Mokslas
Veiklos kryptys ir siūlomos paslaugos
Veiklos kryptys:
- transporto techniologinių įrenginių, specialiosios paskirties transporto mašinų ir pramoninio transporto bei jų sistemų fizinių procesų tyrimai, naujų konstrukcujų kūrimas ir tyrimas, pažaidų diagnostika ir diagnostikos metodų kūrimas;
- transporto priemonių dinamika, stabilumas, eismo sauga;
- transporto eismo srautų tyrimo metodų kūrimas, transporto eismo srautų matematinis modeliavimas, transporto eismo srautų optimizavimas;
- hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių sistemų dinaminių, hidrodinaminių ir termodinaminių procesų tyrimai, naujų konstrukcijų kūrimas bei tyrimas. Naujų energijos šaltinių kūrimas bei tymas;
- vamzdynų transporto (magistraliniai vamzdynai, technologiniai vamzdynai, pneumatinis transportas) hidrodinaminių ir termodinaminių procesų tyrimai, energetinių nuostolių mažinimas, optimalinių režimų nustatymas;
- rotorinių sistemų dinaminių , hidrodinaminių ir termodinaminių procesų tyrimai bei diagnostika
- kelių dangų mišinių gamybos technologijos bei kokybės kontrolės metodų kūrimas bei tobulinimas.
Siūlomos paslaugos:
- transporto technologinių įrenginių dinaminių procesų tyrimai, projektavimas ir ekspertizės;
- hidraulinių, pneumatinių, mechaninių sistemų dinaminių procesų tyrimai, projektavimas ir ekspertizės;
- kelių, tiesimo ir priežiūros mašinų, vamzdynų ir technologinio transporto tyrimai, projektavimas, ekspertizės (tame tarpe liekamojo eksploatacinio resurso prognozavimas ir įvertinimas);
- kelių dangų mišinių gamybos technologijos bei kokybės kontrolės tobulinimas;
- stacionarių ir ant transporto priemonių bazės kėlimo ir transportavimo įrenginių (įvairių keltuvų, konvejerių, kranų, kransijų ir kt.) projektavimas ir ekspertizės;
- pramogų verslo įrangos (įvairių tipų atrakcionų ir kt.) projektavimas bei dokumentacijos paruošimas įteisinimui eksploatuoti pagal galiojančius standartus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus;
- Vilniaus miesto kelių priežiūros mašinų poreikio nustatymas;
- eismo saugumo inžinerinių problemų sprendimas (pavojingų kelių ruožų nustatymas, galimų autoįvykių modeliavimas ir prognozavimas);
- Vilniaus miesto gatvių asfaltbetonio dangos būklės analizė ir pasiūlymų pateikimas jų gyvavimo trukmei padidinti;
- asfaltbetonio mišinių gamybos kokybės reikalavimų pasiūlymai, atitinkantys miesto gatvių dangos reikiamą patikimumą;
- Vilniaus miesto gatvių asfaltbetonio dangų regeneravimo (pakartotino naudojimo) pasiūlymai ir racionali strategija.
Tomas Eglynas. Jūriniame intermodaliniame terminale naudojamų išmaniųjų krovos technologijų kūrimas ir tyrimas (2017-02-13).
2017 m. vasario 13 d. Transporto technologinių įrenginių katedros doktorantas Tomas Eglynas viešame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos mokslo kryptis) disertaciją "Jūriniame intermodaliniame terminale naudojamų išmaniųjų krovos technologijų kūrimas ir tyrimas".
Disertacija rengta 2012–2017 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Tyrimų tikslas:
Išmaniųjų jūrinių konteinerių perkrovai „žaliojo koridoriaus“ mazge „laivas–krantas–laivas“ sukurti krantinės krano valdymo sistemos prototipą su algoritmu, generuojančiu specifines krovos greičio kitimo projekcijas, realizuojamas PID valdikliu su integruota svyravimų slopinimo funkcija, siekiant paspartinti krovos procesą.
Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai:
- Atlikti mokslinės literatūros analizę, siejamą su „žaliojo uosto“, „autonominio krantinės krano“ ir „išmanaus konteinerio“ koncepcijos diegimu autonominiame uoste. Palyginti žinomų krantinės kranų valdymo algoritmų pranašumą ir jų efektyvumą krovos cikle. Išanalizuoti krovos algoritmuose taikomas valdymo technologijas bei jų panaudojimo galimybes realizuojant krovos technologinius režimus.
- Konteinerių krovoje atsirandančių dinaminių apkrovų imitacijai sukurti krantinės krano mechaninius procesus aprašantį diferencialinių lygčių modelį, kuris būtinas programuojant krano vežimėlio judėjimo greičio profilius, nustatant krovinio svyravimų amplitudę, griebtuvo stabilizavimosi trukmę ir bendrą transportavimo ciklo trukmę.
- Sukurti autonominio krantinės krano, skirto konteinerių krovai, laboratorinį prototipą su sistemą valdančiu išmaniuoju algoritmu, leidžiančiu eksperimentiškai patvirtinti teorines prielaidas.
