Svetainės struktūra Mano VGTU Medeinė

ERASMUS+ studijos

Aistė Zakarkaitė
KIF, BA 3, studijavo Dublin Institute of Technology (Ireland), 2016-2017 m. m. pavasario semestras
Vėjo nublokšti - pirmoji mintis kalbant apie patirtį Airijoje. Dublinas visada žalias, lietingas ir vėjuotas. Apie pirmus du punktus girdėjau ir skaičiau daug kartų, tad buvau pasiruošusi pasimatyti su saule tik grįžus, tačiau nebuvau pasiruošusi išėjus ryte į universitetą matyti išvartytus ženklus, tvoras ir keliauti į paskaitas nusisukinėjant nuo vėjo, nes kitaip neįkvėpsi oro. Žinoma, taip buvo ne visada: ir gegužė, ir birželis lepino saulute ir šiltesniu oru. Dublinas - tai architektūra žavintis miestas, persmelktas istorijos: keltai, vikingai, laisvės kovos ir pan.
 
UNIVERSITETAS
 
„DIT“, kuriame ir išvykau mainų programoje, turi kelis fakultetus centrinėse vietose. Išskirtinis dalykas, palyginus su kitais atvykusiais Erasmus studentais, kad VGTU Erasmus+ studentai yra priskiriami BACCI programai ir gali rinktis bet kokius modulius iš viso universiteto. Taip pat, verta paminėti, kad dėstytojai yra labai charizmatiški. Be to, vertinimo ir egzaminavimo sistema skiriasi nuo VGTU: čia teks prisiminti valstybinius egzaminus ir jų tvarką, taip pat rezultatų reiks laukti ilgai - mėnesį ar du.
 
PRAKTINIAI PATARIMAI:
 
„DIT“ nesuteikia bendrabučių, todėl būsto reikės ieškotis patiems. Nuoma Dubline yra labai brangi (iš asmeninės patirties - brangesnė nei Londone), o būstai dažnai nuo perdidelės drėgmės būna apgyvendinti pelėsių. Taip pat, jei įmanoma ieškant būsto pasidomėkite ar yra džiovyklė, nes vargiai sulauksite gero oro, kad rūbus galėtumėte džiovinti lauke. 
Transportas Dubline yra brangus, tačiau iš karto pasirūpinus studento nuolaida galima važinėti 5 dienas už 23 eurus. Patariu iš karto įsigyti „Leap card“, su kuria ir paprasti bilietėliai pigiau. Taip pat, autobusai grynais priima tik monetas ir grąžos neduoda. 
ERASMUS+ stipendijos, kurią suteikia universitetas neužteks, todėl iš anksto susiplanuokite finansus.
 
KELIONĖS:
 
Tiek Dublinas, tiek visa Airija turi pasiūlyti daugybę nuostabių vietų. Tad būtinai siūlyčiau pasispausti ir pakeliauti. Taip pat, įvadinės savaitės metu, „DIT“ nemokamai nuveža Erasmus studentus prie Moher uolų (iš ankto užsiregistravus) bei pasirūpina nemokamu turu po Dubliną. Būtinai rekomenduoju nuvažiuoti į Wiclow kalnų turą su „Gray Line“ įmonės gidu Eoin - tai buvo įspūdingiausia ir smagiausia kelionė iš visų, kuriose buvau Airijoje.
Jonė Debora Povilauskaitė
KIF, BA 4 kursas, studijavo University of the West of Scotland (United Kingdom), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Niekada nemaniau, jog išvyksiu studijuoti į Škotiją. Mėgstu keliauti, tačiau niekada nekilo mintis ten nuvykti... Taigi, labai džiaugiuosi išsirinkusi būtent ją, nes ši šalis mane pakerėjo!

Gyvenimas

Žmonės Škotijoje yra labai malonūs, jei patenki į bėdą visada pagelbsti ir nieko už tai neprašo. Tai teko patirti jau pirmą dieną atvykus. Atskridau į Škotiją, Glazgą, sėdau į traukinį su visa savo manta, kelionės tikslas - Hamiltonas. Kaip visada, aišku, pasiklydau. Ateina konduktorius patikrinti mano bilietą ir sako: "Mergaite, ar jūs žinot, kad šitas traukinys nevažiuoja į Hamiltoną?" Nes pasirodo susiradau teisingą platformą, nuėjau prie traukinio, kuris ten stovėjo, net nepažiūrėjus kur jis važiuoja, įlipau, naiviai tikėdamasi, jog tai teisingas traukinys. Kadangi žmonės čia labai malonūs, tai konduktorius man padėjo, pasakė į kuriuos traukinius persėsti, kad nuvykčiau į reikiamą vietą. Ir už bilietą nereikėjo papildomai mokėti. Taigi, galų gale atvykau į Hamiltoną, tik šiek tiek vėliau nei planavau, bet be didesnių kliūčių.

