Svetainės struktūra Mano VGTU Medeinė
Pradžia Universitetas Naujienos Europoje įsigalintis Createch – Lietuvos darbo rinkos ateitis?

Europoje įsigalintis Createch – Lietuvos darbo rinkos ateitis?

2018-02-02
Europoje įsigalintis Createch – Lietuvos darbo rinkos ateitis?
Kūrybinių industrijų sektorius yra greičiausiai augantis sektorius Europoje, jame dirba daugiau kaip 12 milijonų žmonių – tai yra 7,5 procentų visų rinkos darbuotojų. Negana to, kūrybinių industrijų sektorius yra sparčiausiai augantis sektorius sudaro 5,3 procentus viso Europos BVP. Akivaizdu, kad vadinamojo Createch populiariumas vis auga, o kūrybininko profesija darosi vis geidžiamesnė darbo rinkoje. Apie šios srities aktualijas ir perspektyvas kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekane Živile Sederevičiūte Pačiauskiene.

Vis dažniau viešojoje erdvėje girdime apie Createch. Ką ši sąvoką reiškia?

Createch – kūrybiniai sprendimai, įgyvendinami IT pagalba. Tai – technologijų, meno ir komunikacijos mokslo sankirtoje gimusi sritis, kurios pritaikomumo ribos plečiasi kasdien, kurdamos naujas darbo vietas ir galimybes žmonėms.  Šiandien technologiškai žmonija inžineriniais sprendimais gali labai daug. Mes gebame sukurti virtualią ir papildytą realybę, išmokyti kompiuterį galvoti. Visgi, esminis klausimas yra tai, kaip ir kokiu tikslu mes technologijas panaudosime, kaip nauji sprendimai pakeis žmogaus gyvenimo kokybę, kokią problemą jie padės išspręsti. Reikalingos kūrybinės idėjos, kurios yra įgyvendinamos kompiuterinių, virtualios ar papildytos realybės pagalba.

Kuriasi įmonės, kurios sėkmingai gyvuoja vien iš idėjų, kūrybinių sprendimų, duomenų vizualizacijos. Randasi kompiuterinio meno kūrėjų, kurie, paprastai tariant, „moko” kompiuterius atpažinti objektus ir juos piešti, atkurti bet kokį vaizdą žinomų dailininkų stiliumi ir pan. Menas tampa industrija, kūrybiniai sprendimai tampa paklausia preke, inovatyvia paslauga ar rinkodaros priemone. Pavyzdžiui, be idėjos, be savo istorijos prekė yra tik eilinis daiktas. Sukurdami istoriją (kaip, sakykime, visos „home made” ar ilgas tradicijas atspindinčios idėjos, vokiška kokybė, nesudėvima prekė, išmanūs drabužiai ir pan.), mes daiktą išskiriame, pritraukiame vartotojo dėmesį. Tačiau ir sukurta istorija dar ne viskas, jei jos nemokame papasakoti, neperteikiame vizualiai. Mūsų visuomenė vis mažiau skaito ir vis daugiau vartoja video turinio. Į šį vartotojų elgsenos pokytį įmonės neišvengiamai kreipia dėmesį ir, norėdamos atsidurti vartotojų akiratyje, siūlo informaciją „pažiūrėti”. Manoma, kad kitais metais vaizdo turinio vartojimas padvigubės. Vadinasi, tiek pat išaugs vaizdo turinio kūrėjų poreikis, padidės konkurencija, didės kova dėl idėjų.

Kas yra tas kūrybininkas? Kur reikalingi, kuo svarbūs jų kūrybiniai sprendimai?

Kūrybininkas – taip apibūdinamas žmogus, generuojantis idėją ir ją įgyvendinantis. Tai - žmogus, sugalvojantis sprendimą jūsų produkto pristatymui parodoje ar formuluojantis komunikacijos strategiją jūsų verslui, sukuriantis reklaminius video, rengiantis tekstus ir vaizdinę medžiagą internetiniam puslapiui ar socialiniams tinklams, organizuojantis viešuosius įmonės ryšius arba buriantis projektinėms kultūrinėms veikloms bendruomenes. Pasak Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos prezidentės Daivos Jurkonytės, Lietuvos kino industrijos eksportas skaičiuoja 35 milijonų metinę apyvartą. Kūrybinių industrijų sektorius yra greičiausiai augantis sektorius Europoje ir jis sudaro daugiau nei pusę viso žemyno BVP.

Kūrybininkas – tai žmogus, kuriantis naujas idėjas ir naujas darbo vietas. Neseniai VGTU viešėjęs Franz Fischnaller, pasaulinio garso medijų menininkas, virtualios realybės kūrėjas, futuristas, studentus mokė semtis idėjų ir įkvėpimo visur, net paprastuose pokalbiuose. Jis pats šiuo metu kuria ateities popierių – kaip šviesos šaltinį, taip pat virtualius langus jachtoms ir viešbučiams, kurie neturi galimybių įrengti tikrų langų, bet nori sukurti jų iliuziją su tikru gatvės vaizdu, kvapu, garsais. „Idėjų, štai ko mums reikia. Pastatome muziejus ir sudedame ten nejudančius daiktus. Tai žmonių netraukia. Reikalingi interaktyvūs kūrybiniai sprendimai, tai yra auganti niša”, – sakė jis.