- Atlikti tyrimus bei skaičiavimus palyginant sukurto sumanaus valdymo algoritmo ir pasiūlytos konteinerių svyravimą slopinančios sistemos našumą ir spartą su žinomomis. Eksperimentu įvertinti sukurtos sumanios valdymo sistemos efektyvumą, individualiam konteineriui pritaikant skirtingus greičio kitimo profilinius ir PID valdiklio parametrus.
Rasa Žygienė. Geležinkelio riedmenų ratų su pažaidomis ir bėgių sąveikos dinaminių procesų tyrimas (2015-06-22).
2015 m. birželio 22 d. Transporto technologinių įrenginių katedros doktorantė Rasa Žygienė viešame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos mokslo kryptis) disertaciją "Geležinkelio riedmenų ratų su pažaidomis ir bėgių sąveikos dinaminių procesų tyrimas".
Disertacija rengta 2009–2015 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Eismo saugumui užtikrinti, projektuojant ir eksploatuojant geležinkelio riedmenis ir kelią, nustatant jų konstrukcinius normatyvus, remonto taisykles, būtina įvertinti geležinkelio rato ir bėgio sąveikos dinamines charakteristikas.
Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašas bei 3 priedai.
Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti sistemos „Riedmuo-Kelias“ skaičiavimo metodą, leidžiantį nustatyti dėl rato su pažaidomis ir bėgio su nelygumais sąveikos veikiančias dinamines apkrovas, jų priklausomybes nuo šios sistemos geometrinių parametrų ir riedmenų judėjimo greičio.
Disertacijoje tyrimų problematika, tikslas ir uždaviniai nustatyti atlikus dėl rato ir bėgio sąveikos vykstantiems dinaminiams procesams taikomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų sukurtų metodų analizę.
Pirmame skyriuje išanalizuoti geležinkelio bėgių ir aširačių ratų defektai ir pažaidos, jų atsiradimo priežastys, reikalavimai ir galimi šalinimo būdai.
Antrame skyriuje aprašomas sukurtas sistemos „Riedmuo-Kelias“ matematinis modelis, leidžiantis tirti rato su iščiuožomis ir bėgio sąveiką. Sistema „Riedmuo-Kelias” modeliuojama įvertinant sankasos grunto, pabėgių, bėgio ir tarpinės fizines bei mechanines savybes, riedmens dinamines savybes, važiuojant skirtingais greičiais ir esant skirtingiems rato iščiuožų dydžiams.
Trečiame skyriuje, remiantis teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatais, sukurta ir aprašyta vertikaliųjų kontaktinių apkrovų nustatymo metodika (KAM). Nustatyta dėl rato su iščiuoža ir bėgio sąveikos veikiančios smūgio jėgos matematinės funkcijos išraiška, įvertinanti riedmens greitį, sąveikaujančių kūnų geometrinius parametrus, jų fizines ir mechanines savybes bei iščiuožos parametrus.
Ketvirtame skyriuje pateikiamas pagal sukurtą matematinį modelį atliktas sistemos „Riedmuo-Kelias“, kai ratas turi iščiuožą, dinaminių procesų tyrimas.
Naudojant dėl rato ir bėgio sąveikos veikiančios smūgio jėgos supaprastintą matematinę funkcijos išraišką, nustatytos jėgos maksimalios reikšmės ir jos poveikis bėgiui bei ratui. Gauti eksperimentiniai rezultatai palyginti su kitų mokslininkų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojamo riedmenų automatinės kontrolės prietaiso ATLAS-LG gautais maksimalių jėgų rezultatais.
Disertacijoje pateikiamas matematinis sistemos „Riedmuo-Kelias“ riedmenų ratams su pažaida modelis, skirtas dėl rato su pažaida ir bėgio sąveikos veikiančioms jėgoms nustatyti. Modelyje įvertinamas riedmens greitis, sąveikaujančių kūnų geometriniai parametrai, jų fizinės ir mechaninės savybės. Sudarytas matematinis modelis leidžia nustatyti kontakte veikiančių jėgų kitimą.
Naudojant sukurtą matematinį sistemos „Riedmuo-Kelias“ modelį rato ir bėgio kontakto zonoje tarp dviejų kontaktuojančių paviršiaus taškų kiekvienu laiko momentu nustatomi: aširačių tamprusis slydimas, trinties jėgos, trinties jėgų sukimo momentai, veikiantys aširatį, išskirstyta apkrova, kontaktinės jėgos, siekiant pailginti rato ir bėgio eksploatavimo laikotarpį, sumažinti traukinių avaringumą, saugoti aplinką, žmonių sveikatą ir gyvybę.
Vertikaliųjų kontaktinių apkrovų nustatymo metodika skirta tyrinėti rato ir bėgio pažaidų geometrinių parametrų poveikį dinaminiams sistemos „Riedmuo-Kelias“ procesams. Panaudojus ATLAS-LG posistemio gautas maksimalių jėgų reikšmes ir supaprastinta vertikaliųjų kontaktinių jėgų nustatymo metodika gautas reikšmes, galima nustatyti ratų pažaidų dydžius.