Galiu sustoti čia ir iš karto pasakyti apie škotišką akcentą. Kai pirmą kartą traukinių stoty išgirdau žmones kalbant škotiškai... Vaje... Tikrai, nuoširdžiai maniau, kad ten kažkokia kita kalba, labai panaši į vokiečių, nes aš nieko nesuprantu. Tačiau, pasiklausius ilgiau, pradėjau suprasti, kad visgi pagaunu kažkokius žodžius ir savo siaubui supratau, kad tie žmonės kalba angliškai. Yra sunku nupasakoti, kaip tai skamba. Vėliau sužinojau, jog jie gali kalbėti normalia anglų kalba (na su mažesniu akcentu), tačiau jie to nedaro. Tik, jeigu mato, kad visai jų nesupranti, tada šiek tiek pakeičia kalbėseną, ir tai ne visi, ir ne visada. Visgi, po kiek laiko pripratau ir galėjau žmones suprasti pakankamai aiškiai, galbūt kartais, paprašant lėčiau kalbėti. O paskaitose dėstytojai kalbėjo aiškiai, todėl supratau viską, problema tik buvo su kitais studentais, nes jei jie škotai, tai, kaip minėjau, nesistengia švelninti akcento.

Vienas iš dalykų, kuris man kėlė rūpesčių prieš išvažiuojant, buvo oras. Prisiklausiusi tų kalbų, kad ten visada lyja ir yra vėjuota, prisidėjau daug šiltų drabužių. Ką gi, oras, galiu pasakyti, buvo tikrai neblogas, netgi geras! Buvau labai nustebusi, nes buvau nusiteikusi, bjauriam, šlapiam, tipiškam D. Britanijos orui. O ten lijo tik kartais, dažniau saulė švietė, nei labai vėjuota, nei labai šalta. Žodžiu, oras šiltesnis nei Lietuvoj, o ir lietaus dvigubai mažiau... Manau, labai pasisekė mums ten.

Universitetas

Studijavau University of the West of Scotland (UWS), kuris man nemažai priminė VGTU. Paskaitos vedamos panašiai, ir užduotys buvo tokios panašios kaip mūsų universitete – rašto darbai bei prezentacijos. Taigi, galiu pasakyti, jog mokymo sistema beveik nesiskiria, na tik vertina ten raidėmis. Paskaitomis buvau patenkinta, buvo visai įdomu, o kadangi, šis universitetas neturėjo mano studijų programos, pati rinkausi, kas man būtų naudinga bei įdomu ir atitiktų programą. Turėjau tik tris dalykus, bet paskaitos ten tęsiasi 3 valandas. Buvau pasirinkusi Web developement - mokiausi kurti puslapius, International event issues - apie tarptautinius renginius ir globalias problemas, turinčias įtakos renginiams ir Creativity in business. Buvo užduodama tikrai nemažai savarankiško darbo studentams, taigi net ir su trimis paskaitomis buvo ką veikti po to namuose ar bibliotekoje.

Šalis

Labiausiai Škotija mane pakerėjo savo grožiu. Tai viena gražiausių šalių kokiose esu buvusi. Erasmuse visada randi laiko ir kelionėms, todėl nepraleidau progos aplankyti kuo daugiau vietų. Škotijoj išskirtinai graži gamta: kalnai – dauguma oranžiniai, visai kitokių spalvų nei aš pripratus juos matyti, ir ežerai nerealaus dydžio. Plyti didžiuliai rudi slėniai su tokiom kalnų formom, kad atrodo atsiradai Marse! Visur pilna senovinių pilių, aukštų skardžių, kur vienoj salos pusėj žiūri į vandenyną, o kitoj į Šiaurės jūrą. Miestai taip pat labai įspūdingi, senoviniai, gražūs, gali daug dalykų apžiūrėti, nuveikti.

Patirtis

Į Erasmus programą važiuoju jau ne pirmą kartą, todėl, atrodo, žinau ko tikėtis. Tačiau, kiekvieną kartą, kai išvažiuoju viskas yra vis kitaip. Labai skiriasi žmonės, šalis, kultūra, kasdienybė. Net negali lyginti, nes per daug skirtumų. Negaliu pasakyti, kur buvo smagiausia, tačiau visada yra sunku išvažiuoti ir visada norisi sugrįžti atgal. Labai įdomus jausmas, kai pagyveni pusę metų kitoj šaly. Ji tampa artima, kaip antri namai, tu žinai viską apie ją, kokios parduotuvės geriausios, kaip naudotis transportu, kur keliauti, kur su draugais eiti pavakaroti... Norisi ten sugrįžti, pamatyti kaip pasikeitė ar liko taip kaip tu prisimeni. O ir pats žmogus keitiesi - kiekvieną kartą grįžti vis kitoks, įgavęs kažkokių naujų savybių. Nekeisčiau šios patirties į nieką kitą.
Sonata Gulbinaitė
FMF, BA 2 kursas, studijavo Free University of Bozen-Bolzano (Italija), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Aš esu multimedijos ir kompiuterinio dizaino 2 kurso studentė. Su Erasmus+ mainų programa studijavau Italijoje, Free university of Bozen-Bolzano.
 
Neprisimenu, kada tai prasidėjo, bet vos tik išgirdau apie Erasmus programą, supratau, jog labai noriu joje sudalyvauti. Turbūt tai buvo dar prieš tai, kai įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriam esu labai dėkinga už šią galimybę. Tada man studijos užsienyje atrodė lyg stebuklas: galimybė gyventi savo svajonių šalyje, pažinti pasaulį už Lietuvos ribų, praplėsti akiratį, susidraugauti su žmonėmis iš kitų šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis ir papročiais, įgyti tarptautinės patirties...
Prabėgus mažiau negu metams po įstojimo, sudalyvavau Erasmus+ programos atrankoje. Nusprendžiau vykti į savo svajonių šalį - Italiją. Kai sužinojau, jog už kelių mėnesių būsiu beveik už 2 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, galvojau, kad sapnuoju. Tai buvo ne sapnas, o tikrų tikriausia realybė. Net dabar prisimenu eiles oro uoste ir kaip pirmą kartą skridau lėktuvu. Keliavau viena, todėl truputį bijojau pasiklysti. Keletas draugų klausė manęs: ,,Kaip tu nebijai?”. Nežinau, turbūt noras atrasti nepažintus kraštus buvo didesnis už visas baimes. Dabar labai džiaugiuosi ir nė kiek nesigailiu, kad išdrįsau keliauti. Svarbiausia būti drąsiems ir jeigu labai norėsite - viskas taps įmanoma.
 
Turbūt prisiminsiu visą gyvenimą, kai skrendant lėktuvu pro langą pamačiau Alpių kalnų viršūnes. Vaizdas buvo tikrai nepaprastas. Beveik pusę metų studijavau Free university of Bozen-Bolzano trikalbiame universitete, įsikūrusiame Alpių kalnų širdyje, Bolzano mieste. Gyvenau bendrabutyje skirtame užsienio studentams UniverCity, kuris, mano akimis, labiau priminė viešbutį su naujais baldais, atskiru kambariu ir tvarkytojos vizitu kartą per savaitę. Visi gyvenome lyg dviejų kambarių butuose. Aš gyvenau su mergina iš Ispanijos. Susipažinau ne tik su ispanais, bet ir vokiečiais, albanais, ruse, kinais, lenkais, vietiniais italais ir net kitais lietuviais. Leisti laiką po paskaitų, kartu keliauti ir dalyvauti vakarėliuose buvo tikrai smagu. Vien bendraudama sužinojau daug naujo, ko tikrai nebūčiau sužinojusi niekur kitur, patobulinau savo užsienio kalbos įgūdžius. O jeigu kalbant apie universitetą, buvau maloniai nustebinta tiek auditorijų modernumu, tiek dėstytojų originalumu, tiek bibliotekos knygų gausumu, tiek bendruomenės įvairove. Italijoje mokiausi tokių dalykų, kokių nėra mano studijų programoje Lietuvoje, todėl gavau išskirtinių žinių, kurias galėsiu pritaikyti ateityje. Turėjau paskaitų pas fakulteto dekaną, taip pat pas dėstytoją, atvykusį iš Graikijos, o vieno egzamino metu buvau sutikusi praktiką atliekantį dėstytojo asistentą lietuvį.
 
Nors keliavau į Italiją, tačiau apkeliavau ir dar kelias šalis - vienas didžiausių Europos sostinių, kitus turistų pamėgtus miestus. Prisimenu, keliaudama galvojau, kad tai tikrai yra geriausia, ką gali duoti universitetas. Jeigu būtų mano valia, kiekvienam studentui būtų tiesiog privaloma bent keletą mėnesių pasimokyti užsienio universitete, nes ši patirtis - neįkainojama. Grįžusi iš šios programos tikrai nemažai kuo pasikeičiau: greičiau orientuojuosi aplinkoje, esu labiau pasitikinti savimi, drąsesnė, atviresnė, platesnių pažiūrų, greičiau priimu sprendimus.
 
Ateityje studentams vyksiantiems studijuoti į užsienį rekomenduoju nuvykus daugiau bendrauti su kitais studentais ir dėstytojais, tiek vietiniais, tiek iš kitų šalių, nieko nebijoti, kiek įmanoma daugiau keliauti ir nusiteikti patiems nuostabiausiams mėnesiams jų gyvenime. O kalbant apie Bolzano, pasimokykite iš mano klaidų: pasirūpinkite patogia avalyne - vykstate į miestą tarp kalnų; čia žiemą taip pat būna minusinė temperatūra - neužmirškite ir šiltesnių rūbų; vos atvykus patariu ieškotis vienos pigiausių susisiekimo priemonių - dviračio, kuriais vietiniai važinėja net ir žiemą, o prieš išvykstant juos tikrai nesunku parduoti. Sėkmės!
Mingailė Medingytė
VVF, BA 4 kursas, studijavo FH Kufstein Tirol University of Applied Sciences (Austrija), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Aš jumis dėta net nesvarstyčiau, ar ryžtis Erasmus, ar ne: tai tik laiko švaistymas! Verčiau įsijunkit VGTU partnerių sąrašus ir išsirinkite universitetą, kurį dar ilgai prisiminsite, kaip neįkainojamą ir nepakeičiamą dovaną, kaip įstaigą suteikusią nuostabią patirtį. Ką padariau ir aš. Nė nemąstydama ar verta, išsirinkau HF Kufstein Tirol University of Applied Sciences - mano galva, labiausiai atitinkantį mano lūkesčius universitetą Austrijoje.

Ši programa siūlo daugiau nei jūs galite įsivaizduoti. Tiesa, jūsų pačių entuziazmas yra labai svarbus.
 
Erasmus pusmetis – tai kaip visas jūsų sąmoningas ir brandus gyvenimas, kurį susikūrėte tėvynėje per pastaruosius 3 - 4 metus. Čia viskas vyksta kaip laiko mašinoje: jūs atsiduriate naujoje, nepažįstamoje aplinkoje, prie jos neįtikėtinai greitai priprantate ir pamilstate, susipažįstate su naujais žmonėmis, kurie akimirksniu tampa nuostabiais draugais (nes žmonės, žinodami, kad turi tik kelis mėnesius, yra linkę per trumpą laiką atskleisti savo asmenybę, sumažinti emocinį atstumą ir pažinti TAVE), nejučia jūs susikuriate visą gyvenimą vietoje, kuri vos prieš mėnesį atrodė visiškai svetima, ir tik pažvelgę į kalendorių suprantate, kad pralėkė 5 mėnesiai. Šie 5 mėnesiai jūsų atminty įsirėš kiek kontraversiškai: kaip tiesiog neįtikėtinai greitai praskriejęs laikas ir kaip gyvenimo etapas padovanojęs nuostabią paletę įspūdžių, išgyvenimų, patyrimų, jausmų ir įvykių, kurie, sunku suvokti, tilpo į tokį trumpą laiko tarpą.
 
 Tiesa, visa tai tik „gėlytės“, aš nė neužsiminiau apie puikius dėstytojus, kurių tikslas jus išmokyti ir suteikti jums kiek įmanoma daugiau informacijos, draugišką ir paslaugią administraciją, kuri pasiryžusi pagelbėti bet kokiu klausimu, fantastišką gamtą, kvapą gniaužiančius kalnų masyvus, kurie, regis, ranka pasiekiami, saulėtą ir sniegingą žiemą bei šiltą ir jaukų rudenį, aktyvų laisvalaikį, lengvai pasiekiamus kultūros lobius tiek pačioje Austrijoje, tiek visoje Europoje, aukštą visuomenės lygį. Be abejo, turėčiau paminėti ir tai, kad Kufšteinas, yra mažutėlis miestelis turintis vos 17 000 gyventojų. Tad, tiems, kurie yra pametę galvas dėl dangoraižių, nuolat zujančių automobilių, minių, aibės klubų ir nenurimstančio judėjimo, siūlyčiau rinktis ką kitą, nes Kufšteinas viso to tikrai negali pasiūlyti.
 
Be galo vertinu šią patirtį, nes ji man suteikė galimybę susipažinti su neįtikėtinais žmonėmis, pažinti kultūras iš viso pasaulio pradedant Australija, Taivanu, Pietų Korėja, Kinija ir baigiant lotynų ritmu alsuojančia Kolumbija, Čile, Meksika ir dar daugeliu kitų, įgavau vertingų profesinių žinių, mėgavausi aktyviu laisvalaikiu kalnuose ir netik, geriau pažinau save ir savo norus, patobulinau ne tik anglų kalbos įgūdžius, bet pramokau ir vokiečių bei ispanų (ta daugiakultūrė aplinka tiesiog sprogsta nuo galimybių), gyvenau pilietiškoje visuomenėje. Puiku ir tai, kad universitetas suteikia galimybę dalyvauti sportinėje veikloje, tad plaukimo, futbolo, krepšinio, tinklinio, savigynos ir t. t. entuziastams tikrai bus suteikta galimybė save realizuoti ir šiose srityse. Na, o jei pats miestelis pabostų, Miunchenas yra vos už valandos kelio, o iš ten, kaip žinia, galima patekti bet kur.
 
Pabaigai, norėčiau pabrėžti: nesvarbu, kokį universitetą be pasirinktumėte, kokioje šalyje be apsistotumėte, nesnauskite. Nė nepastebėsit kaip prabėgs laikas. Susipažinkite, pamatykite, patirkite, smalsaukite ir prieš Jūsų akis atsivers aibės galimybių.
 
Sėkmės!
 
Narūnas Kapočius
EF, BA 3 kursas, studijavo Linkoping University, Institute of Technology (Švedija), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Jei skaitai šį tekstą, tikrai susidomėjai galimybe bent trumpam pasimokyti užsienio universitete. Tad jei dar turi dvejonių ar baimių, padėk jas į šalį ir dalyvauk konkurse studijoms svetur! Esu Narūnas Kapočius, Telekomunikacijų studentas ir 2016-2017 mokslo metų rudens semestrą mokiausi Švedijoje, Linšiopingo universitete. Galiu patikinti, kad Erasmus+ yra puiki galimbybė išeiti už komforto zonos ribų, patirti naujų įspūdžių, praplėsti akiratį, patobulinti užsienio kalbos įgūdžius, susirasti naujų draugų ir, žinoma, pasimokyti aukšto lygio užsienio universitete. Jei vis dar turi abejonių ar nori daugiau sužinoti apie mano nuotykius ir studijas Švedijoje apsilankyk mano internetiniame puslapyje http://www.inzinieriausuzrasai.lt/erasmus+.html . Taip pat, jei turi klausimų apie studijas Linšiopingo universitete mane pasieksi elektroniniu paštu narunas.kapocius@stud.vgtu.lt .  
Kristina Tamašauskaitė
TIF, BA 4 kursas, TEf-12/1, studijavo Windesheim University of Applied Sciences (Nyderlandai), 2015-2016 m. m. pavasario semestras
Studijos pagal Dvigubo diplomo programą Windesheim‘o taikomųjų mokslų universitete, Olandijoje
 
Esu Kristina Tamašauskaitė, Transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos absolventė. Rašyti Baigiamojo Bakalauro darbo (BBD) pavasario semestro metu buvau išvykusi į Olandiją, Windesheim‘o taikomųjų mokslų universitetą. Vykau ne viena, kartu keliavo ir grupės draugės Gertrūda Kučiauskaitė bei Ieva Šukytė. Mes buvome pirmosios, kurios turėjo tokią galimybę, kadangi sutartis dėl bendradarbiavimo buvo pasirašyta tik 2015-ųjų metų pavasarį. Pagal sutarties sąlygas, norint gauti Olandijos universiteto diplomą, priimančiojoje institucijoje reikia praleisti visus akademinius metus – vieną paprastą semestrą ir vieną semestrą rašant Baigiamąjį darbą. Kadangi kartu du Gertrūda jau buvome buvusios tame universitete kaip Erasmus+ studentės 2014-2015-ųjų metų rudens semestrą, nedvejodamos čiupome galimybę ten dar kartą sugrįžti.
 
Olandijos švietimo sistema yra labiau orientuota į praktinius dalykus, tad ir Baigiamasis darbas ten yra rašomas kiek kitaip nei Lietuvoje. Esminis skirtumas – Baigiamuoju darbu yra sprendžiama konkreti realios įmonės problema. Po sėkmingos atrankos VGTU, sekė įmonės, kuri būtų atvira pokyčiams bei sutiktų priimti bei kuruoti studentes iš Lietuvos, paieškos. Buvome nusiteikusios, kad gali tekti darbus rašyti visoms skirtingose įmonėse, tačiau mums labai pasisekė, kad dėstytojas iš Olandijos universiteto mums pasiūlė ir davė kontaktus Hitachi Construction Machinery Europe (HCME) įmonės. Čia atsirado vietos visoms trims. 
 
Kai jau buvo aiški įmonė bei išvykimo data, sekė gyvenamosios vietos paieškos bei visų kitų formalumų tvarkymas. Praktinis patarimas visiems, kurie pasiryžtų važiuoti studijuoti į Amsterdamą – gyvenamąja vieta rūpinkitės labai iš anksto ir į tai žiūrėkite labai atsakingai. Konkurencija yra beprotiška, o biurokratizmas toks gajus, kad dokumentų tvarkymas tikrai užtruks.
Kaip jau minėjau anksčiau, Olandijos mokymosi sistema yra grindžiama praktika, tad visas 5 darbo dienas per savaitę turėjome praleisti įmonėje. Ten pažindinomės su veikiančiais procesais, valdymo tvarka bei egzistuojančiomis problemomis. Kiekviena iš mūsų turėjome skirtingą užduotį, kuri, kaip ir minėjau prieš tai, buvo konkreti įmonės problema. Mūsų tikslas buvo surasti kuo efektyvesnius tų problemų sprendimo būdus.
 
Įmonėje kiekviena turėjome vadovą, kuris neleido išklysti iš kelio ir palaikė viso semestro metu. Vadovai buvo paskirti tam, kad būtų asmuo, kuris žinotų visą progresą, galėtų padėti iškilus klausimams dėl praktinės pusės. Iš akademinės pusės taip pat turėjome vadovą, kuris buvo paskirtas Windesheim‘o taikomųjų mokslų universiteto ir kuravo labiau teorinę darbo pusę.
 
Visas praktikos laikotarpis truko 6 mėnesius. 5 mėnesius turėjome darbo rašymui, paskutinis mėnesis buvo skirtas darbo peržiūrai bei gynimui. Gynimai Olandijoje taip pat skiriasi nuo lietuviškųjų. Visų pirma, šlovės akimirka trunka žymiai ilgiau – 20-25 minutes. Tada seka 30 min auditorijos bei komisijos klausimams. Po to, auditorijoje lieka tik komisija, kuri pagal nustatytus kriterijus nusprendžia pažymį. Jiems taip pat skiriama pusė valandos. Kai pažymys jau būna aiškus, į auditoriją vėl pakviečiamas studentas bei visi svečiai, ir tada paskelbiamas pažymys bei įvardijami visi kriterijai ir kaip ir kodėl jie buvo įvertinti. Na ir viskas, pora valandėlių nerimo, bet viskas iš karto aišku! :)
 
Kalbant apskritai, tai ši patirtis naudinga jau vien tuo, kad gauni galimybę pasimokyti kitame universitete pagal visiškai kitokią sistemą. Tai išugdo gebėjimą prisitaikyti bei reaguoti į vis besikeičiančią situaciją. Kitas dalykas yra gauta galimybė pagyventi užsienyje toli nuo artimųjų. Tai išmoko savarankiškumo bei atsakingumo. O galų gale, įgauni naujos patirties, sutinki daug nuostabių žmonių ir visai kitokiais matais pradedi vertinti savo galimybes, save pradedi įsivaizduoti aplinkoje, kurioje prieš tai galbūt savęs net neįsivaizdavai.
 
 
Ugnė Noreikaitė
AF, BA 3 kursas, Af-13/2, studijavo Budapest University of Technology and Economics (Vengrija), 2015-2016 m. m. pavasario semestras
Studijuoti architektūrą pagal ERASMUS+ programą pasirinkau Budapešto ekonomikos ir technologijų universitetą. Kadangi nebuvau lankiusis šiame mieste prieš studijas, norėjau patirti naujų įspūdžių, susipažinti su vengrų kultūra.
Tiems, kuriems svarbi finansinė pusė, Vengrija yra puiki šalis ne tik studijoms, bet ir pastudentauti: kainos panašios lietuviškoms, todėl su mūsų pajamomis galima laisvai išsiversti. Stipendijos užteko buto nuomai ir smulkioms išlaidoms padengti. Transporto sistema patogi, metro nuveža greitai į bet kurią miesto dalį, naktimis važiuoja specialūs autobusai. Su studentišku bilietu (11eur mėnesiui) galima naudotis visomis viešojo transporto privilegijomis.
Tiems, kurie tikisi tik pasimėgauti atostogomis, atvykus į Vengriją reikės šiek tiek ir pasimokyti. Studijos įdomios, daug grupinių projektų, tarpinių atsiskaitymų, prezentacijų, kurių neišvengsi studijuodamas. Kiekvienam dalykui reikėdavo pasimokyti bent po kelias valandas per savaitę savarankiškai, užtat mokslo metų gale nesusidaro krūva neužbaigtų darbų ir paprastai visi spėja atsiskaityti laiku. Kadangi mūsų universitetas reikalauja 30 kreditų, o Budapešte reguliariems studentams užtenka 20, atsirado gana daug paskaitų: aš jų turėjau 11, bet dauguma jų buvo po 2, 3 kreditus. Tiesa, profesoriai per daug nespaudžia Erasmus studentų.
 
Nesigailiu pasirinkus Vengriją, susipažinau su kitokia mokymo struktūra, praplatinau akiratį. Rekomenduoju!
Rugilė Juškevičiūtė
FMF, MA 2 kursas, BIfm-14, studijavo Technical University of Denmark (Danija), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Aš visuomet žavėjausi Skandinavijos gamtos grožiu ir kultūra. Daugiau nei 5 mėnesiai, arba 23 savaitės, praleistos Danijos sostinėje Kopenhagoje, atvėrė duris pažinti žmones, įgyti žinių apie Skandinaviško mentaliteto šalį ir patyrinėti aukštojo mokslo kokybę.
 
Danijos technikos universitetas (DTU) suviliojo savo studijų kokybe, vertinama visoje Europoje. Vien tik atvėrusi jų internetinį puslapį ir pradėjusi bendrauti su kuratoriumi priimančioje institucijoje, pasijutau labai laukiama. Atmosfera universitete puiki – daug studentų iš užsienio šalių, visi sklandžiai kalba angliškai (ne tik mokymo įstaigose, bet ir visoje šalyje: nuo benamio gatvėje iki senolio, nuomojančio kambarį), o su dėstytojais nuo pat pirmos dienos kalbama kreipiantis vardu, visai neatsižvelgiant į akademinį laipsnį. Mokytis čia niekas nevers, tai priklausys tik nuo pačio studento, tačiau, jei motyvacijos studijuoti netrūksta, bus suteiktos pačios geriausios sąlygos ugdyti save. DTU mokslas labai svarbus, o socializavimasis užima išskirtinę vietą, todėl savaitės pabaigoje studentai susiburia baruose, esančiuose universiteto teritorijoje. 
 
Po mokymosi pilnų dienų, jei tik leisite, Kopenhaga Jus tikrai apžavės! Tai sostinė, kurioje gyvena laimingiausi žmonės pasaulyje; uostas, kuriame teigiama, kad yra pakankamai švaru maudytis; vieta, kurioje yra daugiau dviračių nei automobilių; gimtinė tokiai žymiai pasakai kaip „Undinėlė“, parašytai Hanso Kristiano Anderseno. Negalima pamiršti ir žymiausio atrakcionų parko Skandinavijos regione, 4-ojo pagal populiarumą visoje Europoje, kuriame nori apsilankyti tiek mažiausieji, tiek suaugusieji. Netgi laimės jausmui apibūdinti danai turi specialų žodį „hygge“, kurio neįmanoma tiksliai išversti į nė vieną kitą kalbą.
 
Ne tik Kopenhagoje yra ką apžiūrėti, kiti miestai taip pat pulsuoja daniška kultūra. Ar kada teko vaikščioti vaivorykšte? Apsilankiau Meno muziejuje (ARoS) dėl galimybės pamatyti prancūzų tapytojo Claude Monet parodą, kuri turėjo ambicingą tikslą – deportuoti laike. Muziejuje ne tik eksponuoti paveikslai, bet kiekviename kambaryje sukurtos atitinkamos instaliacijos leidžiančios XXI a. lankytojui nusikelti į XIX a., į tikslią vietą, kurioje buvo kuriamas impresionistinis menas. Lankymasis baigėsi pasivaikščiojimu vaivorykštės spalvų koridoriuje virš antrojo didžiausio miesto Danijoje. Net ir niūriausią dieną galima nuspalvinti kokiomis tik norite spalvomis. Aarhus‘e viskas įmanoma!
 
Lietuviams nepakeičiama transporto priemonė yra automobilis, o danams – dviratis. Jie su dviračiais rieda visur – nuo trumpiausio atstumo link parduotuvės (vos keliasdešimt metrų) iki maršruto, aprėpiančio kelis mikrorajonus (keliasdešimt kilometrų). Danai minti dviratį neatsisako nei vasaros, nei žiemos laikotarpiu. Ir visiška netiesa, kad Danijoje nesninga – čia pasnigo dar anksčiau ir gausiau nei Lietuvoje.
 
Jeigu nesate tikri, ar norėtume ir sugebėtume pasinaudoti Erasmus+ galimybe – neanalizuokite per daug. Tiesiog keliaukite! Nesvarbu, kur keliausite, Erasmus+ pakeis Jūsų gyvenimą (neabejoju, kad į gerąją pusę) ir to tikrai nesigailėsite. Carpe diem!
Vilius Marius Benetis
AF, BA 3 kursas, PGD-13, studijavo Salzburg University of Applied Sciences (Austrija), 2015-2016 m.m. rudens semestras
Kai pradėjau mokytis Vilniaus Gedimino technikos universitete, visai negalvojau apie Erasmus galimybę išvažiuoti studijuoti į užsienį. Tačiau, ją įgyvendinęs, galiu pasakyti, jog būčiau praradęs tikrai daug, jei nebūčiau pasinaudojęs universiteto pasiūlymu pusę metų gyventi ir mokytis kitoje valstybėje.
 
Prieš išvykstant viskas atrodė nepatirta ir nauja, todėl jaudulys tikrai buvo. Bet jis pradėjo nykti jau pirmąjį vakarą, kai susirinko pirmiejį atvykę Erasmus studentai iš kitų šalių ir Salsburgo universiteto „buddy students“. Visi buvo labai draugiški, bendraujantys ir nusiteikę praleisti puikų pusmetį. Tokia „erasmusietiška“ nuotaika lengvai pasigaunama, o kartu su naujais įspūdžiais ir veiklomis nė nebuvo kada būti blogos nuotaikos. Žmonės, kuriuos sutinki tokioje kelionėje, yra vienas iš didžiausių pliusų: man buvo labai įdomu susipažinti su studentais iš skirtingų šalių ir kultūrų bei susirasti draugų, kuriuos galėsiu aplankyti, iš Čekijos, Šveicarijos, Olandijos, Pietų Korėjos. Laikas su naujais draugais ten yra visai kitoks. Turbūt dėl tos nuotaikos ir gyvenimo būdo, kuris atvykusiems nelabai leidžia pailsėti.
 