Pavyzdžiui, turime problemą, kaip pritraukti vartotojus persėsti į visuomeninį transportą, atsisakant nuosavų automobilių, ir tuo mažinant spūstis. Reikalingi kūrybiniai sprendimai, nes technologijos jau laukia ir leidžia tai įgyvendinti. Kūrybiniai sprendimai gali padėti spręsti socialines problemas, nes už kūrybinių sprendimų slepiasi emocija. Valstybė mažai investuoja į „minkštuosius” socialinius sprendimus, kurie net nepriskiriami mokslo ir technologijų plėtros produktams. Pavyzdžiui, kokie sprendimai padėtų stabdyti emigraciją, visuomenės pilietiškumą, didinti mokytojo specialybės prestižą? Ar galime vien inžinerinėmis technologijomis spręsti šias problemas? Reikalingas tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Kokiomis savybėmis pasižymi naujosios kūrybinių industrijų atstovų karta? Kokių specialistų dažniausiai ieško darbdaviai?

Didžiausią paklaustą turi kelias sritis išmanantys darbuotojai, pavyzdžiui: vizualinės komunikacijos specialistas, įvaldęs IT įrankius, komunikacijos specialistas, gebantis įgyvendinti skaitmeninės rinkodaros sprendimus, ar grafinio dizaino specialistas, išmanantis programavimą. Šie žmonės sudaro didelę konkurenciją skirtingų sričių įmonėms, kurioms bendrame projekte prireikia laiko vien išmokti dirbti kartu, susikalbėti.

Visas sritis apjungia kūrybiškumas, kuris tampa esminiu aspektu, vertinant žmogaus kompetencijas netgi ne su menu susijusiose srityse. Kaip ir kūrybinių industrijų pavadinimas apima daugelį kūrybinių sričių, taip ir kūrybinių industrijų specialistas yra žmogus-orkestras, išmanantis viešuosius ryšius, marketingą, gebantis taip vadinamais ,,minkštaisiais” sprendimais padidinti žmonių susidomėjimą įmone ar miesto erdvėmis, meno projektais, galintis sukurti idėją įmonės pristatymui virtualioje realybėje, valdyti socialinius tinklus, kurti tinklaraščius. Tačiau kūrybinių industrijų, Createch srityje yra ir nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, kad gimtų 3D žaidimas, reikia programuotojo, dizainerio, scenaristo, išmanančio žaidimo mechaniką ir daug kitų. Tai – iššūkis, nes jie visi kalba skirtingomis profesinėmis kalbomis. Jiems reikia išmokti suprasti vienas kitą, tinkamai perduoti žinią, kad sukurtų bendrą produktą

Kokias problemas įžvelgiate Lietuvoje, kurios pristabdo createch specialybių vystymąsi? Ką reikėtų tobulinti?

Tarpkryptiškumas – pagrindinė tendencija, kuria gyvena pasaulinė rinka, kuri keičia mokslo sektorių ir tyrimai tampa tarpkryptiniais. Keičiasi studijų, kaip pasirengimo profesijai, koncepcija. Studijos jau nebėra visam gyvenimui, jauni žmonės linkę keisti darbus, išbandyti naujas sritis, todėl atsiranda platesnių, mažiau specializuotų studijų poreikis. VGTU jau seniai daug dėmesio skiriame tarpdiscipliniškumu, tačiau čia susiduriame su tam tikrais trukdžiais. Šiuo klausimu Lietuva labai atsilieka, iki šiol nėra teisinės bazės, leidžiančios vykdyti tarpkryptines studijas – būtinai reikalaujama registruoti tam tikroje kryptyje. Vėliau reikalaujama tik toks krypties mokslo publikacijų, o, jei studijų programoje dirba įvairių krypčių mokslininkai, tai laikoma studijų programos trūkumu. Didelė dalis kūrybininkų tampa laisvai samdomais darbuotojais (vadinamaisiais freelanceriais), tai itin įprasta šiame sektoriuje. Kūrybinių industrijų absolventai teisės aktų reikalavimu turėjo būti pavadinti komunikacijos specialistais, o tai nepalanku ne tik studijų struktūrai, bet ir aukštųjų mokyklų reitingams. Reitingų organizatoriai klausia darbdavių, kokia jų nuomonė apie komunikacijos specialistus, tačiau kūrybininkai dažniausiai neturi darbdavių arba mažai yra siejami vien su komunikacija. Kas galėtų sieti nepriklausomą fotografą, blogerį, video reklamos kūrėją su komunikacijos specialistu? Kas turėtų būti jų darbdavys? Šios problemos yra tikrai aktualios, tad labai tikiuosi, jog joms bus skiriamas reikiamas dėmesys. Nepaisant visko, neabejoju kūrybinių industrijų sektoriaus augimu Lietuvoje – turime tikrai daug potencialo, talentingų ir gabių žmonių, nuolat tobuliname jų ruošimą ir sulaukiame vis daugiau reikšmingų užsienio partnerių.


Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos LAPA direktorės Daivos Jurkonytės komentaras

Lietuvoje itin sparčiai auga audiovizualinė pramonė: Statistikos departamento duomenimis, audiovizualinės industrijos pajamos nuo 2010 metų padvigubėjo iki 76 milijonų eurų. Vyksta lietuviško ir užsakomojo kino gamybos, Lietuvos ir užsienio užsakovų reklamos filmavimo, vietinių televizijų ir tokių medijos pasaulio grandų kaip BBC, HBO ir „Netflix“ užsakytų televizijos serialų kūrimo darbai. Augančiai audiovizualinės gamybos paklausai patenkinti reikia vis daugiau ne tik meninių-kūrybinių, bet ir techninių specialistų, išmanančių filmavimo kameros bei apšvietimo technikos darbą, gebančių parengti ir apipavidalinti filmavimo aikštelę. Rinkoje vis labiau vertinami specialistai, kurie sugeba apjungti tiek kūrybinį pradą, tiek technikos žinias.
    • Puslapio administratoriai:
    • Vaiva Norkevičiūtė
    • Vilma Purienė
    • Eglė Kirliauskaitė
    • Dovilė Juršytė
    • Justė Kareivaitė
    • Agnė Augustinaitė
    • Liucilė Vervečkaitė