Disertacijos tema paskelbti 6 straipsniai. Disertacijos tema perskaityti 6 pranešimai Lietuvos ir užsienio šalių konferencijose.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Viktor Skrickij. Transporto mašinų transmisijos elementų dinaminių procesų tyrimas (2014-12-15).
2014 m. gruodžio 15 d. Transporto technologinių įrenginių katedros doktorantas Viktor Skrickij viešame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos mokslo kryptis) disertaciją "Transporto mašinų transmisijos elementų dinaminių procesų tyrimas".
Disertacija rengta 2010–2014 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Disertacijoje nagrinėjamos transporto mašinų transmisijų būklės diagnozavimo problemos. Tyrimo objektas yra dažniausiai gendantys transmisijų elementai, riedėjimo guoliai ir krumpliaratinės pavaros. Nuo jų techninės būklės priklauso viso įrenginio darbingumas. Jų būklės pasikeitimo stebėjimas leidžia racionaliai išnaudoti įrenginio resursą, sumažinti prastovų laiką. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti metodikas ir algoritmus, skirtus įrenginio pažaidoms nustatyti ir jų vystymuisi stebėti.
Darbe sprendžiami keli uždaviniai: kuriami transmisijos elementų su pažaidomis matematiniai modeliai, tiriama pažaidų įtaka dinaminių parametrų pokyčiams. Atliekami transmisijos elementų su pažaidomis dinaminių procesų eksperimentiniai tyrimai. Tiriamas virpesių matavimo ir akustinės emisijos metodų tinkamumas transporto mašinų transmisijų elementų diagnostikai. Remiantis atliktais teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatais kuriama transporto mašinų transmisijos elementų diagnostikos metodika.
Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir priedai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas. Aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai. Aprašomi naudojami tyrimų metodai ir įranga, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmasis skyrius yra skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta esamų transporto priemonių transmisijų elementų matematinių modelių ir eksperimentinių tyrimų nagrinėjama tematika apžvalga.
Antrajame skyriuje pateikti riedėjimo guolio ir tiesiakrumplės pavaros matematiniai modeliai.
Trečiajame skyriuje pateikti riedėjimo guolio, tiesiakrumplės ir hipoidinės pavarų eksperimentiniai tyrimai.
Ketvirtajame skyriuje pateikta matematinio modeliavimo ir eksperimentinių tyrimų rezultatų analizė.
Disertacijos tema paskelbti 4 straipsniai: du – žurnaluose, įtrauktuose į Thomson ISI sąrašą, du – kituose recenzuojamuose žurnaluose. Disertacijos tema perskaityti du pranešimai tarptautinėse konferencijose.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Justas Bražiūnas. Asfalto maišytuvo bitumo dozavimo sistemos technologinių parametrų tyrimas (2014-01-30).
2014 m. sausio 30 d. Transporto technologinių įrenginių katedros doktorantas Justas Bražiūnas viešame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos mokslo kryptis) disertaciją "Asfalto maišytuvo bitumo dozavimo sistemos technologinių parametrų tyrimas".
Disertacija rengta 2009–2013 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Darbo aktualumas: automobilių kelių asfalto dangai tiesti ir prižiūrėti Lietuvoje skiriamos didžiulės, tačiau vis dar nepakankamos lėšos, dėl to jų būklė labai negerėja. Nepalankios Lietuvos klimato sąlygos, kai aplinkos oro temperatūra kinta nuo minus 30 °C iki plius 30 °C ir iš teigiamos į neigiamą pasikeičia apie 60–80 kartų per metus, o vandens kiekis asfalto dangos sluoksnio atvirose oro tuštymėse svyruoja plačiame rėžyje, nulemia kelio dangos pažaidų ir deformacijos mastą ir didėjimo spartą. Karštojo maišymo asfalto mišinyje esančio bitumo reikiamo kiekio ir savybių užtikrinimas nulemia nutiestos asfalto kelio dangos ilgalaikį mechaninį stiprumą ir reikiamas kelio eksploatacines savybes. Gaminant karšto maišymo asfalto mišinį transporto technologiniame įrenginyje – asfalto maišytuve, bitumo dozavimo ir komponentų sumaišymo technologiniuose procesuose sudaryti mišinio struktūros ir sąveikos ryšiai užtikrina ilgalaikį iš jo įrengtos kelio dangos stiprį, tekstūrą, lygumą, mažą pažaidų skaičių ir reologines savybes.
Tyrimų objektas – asfalto maišytuve transportuojamo bitumo dozavimo sistemos ir maišyklės technologiniai parametrai ir jų įtaka karšto maišymo asfalto mišinio gamybos kokybei.
Darbo tikslas – pateikti moksliškai pagrįstus periodinio veikimo asfalto maišytuve transportuojamo bitumo dozavimo sistemos technologinius parametrus, leisiančius pagerinti karšto maišymo asfalto mišinio gamybos kokybę.
Įvade trumpai aptarta tiriamoji problema, darbo aktualumas, pristatytas tyrimų objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, mokslinis darbo naujumas, praktinė rezultatų reikšmė bei pateikti ginamieji teiginiai.
Įvade trumpai aptarta tiriamoji problema, darbo aktualumas, pristatytas tyrimų objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, mokslinis darbo naujumas, praktinė rezultatų reikšmė bei pateikti ginamieji teiginiai.
Įvado pabaigoje pristatytos autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose disertacijos tema.
Pirmame skyriuje atlikta mokslo darbų, skirtų bitumo savybių kitimo technologiniuose įrenginiuose ir asfalto dangos sluoksnyje veiksniams tirti, analizė.
Pirmame skyriuje atlikta mokslo darbų, skirtų bitumo savybių kitimo technologiniuose įrenginiuose ir asfalto dangos sluoksnyje veiksniams tirti, analizė.
Antrasis skyrius skirtas bitumo savybių kaitos procesų jį naudojant technologiniuose įrenginiuose modeliavimui.
Trečiajame skyriuje pateikti bitumo dozavimo sistemos technologinių parametrų įtakos karštojo maišymo asfalto mišinio kokybei tyrimo rezultatai.
Ketvirtajame skyriuje aprašomi du eksperimentiniai tyrimai atlikti realios gamybos sąlygomis: bitumo dozavimo sistemos modernizavimo ir jo veiksmingumo tyrimas ir medžiagų maišymo trukmės ir temperatūros įtakos bitumo ir su juo pagaminto skaldos ir mastikos asfalto mišinio savybėms tyrimas.
Disertacijos tema yra išspausdinti 5 moksliniai straipsniai, rengiant disertaciją atliktų tyrimų rezultatai buvo pristatyti 3 mokslinėse konferencijose.
Disertanto mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius.
Kateryna Krayushkina. Asfalto dangų su šlakais savybių įtaka automobilių transporto ir kelių eksploataciniams rodikliams (2013-05-27).
2013 m. gegužės 27 d. Ukrainos pilietė, Ukrainos FEHRL (The Forum of European National Highway Research Laboratories) atstovė Kateryna Krayushkina VGTU viešajame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje eksternu (prie Transporto technologinių įrenginių katedros) apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Asfalto dangų su šlakais savybių įtaka automobilių transporto ir kelių eksploataciniams rodikliams".
Disertacija rengta 2008–2012 metais Nacionaliniame aviacijos universitete (Ukraina) ir mūsų universitete apginta eksternu.
Darbo aktualumas:
- Pastaruoju metu, kylant statybinių medžiagų, naudojamų keliams tiesti, kainoms, aktualiausiu uždaviniu kelių tiesyboje tapo platus vietinių medžiagų naudojimo mastas. Tose srityse, kuriose išvystyta metalurgijos pramonė, labiausiai paplitusios vietinės medžiagos yra šalutiniai juodosios ir spalvotosios metalurgijos produktai - šlakai. Atliktais tyrimais nustatyta jų naudojimo galimybė asfalto mišiniams ruošti.
- Asfalto dangų su šlaku naudojimas III techninės kategorijos ir žemesniems keliams ribojamas galiojančiais normatyviniais dokumentais. Tai paaiškinama tuo, kad asfalto su šlaku, kaip kelių statybos medžiagos, savybės yra lyginamos su tradicinio asfalto (su granitiniais mineralais) savybėmis ir nepakankamai skiriama dėmesio asfalto dangų su šlaku eksploatacinių ir deformacinių bei stiprio savybių tyrimui, ypač aukštesnės kategorijos automobilių keliuose.
- Tyrimuose, kurie buvo atlikti anksčiau, neatsispindi automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių pasikeitimai: ilgai eksploatuojant asfaltą su šlaku dangų stiprio, lygumo, šiurkštumo, priklausančių nuo klimatinių sąlygų, neištirtos slidumo žiemą ant dangų paviršiaus susidarymo ypatybės.
- Todėl automobilių kelių asfalto dangų su šlaku automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių pokyčių dinamikos tyrimas yra aktualus uždavinys.
- Nagrinėjamos problemos aktualumas aiškinamas tuo, kad rajonuose, kuriuose išvystyta metalurgijos pramonė, asfalto su šlaku naudojimas automobilių kelių dangoms sumažina jų statybos ir eksploatacijos kainą, išsprendžia metalurgijos pramonės atliekų naudojimo klausimą.
Tyrimų objektas:
Darbo tyrimo objektas – automobilių kelių asfalto dangų su šlaku automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių (TER) pokytis laikui einant, priklausomai nuo klimato sąlygų, eismo ir transporto veiksnių, slidumo žiemą susidarymo procesų ant asfalto dangų su šlaku.
Darbo tikslas:
Nustatyti automobilių kelių asfalto dangų su šlaku automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių reikšmes ir prognozuoti šių parametrų pokytį eksploatuojant, veikiant klimato veiksniams, transporto priemonių intensyvumui ir spūstims.
Darbo uždaviniai:
- Nurodytam tikslui pasiekti būtina išspręsti šiuos uždavinius:
- Atlikti ankstesnių tyrimų analizę ir nustatyti svarbiausius veiksnius, darančius įtaką automobilių kelių asfalto dangų TER pokyčiams per visą normatyvinį jų naudojimo laiką.
