovinių vaizdų apdorojimas; Robotų sistemos ir medžiagotyra ir kt.), kurie parengti pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Berlyno technikos universiteto bei Londono Brunelio universiteto rekomendacijas. Taip pat parengti trys pasirenkamieji moduliai susiję su mokslinių tyrimų metodika bei jaunų mokslininkų gebėjimu dirbti komandoje ir įsitvirtinti tarptautinėse darbo rinkose.
Europos Sąjungą projekte atstovaujančių šalių universitetuose (Vilniaus Gedimino technikos universitete, Berlyno technikos universitete bei Londono Brunelio universitete) 2015-2016 m. buvo organizuojamos „vasaros mokyklos“, kuriose Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos partnerinių institucijų doktorantai bei dėstytojai buvo mokomi pagal profesiškai orientuotų gebėjimų modelį, kuris pagilino jų profesines žinias ir skatina plėtoti susidomėjimą vystant mokslines tyrimų veiklas pirmaujančiuose mokslo ir technologijų centruose.
Daugiau informacijos apie Tempus NETCENG: http://netceng.eu/
Tarptautinis studijų projektas TEMPUS Promeng (nuo 2010 m. iki 2013 m.)
TEMPUS Promeng- tarptautinis studijų projektas, kuriuo siekiama plėtoti profesiškai orientuotas magistro studijų inžinerijos programas Rusijoje, Ukrainoje ir Uzbekijoje. Specialieji projekto tikslai - esamų magistrų studijų pakopos mokymo programų atnaujinimas pagal Bolonijos proceso reikalavimus, jų plėtojimas bei praktinis įgyvendinimas. Projekto pradžia 2010 m. spalio mėn., trukmė 3 metai. Konsorciumą sudaro partneriai iš 6 šalių (Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos (3), Ukrainos (3), Uzbekijos (3).) TEMPUS Promeng- tarptautinis studijų projektas, kuriuo siekiama plėtoti profesiškai orientuotas magistro studijų inžinerijos programas Rusijoje, Ukrainoje ir Uzbekijoje. Specialieji projekto tikslai - esamų magistrų studijų pakopos mokymo programų atnaujinimas pagal Bolonijos proceso reikalavimus, jų plėtojimas bei praktinis įgyvendinimas. Projekto pradžia 2010 m. spalio mėn., trukmė 3 metai. Konsorciumą sudaro partneriai iš 6 šalių (Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos (3), Ukrainos (3), Uzbekijos (3).)
Dalyviai ir partneriai:
· Technical University of Berlin, Germany (projekto koordinatorius)
· Campus De Nayer, Lessius-Mehelin University, Belgium
· Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
· Bauman Moscow State Technical University, Russia
· Kazan State Technical University, Russia
· Povolzhskiy State University of Telecommunications & Informatics, Russia
· Lutsk National Technical University, Ukraine
· Pryazovskyi State Technical University, Ukraine
· Zaporizhzhya National Technical University, Ukraine
· Fergana Polytechnic Institute, Uzbekistan
· Karshi Engineering-Economic Institute, Uzbekistan
· Tashkent State Technical University, Uzbekistan
Dalyviai ir partneriai:
· Technical University of Berlin, Germany (projekto koordinatorius)
· Campus De Nayer, Lessius-Mehelin University, Belgium
· Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
· Bauman Moscow State Technical University, Russia
· Kazan State Technical University, Russia
· Povolzhskiy State University of Telecommunications & Informatics, Russia
· Lutsk National Technical University, Ukraine
· Pryazovskyi State Technical University, Ukraine
· Zaporizhzhya National Technical University, Ukraine
· Fergana Polytechnic Institute, Uzbekistan
· Karshi Engineering-Economic Institute, Uzbekistan
· Tashkent State Technical University, Uzbekistan
Baigiamųjų darbų anotacijos
-
- Puslapio administratoriai:
- Tomas Žemaitis
- Lina Damanskaitė
- Egita Kamarevcevienė
- Laura Ladietaitė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė