www.vgtu.lt
VGTU Naujienų portalas Ekspertų komentarai VGTU viešėjęs CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

VGTU viešėjęs CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

2016-10-18
VGTU viešėjęs CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“
Anksčiau jauniems žmonėms, baigusiems aukštąjį mokslą, svarbiausias kriterijus renkantis darbą buvo geras atlyginimas, tačiau ekspertų teigimu, dabar vien tik pinigais gabiausių jaunuolių privilioti nebepavyksta.
 
„Pastarąjį dešimtmetį Europoje pastebime kitokią tendenciją –  jauniems žmonėms vis svarbiau, kokios yra bendrovės vertybės, ką ji pasiekusi ir ko siekia, požiūris į žmogų ir socialinė pozicija. Juk kiekvienas supranta, kad nuo to labiausiai priklauso ten dirbančiojo savivertė ir savijauta“, – kalba Derekas Mathiesonas, Europos branduolinių mokslinių tyrimų agentūros (CERN) Finansų Departmento direktoriaus pavaduotojas ir CERN akademijų studentams įkūrėjas bei vadovas.
 
Jis pavasarį viešėjo Lietuvoje, kur vadovavo Vilnaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir CERN surengtoje Pavasario akademijoje IT studentams („Spring Campus 2016“). Tokias akademijas CERN rengia Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Šiemet ji pirmą kartą buvo surengta Lietuvoje.
 
Pašnekovas pasidalino įspūdžiais apie darbą didžiausioje pasaulyje mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, kurios metinis biudžetas viršija 1 mlrd. eurų, ir pateikė keletą įžvalgų, kokių savybių reikia siekiant sėkmingos karjeros.
 
Žingeidumas – labai svarbu
 
„Kad ir kokio amžiaus būtum, kad ir kokį darbą dirbtum, svarbiausia yra nuolat būti žingeidžiam, smalsiam, domėtis naujovėmis ir neužsistovėti vietoje“, – kalba D. Mathiesonas.
 
Jo manymu, niekada nereikia drovėtis klausti, diskutuoti, gilinti žinias. Jis taip pat pateikė įdomų faktą apie tai, kaip vyksta darbas CERN: „Mūsų organizacijoje CERN, kuri įsikūrusi Šveicarijoje ir Prancūzijoje, ir kurioje dirba apie 2300 žmonių, didžiausias ir produktyviausias darbas vykta kavinėje: čia diskusijos niekada nesibaigia, prie vieno stalo gali pamatyti ir studentus, ir Nobelio premijos laureatus. Bendravimas, keitimasis idėjomis pas mus yra tiesiog neatsiejama vidinės organizacijos kultūros dalis“.
 
Pati kavinė įsikūrusi Šveicarijos teritorijoje, maždaug 300 metrų iki sienos su Prancūzija. Šiuo pavyzdžiu D. Mathiesonas subtiliai iliustruoja, kuo studijos iš esmės skiriasi nuo kasdienio darbo.
 
„Studijuojant svarbiausia gerai parašyti kursinį ar diplominį darbą ir jį apsiginti. Iš esmės tai yra individualūs dviejų žmonių – studento ir jo darbo vertintojo – santykiai. Tuo tarpu dirbant organizacijoje ar bendrovėje labai svarbiu veiksniu tampa gebėjimas dirbti kartu su kitais žmonėmis“, – kalba jis.
 
IT specialistų poreikis – dar dešimtmečiui
 
Kalbėdamas apie pastaruoju metu labai išaugusį IT specialistų poreikį, D. Mathiesonas sako, jog ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje – IT specialistų trūksta visoje Europoje. Tai daugiausiai susiję su tuo, jog paruošti gerą IT specialistą trunka 4–6 metus, o jų reikia jau dabar.
 
„Manau, didelis IT specialistų poreikis bus juntamas dar dešimtmetį, tad net ir dabar pradėję studijas, gali būti tikri, kad jas baigę lengvai gaus darbą“, – kalba jis.
 
Pašnekovui antrina Asta Radzevičienė, VGTU Tarptautinių ryšių prorektorė, „VGTU Spring Campus“ iniciatorė: „Jaučiame didžiulį kokybiškų studijų poreikį: IT studentai nori pačios aktualiausios, naujausios medžiagos, kas buvo vakar jiems neaktualu. Lietuvoje nėra lengva rasti, kas šiuos dalykus imtųsi dėstyti. Tad bendradarbiavimas su tokia didžiule ir įtakinga organizacija kaip CERN leidžia mums panaudoti pačias naujausias ir geriausias IT žinias, kurių jie turi sukaupę milžinišką kiekį“.
 
Didesniam šios organizacijos dydžio ir svarbos įsivaizdavimui, pernai CERN organizacija ir jos mokslinių tyrimų centrai sulaukė net 107 tūkst. lankytojų. Būtent čia 1989 m., siekiant sukurti komunikacijos kompiuteriais tinklą tūkstančiams mokslininkų, buvo sukurtas ir pasaulinis interneto tinklas. 
 
D. Mathiesionas pastebi, kad, skirtingai nei kitose šalyse, IT studentai Lietuvoje gana tampriai susiję su darbdaviais: beveik kiekvienas 4 metus VGTU trukančių IT studijų aukšesniųjų kursų studentas jau turi darbą.
 
„Tai yra ir gerai, ir nelabai. Štai, Portugalijoje, studentai visai nedirba, tad jų žinios labiau teorinės. Lietuvoje studentai turi nepalyginamai daugiau praktikos, tačiau labai anksti įsitraukę į darbą nebūtinai pasirenka geriausią“, – mano pašnekovas.
 
Be anglų kalbos – nė iš vietos
 
Škotijoje gimęs ir Glazge universitetą baigęs D. Mathiesonas įsitikinęs, kad karjerą pradedantiems jaunuoliams labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą.
 
„Net ir būdamas puikiu IT specialistu, be anglų kalbos ne tik nepasieksi karjeros aukštumų, bet ir nuolat susidursi su problemomis kasdieniame darbe. Geros anglų kalbos žinios – būtina profesinio progreso dalis, nes anglų kalba IT pasaulyje įsigalėjo kaip pagrindinė, visa naujausia informacija pateikiama būtent šia kalba“, – kalba pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje tai nėra problema – mūsų šalies studentai puikiai kalba angliškai. Beje, ne tik studentai – jis maloniai nustebo kokybišką anglų kalbą girdėdamas Vilniaus kavinėse, restoranuose ar tiesiog gatvėse. Tačiau kitose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje – tokia problema egzistuoja. Tai ypač juntama Ispanijoje ir Rusijoje. Pavyzdžiui, šios šalies universitetai turi naujausią, progresyviausią įrangą, tačiau nemaža dalis studentų negali susikalbėti pakankamu lygiu.
 
Kūrybiškumas – ne tik mene
 
D. Mathiesonas įsitikinęs, kad kūrybiškumas svarbus ne tik menininkams, bet ir daugelio profesijų atstovams, o IT specialistas – tai pusiau mokslininkas, pusiau menininkas.
„Kūrybiškumą nebūtinai reikia suprasti kaip gebėjimą piešti ar lipdyti. Tai žmogaus gebėjimas nestandartiniu būdu išspręsti problemą, pasiūlyti įdomių naujovių. Organizuodami atrankas į darbą, duodame atlikti ne tik techninius testus, bet ir labai daug dėmesio skiriame bendravimui, žiūrime, kaip gavęs užduotį kandidatas išsisuka iš padėties. Techninių procesų galima nesunkiai išmokyti, o kūrybiškumo neišmokysi“, – kalba svečias.
 
Paklaustas, ko norėtų palinkėti Lietuvos studentams, D. Mathiesonas netrumpam susimąsto: „Kad jie rastų tokį darbą, kurį dirbdami tikėtų tuo, ką daro ir jaustų pasitenkinimą. Tai labai svarbu. Net ir gerai apmokamas darbas, jeigu jis neteikia vidinio pasitenkinimo, nepadaro žmogaus laimingu. Todėl darbą rinkitės atsakingai“.
    • Puslapio administratoriai:
    • Vaiva Norkevičiūtė
    • Eglė Kirliauskaitė
    • Liucilė Vervečkaitė
    • Justė Kareivaitė