- Sukurti matematinį modelį, kuris apibūdintų TER pokyčius ilguoju laikotarpiu posistemyje „kelias–automobilis–aplinka“ ir įvertinant klimato ir kelių rodiklius, darančius poveikį jų pokyčiams.
- Sukurti matematinį modelį, siekiant nustatyti dangos būklę trumpuoju laiko intervalu žiemą posistemyje „aplinka–kelias“, nustatant meteorologinius ir kelių rodiklius, veikiančius slidumo susidarymo procesą žiemą.
- Patobulinti modelį plikledžio susidarymo ypatybėms tirti keliuose su įvairia danga, pritaikius šilumos laidumo lygtį.
- Atlikti eksperimentinius tyrimus, siekiant nustatyti esminius asfalto dangų su šlakais TER pasikeitimus dėl ilgo klimatinių veiksnių poveikio.
- Atlikti asfalto su šlaku naudojimo ekonominio efektyvumo skaičiavimus.
- Parengti automobilių kelių asfalto dangos su šlaku eksploatacinės priežiūros ir remonto rekomendacijas.
Tyrimo metodika:
Darbe matematiniams modeliams kurti taikomi moksliškai pagrįsti matematinės statistikos ir regresinės analizės metodai, kurių tinkamumas patvirtintas eksperimentiniais tyrimais, taikant duomenis ir naudojant šiuolaikinę įrangą.
Darbo mokslinis naujumas:
- Sprendžiant iškeltus uždavinius atliekant tyrimus, gauti šie mokslo rezultatai transporto inžinerijos srityje:
- Remiantis gautais eksperimentiniais ir teoriniais tyrimais, nustatyti veiksniai, darantys įtaką pagrindiniams automobilių kelių automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių pokyčiams eksploatavimo metu.
- Pirmą kartą, remiantis atliktais asfalto dangų su šlaku teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais, įvertinant šilumos laidumo lygtį, gauta automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių teorinė ir empirinė priklausomybė nuo klimato veiksnių ir plikledžio susidarymo ypatybių, esant įvairiems asfalto tipams.
- Pirmą kartą sukurtas matematinis modelis, kuris aprašo posistemio „kelias–automobilis–aplinka“ sąveiką ilgą laikotarpį ir leidžia nustatyti kelio dangos, dangos lygumo, sukibimo koeficiento ir transporto srautų eismo greičio pokyčius.
- Pirmą kartą sukurtas matematinis modelis, aprašantis posistemio „aplinka–kelias“ sąveiką susidarant slidumui žiemą trumpais laiko intervalais.
- Patobulinta termofizikinių asfalto su šlaku charakteristikų nustatymo mechanizmo teorija, įvertinanti ledo adheziją su kelio paviršiumi žiema ir slidumo žiemą susidarymo procesus ant asfalto dangų su šlaku.
- Patobulinti modeliavimo procesai kelių asfalto dangų su šlaku dangos stiprio, lygumo ir sukibimo koeficiento pokyčiams prognozuoti.
Darbo rezultatų praktinė reikšmė:
Praktinė darbo rezultatų įgyvendinimo esmė – gauti matematinius modelius, kurie padėtų rengti automobilių kelių asfalto dangų su šlaku remonto ir priežiūros rekomendacijas, kurti asfalto dangų automobilių transporto ir kelių eksploatacinių rodiklių prognozavimo algoritmą ir programinę įrangą, leidžiančius plėtoti šlako medžiagų taikymo sritį visų kategorijų ir reikšmių kelių statyboje visose kelių klimato zonose.
Tyrimo rezultatus taikė Donecko srities Automobilių kelių tarnyba, klodama privažiuojamąjį kelią prie UAB „Kelių statyba Altkom“ gamybinio baro, rengdama automobilių kelių asfalto dangoms su šlaku remonto ir priežiūros rekomendacijas. Rezultatai taip pat buvo taikyti Nacionalinio aviacijos universiteto Oro uostų ir Automobilių kelių rekonstrukcijos katedrų mokymo procese, studentams rengiant baigiamuosius darbus ir atliekant mokslinius darbus.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Andrii Bieliatynskyi (Nacionalinis aviacijos universitetas, Kijevas, Ukraina).
Lijana Maskeliūnaitė. Tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais proceso kokybės tyrimo daugiatikslis modelis (2013-01-09).
2013 m. sausio 9 d. Transporto technologinių įrenginių katedros lektorė Lijana Maskeliūnaitė viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais proceso kokybės tyrimo daugiatikslis modelis".
Disertacijoje nagrinėjamos tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais (TKVG) problemos.
Pagrindinis darbo objektas – tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais procesas (TKVGP). Eksperimentiniais metodais nustatytas kelionės traukiniu kokybės kriterijų reikšmingumas ir šių kriterijų grupių svarba (pirmumas). Autorės suformuluotas TKVG kompleksinis daugiakriteris vertinimo modelis leido nustatyti vieno traukinio, vykstančio tam tikru maršrutu, vienareikšmį kiekybinį rodiklį.
Pagrindinis disertacijos tikslas – pateikti tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais (kelionės traukiniu) kokybės (TKVGK) vertinimo metodologiją. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai bei 12 priedų.
Įvade trumpai aptarta tiriamoji problema, darbo aktualumas, pristatytas tyrimų objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, mokslinis darbo naujumas, praktinė rezultatų reikšmė bei pateikti ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos autorės paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose disertacijos tema.
Pirmajame skyriuje atlikta geležinkelio infrastruktūros, riedmenų ir TKVGP mokslinių darbų analizė. Taip pat atlikta Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos) norminių dokumentų, reglamentuojančių keleivių vežimo geležinkeliais kokybę, analizė.
Antrasis skyrius skirtas AB "Lietuvos geležinkeliai" veiklos ir keleivių vežimo rodiklių apžvalgai, kelionės tarptautinio susisiekimo traukiniu kokybės kriterijų formulavimui ir sisteminimui. Sukurtas TKVGK kompleksinis daugiakriteris vertinimo modelis, taikytinas tarptautinio susisiekimo vieno traukinio vežimo kokybei nustatyti.
Trečiasis skyrius skirtas TKVGK kriterijų ir jų grupių svarbos tyrimui. Skyriuje pateikta: apklausos anketų struktūra, anketos duomenų tvarkymo skaitinis pavyzdys, respondentų nuomonių suderinamumo skaitinis pavyzdys, nustatyta vieno eksperto nuomonė apie kriterijų svarbą bei grupės respondentų ar ekspertų nuomonių suderinamumas. Atlikta respondentų ir ekspertų nuomonių apie kriterijų ir jų grupių svarbą analizė.
Ketvirtajame skyriuje pateiktas TKVGK kompleksinio daugiakriterio (daugiatikslio) modelio praktinio pritaikymo vertinimas. Atliktas kriterijų kitimo įtakos kompleksiniam kokybės rodikliui tyrimas.
Disertacijos tema publikuoti 9 moksliniai straipsniai ir pristatyti 5 pranešimai mokslinėse konferencijose.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius.
Raimundas Junevičius. Transporto srautų modeliavimas sutelktųjų parametrų metodu gatvių tinkle (2011-12-05).
2011 m. gruodžio 5 d. Transporto technologinių įrenginių katedros lektorius Raimundas Junevičius viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje eksternu apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Transporto srautų modeliavimas sutelktųjų parametrų metodu gatvių tinkle".
Disertacijoje nagrinėjami transporto srautų matematiniai modeliai, siekiama sukurti universalų transporto srautų, kaip netiesinės dinaminės sistemos, sutelktųjų parametrų matematinį modelį su vėlinimu, kuris būtų skirtas aprašyti transporto srautams miesto gatvių tinkle.
Darbe tarpusavyje lyginami kontinuumo modeliai, paremti dujų kinetine ir hidrodinaminine teorija. Minėtų modelių lygtys sprendžiamos charakteristikų ir baigtinių skirtumų metodais. Taip pat pristatomas sukurtas transporto srautų, kaip netiesinės dinaminės sistemos, sutelktųjų parametrų modelis su vėlinimu. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmasis skyrius skirtas literatūros analizei. Jame pateikta kitų autorių matematinių modelių analizė ir pristatomos problemų nagrinėjimo kryptys.
Antrajame skyriuje pateiktas transporto srautų modelio, paremto dujų kinetine teorija matematinis aprašymas, jis pritaikytas spręsti charakteristikų metodu. Apibendrinamas ir pristatomas sukurtas universalus transporto srautų, kaip netiesinės dinaminės sistemos, sutelktųjų parametrų modelis su vėlinimu, įvertinantis sankryžas. Modelis tinkamas transporto srautams modeliuoti tiesioje kelio atkarpoje ir gatvių tinkle. Nagrinėjamos sprendinio stabilumo sąlygos.
Trečiajame skyriuje pateikiami matematinio eksperimento rezultatai modeliuojant: tiesią kelio atkarpą, sankryžą, miesto gatvių tinklą. Tarpusavyje lyginami du matematiniai modeliai, sprendžiant analogiškus uždavinius dviem skirtingais metodais.
Ketvirtajame skyriuje pristatomos tolesnių transporto srautų tyrimų gairės. Natūrinio eksperimento rezultatai lyginami su matematinio eksperimento rezultatais. Šiame skyriuje taip pat pateikiamas pavyzdys, kaip matematinį modelį galima pritaikyti praktiniams uždaviniams spręsti. Pateiktame pavyzdyje modeliuojama vidaus degimo variklių emisija tiesioje kelio atkarpoje.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Vladimiras Suslavičius. Mobilaus impulsinio hidraulinio ir pneumatinio gaisro židinių gesinimo įrenginio tyrimai (2011-06-15).
2011 m. birželio 15 d. Transporto technologinių įrenginių katedros lektorius Vladimiras Suslavičius viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje eksternu apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Mobilaus impulsinio hidraulinio ir pneumatinio gaisro židinių gesinimo įrenginio tyrimai".
Disertacijoje nagrinėjamos gesinimo skysčio tiekimo nedideliems gaisro židiniams gesinti problemos. Pagrindiniai tyrimo objektai – gesinimo skysčio (vandens) tiekimo technologiniuose įrenginiuose, naudojančiuose suslėgtojo oro energiją ir užtikrinančiuose efektyvų vandens naudojimą pradiniams gaisro židiniams likviduoti, vykstantys dinaminiai ir hidrodinaminiai procesai. Šie įrenginiai svarbūs gesinant nedidelius gaisro židinius, kuriems likviduoti reikia kur kas mažiau išteklių nei išsiplėtusiems gaisrams gesinti.
Vykstančių procesų analizė ir tyrimai leidžia parinkti tinkamų techninių charakteristikų technologinius įrenginius, kurie gali būti naudojami ne tik priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, bet ir įrengiami įvai-riuose transporto objektuose: laivuose, geležinkelio transporte, skraidymo aparatuose, kovinėse ir specialiosiose mašinose. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti hidraulinio ir pneumatinio gesinimo įrenginio matematinius modelius, kurie aprašo dinaminius ir hidrodinaminius procesus bei leidžia nustatyti reikiamus fizinius įrenginių parametrus. Taip pat norima nustatyti siektinus tiekiamo gesinti disperguoto vandens parametrus.
Darbe sprendžiami šie uždaviniai: nustatomi nedideliems gaisro židiniams likviduoti reikalingo disperguoto vandens parametrai, sudaromi impulsinio hidraulinio ir pneumatinio gesinimo įrenginio matematiniai modeliai, sudaromas naujų savybių gesinimo įrenginio dinaminis modelis, nagrinėjama įrenginio ir naudotojo sąveika, tiekiant vandenį gesinti.
Disertacijoje apžvelgti esamų technologinių įrenginių trūkumai ir tyrimai, vykdomi jiems tobulinti. Nustatyti disperguoto vandens, reikalingo tiekti gesinimui per įrenginius, parametrai. Sudaryti matematiniai modeliai leidžia nagrinėti dinaminius ir hidrodinaminius procesus. Įvertinant esamų impulsinių hidraulinių ir pneumatinių gesinimo įrenginių trūkumus ir remiantis atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatais, pasiūlytas naujų charakteristikų įrenginio modelis, sudarytas matematinis jo veikimo modelis, kuris leidžia pritaikyti įrenginį pagal poreikį, didinant gesinimo efektyvumą ir mažinant poveikį naudotojui.
Naudojantis disertacijoje gautais tyrimų duomenimis ir sudarytais matematiniais modeliais, galima kurti gesinimo įrenginius, kuriuose vanduo į židinius transportuojamas suslėgtu oru, galinčius keisti šiuo metu įvairiuose transporto objektuose įrengtas gesinimo sistemas, naudojančias aplinkai žalingas medžiagas.
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Henrikas Sivilevičius. Asfaltbetonio mišinio gamybos technologinio proceso kokybės gerinimo sistema (2007-03-14).
2007 m. kovo 14 d. Transporto technologinių įrenginių katedros docentas Henrikas Sivilevičius viešajame VGTU Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų habilituoto daktaro (statybos inžinerijos kryptis) disertaciją "Asfaltbetonio mišinio gamybos technologinio proceso kokybės gerinimo sistema".
Oleg Vladimirov. Lengvojo automobilio su hidrauline stabdžių sistema stabdymo proceso parametrų tyrimas (2005-12-08).
2005 m. gruodžio 8 d. Transporto technologinių įrenginių katedros asistentas Oleg Vladimirov viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Lengvojo automobilio su hidrauline stabdžių sistema stabdymo proceso parametrų tyrimas".
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Rolandas Vitkūnas. Asfaltbetonio maišytuve išsijotų mineralinių medžiagų segregacijos mažinimo būdai ir įrenginiai (2000-12-19).
2000 m. gruodžio 19 d. Transporto technologinių įrenginių katedros asistentas Rolandas Vitkūnas viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Asfaltbetonio maišytuve išsijotų mineralinių medžiagų segregacijos mažinimo būdai ir įrenginiai".
Disertacijos mokslinis vadovas – doc. dr. Henrikas Sivilevičius.
Olegas Prentkovskis. Automobilio sąveika su kliūtimis (2000-12-19).
2000 m. gruodžio 19 d. Transporto technologinių įrenginių katedros asistentas Olegas Prentkovskis viešajame VGTU Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų daktaro (transporto inžinerijos kryptis) disertaciją "Automobilio sąveika su kliūtimis".
Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Marijonas Bogdevičius. Hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių pavarų bei jų elementų dinaminių procesų modeliavimas (2000-08-30).
2000 m. rugpjūčio 30 d. Transporto technologinių įrenginių katedros docentas Marijonas Bogdevičius viešajame VGTU Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų habilituoto daktaro (mechanikos inžinerijos kryptis) disertaciją "Hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių pavarų bei jų elementų dinaminių procesų modeliavimas".
Bronislovas Spruogis. Sukamojo judesio perdavimo ir stabilizavimo įtaisų kūrimas ir tyrimas (1997-09-12).
1997 m. rugsėjo 12 d. Transporto technologinių įrenginių katedros docentas Bronislovas Spruogis viešajame VGTU Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo Tarybos posėdyje apgynė technologijos mokslų habilituoto daktaro (mechanikos inžinerijos kryptis) disertaciją "Sukamojo judesio perdavimo ir stabilizavimo įtaisų kūrimas ir tyrimas".
Вилюс Бартулис. Методика определения параметров виброкатков для уплотнения откосов насыпей (1992).
1992 m. Sankt-Peterburgo valstybiniame technikos universitete (Rusija) Vilius Bartulis apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Методика определения параметров виброкатков для уплотнения откосов насыпей".
Римантас Субачюс. Определение рациональных параметров роторного разбрасывателя грунта для биологического укрепления откосов (1990).
1990 m. Leningrado inžineriniame statybos institute (TSRS) Rimantas Subačius apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Определение рациональных параметров роторного разбрасывателя грунта для биологического укрепления откосов".
Automatinis hidraulinis ir pneumatinis gesinimo švirkštas (Nr. 5436)
Automatinis hidraulinis ir pneumatinis gesinimo švirkštas (Nr. 5436)
Bogdevičius M., Suslavičius V. - Automatinis hidraulinis ir pneumatinis gesinimo švirkštas.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 5436.
Paraiškos padavimo data 2005 m. spalio mėn. 30 d.
Patento paskelbimo data 2007 m. liepos mėn. 25 d.
Universalus dinaminių bandymų stendas (Nr. 4969)
Universalus dinaminių bandymų stendas (Nr. 4969)
Mariūnas M., Spruogis B., Zubavičius L. - Universalus dinaminių bandymų stendas.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4969.
Paraiškos padavimo data 2000 m. gruodžio mėn. 29 d.
Patento paskelbimo data 2002 m. spalio mėn. 25 d.
Vamzdyno viduje žingsniuojantis robotas (Nr. 4968)
Vamzdyno viduje žingsniuojantis robotas (Nr. 4968)
Spruogis B., Ragulskis K., Bogdevičius M., Ragulskis M., Matuliauskas A., Mištinas V. - Vamzdyno viduje žingsniuojantis robotas.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4968.
Paraiškos padavimo data 2000 m. gruodžio mėn. 29 d.
Patento paskelbimo data 2002 m. spalio mėn. 25 d.
Automobilių kelių atitvaras (Nr. 4747)
Automobilių kelių atitvaras (Nr. 4747)
Bogdevičius M., Prentkovskis O. - Automobilių kelių atitvaras.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4747.
Paraiškos padavimo data 1998 m. gruodžio mėn. 30 d.
Patento paskelbimo data 2000 m. gruodžio mėn. 27 d.
Automobilių kelių atitvaras (Nr. 4626)
Automobilių kelių atitvaras (Nr. 4626)
Bogdevičius M., Prentkovskis O. - Automobilių kelių atitvaras.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4626.
Paraiškos padavimo data 1998 m. birželio mėn. 2 d.
Patento paskelbimo data 2000 m. vasario mėn. 25 d.
Mechaninis nuimtuvas (Nr. 4114)
Mechaninis nuimtuvas (Nr. 4114)
Bložė V., Rakauskas D., Mickevičius V., Spruogis B. - Mechaninis nuimtuvas.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4114.
Paraiškos padavimo data 1995 m. vasario mėn. 22 d.
Patento paskelbimo data 1997 m. vasario mėn. 25 d.
Plaušaplyčių gamybos įrenginys (Nr. 3510)
Plaušaplyčių gamybos įrenginys (Nr. 3510)
Bložė V., Rakauskas D., Mickevičius V., Spruogis B. - Plaušaplyčių gamybos įrenginys.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 3510.
Paraiškos padavimo data 1993 m. gruodžio mėn. 30 d.
Patento paskelbimo data 1995 m. lapkričio mėn. 27 d.
Vibracinis prikabinamas tankinimo volas (Nr. 2499)
Vibracinis prikabinamas tankinimo volas (Nr. 2499)
Bartulis V., Šalaševičius A. - Vibracinis prikabinamas tankinimo volas.
Lietuvos Respublikos patentas Nr. 2499.
Paraiškos padavimo data 1993 m. rugsėjo mėn. 30 d.
Patento paskelbimo data 1994 m. vasario mėn. 28 d.
Programa | Pavadinimas | Santrumpa | Projekto pradžia | Projekto pabaiga | Projekto VGTU dalies vadovas |
---|---|---|---|---|---|
Kita (mokslo) | Intelektinė, dinaminė padangos monitoringo sistema naudojant energijos efektus tvariajam mobilumui | ADTYRE | 2011.01.01 | 2012.12.31 | prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius |
-
- Puslapio administratoriai:
- Lijana Maskeliūnaitė
- Rasa Prentkovskienė
- Dominykas Eičinas
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Bissekerskaja