Esant naujoje šalyje norisi kuo daugiau keliauti ir pamatyti, susipažinti su kultūra, gamta, tradicijomis, leisti vakarus su naujais draugais, o ir paskaitos skatina domėtis savo studijuojamu dalyku iš visai kitos, kultūrinės, pusės. Galimybė susidurti su šalies mokymo sistema, dėstytojais iš įvairiausių šalių (man dėstė net iš 6) suteikia unikalios patirties ir praplečia mąstymą. Be to, atvykusiems studentams dažnai tenka dirbti tarpusavyje, kas skatina tarptautišką ir daugiakultūrį bendravimą bei darbą. O tai bus didelis plius ateityje, siekiant karjeros ir už Lietuvos ribų. Galiausiai, gyvendamas ten, atrandi save iš naujo – aš pats pamėgau kalnus ir žygius į juos. Manau, jog kiekvienas keliaujantis su Erasmus pasikeičia viduje ir parsiveža kažką naujo iš to kultūrų kokteilio, kuriame praleidžia pusmetį.
 
Po šio nuotykio, kiekvienam, kuris turi galimybę pasinaudoti Erasmus+ galimybe, bet vis dar abejoja, galiu nedvejodamas pasakyti – važiuok. Šį kelionė tai ne tik studijos kitoje šalyje, žinios ir patirtis. Tai yra nuotykis, iš kurio parsivežami nuostabūs prisiminimai, draugai ir įspūdžiai.
Miglė Ivaškevičiūtė
SF, MA 2 kursas, studijavo Chalmers University of Technology (Švedija), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Esu Miglė Ivaškevičiūtė, studijuoju magistro programoje statybos technologijas ir vadybą. 2015-2016 mokslo metų rudens semestrą buvau išvykusi studijuoti į Chalmers technologijos universitetą Švedijoje, pagal programą Erasmus+.
 
Likau visiškai patenkinta studijų kokybe bei jų organizavimu priimančiojoje institucijoje. Studijų dalykų dėstytojai skatino komandinį darbą: tiek paskaitų metu, tiek atliekant kursinius projektus. Universitete dažnai buvo organizuojamos paskaitos su įvairių kompanijų atstovais, taip siekiant jau studijų metu būsimus darbuotojus supažindinti su darbo ypatumais, palengvinti studentų apsisprendimą, kurioje srityje jie norėtų įsidarbinti baigę studijas.
 
Visos magistro studijų programos vykdomos anglų kalba, todėl universitete gausu tarptautinių studentų. Universitete studentai gali aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose, prisijungti prie komitetų, pvz. fotografija, orkestras, kino klubas, kuris organizuoja naujausių filmų peržiūras universitete, robotika.
 
Chalmers technologijos universitete buvo smagu ne tik studijuoti, bet ir leisti laiką. Visiems planuojantiems išbandyti studijas šiame universitete, labai rekomenduoju nedvejoti ir pildyti paraiškas Erasmus+ studijoms Švedijoje.
 
Jonė Debora Povilauskaitė
KIF, BA 3 kursas, Pinf 13/2, studijavo Hanze University of Applied Sciences Groningen (Nyderlandai), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Puikiai prisimenu, kai pasakodama apie save per Erasmus+ atrankos pokalbį, pasakiau frazę: “I like to challenge myself”. Būtent ji ir nulėmė mano tarptautinės patirties kryptį bei eigą. Buvau išsirinkusi Ispanijos ir Portugalijos universitetus, tačiau man ištarus tą sakinį buvo pasiūlyta nauja programa Nyderlanduose. Jos apibrėžimas taip sudomino, jog iš karto sutikau. Taip prasidėjo mano mainai Olandijos šiaurėje, Friesland provincijoje, mažame studentų miestelyje – Leeuwarden’e.
 
Hanze Universitetas, tiksliau The Minerva Academy of Pop Culture yra labai mažas mielas pastatas, pilnas labai kūrybiškų, įdomių ir išskirtinių studentų bei mokytojų. Studentų ten yra tik apie tris šimtus! Čia visi kaip viena didelė šeima, vieni kitus pažįsta. Šita akademija nė kiek neprimena universiteto, kaip ir vidurinės mokyklos, tai kažkas kitokio… Ten buvo viskas, ko tik galėčiau norėti. Tuoj paaiškinsiu: visų pirma visi žmonės patys tikriausi meninikai! Ir mokytojai, ir studentai, ir valytojai! :) Mane visada žavėjo meniški žmonės, giliai širdyje ir pati noriu tokia tapti, todėl buvimas tarp tokių kūrybiškų žmonių labai įkvepia. Kitas nerealus jų bruožas – jie visi labai draugiški. Nors gal čia olandų bruožas?
 
Taigi, Popkultūros akademijoje daugelis studentų yra muzikantai, tačiau yra ir dizainerių, rašytojų, fotografų, režisierių, prodiuserių bei tokių, kurie moka daug skirtigų dalykų vienu metu. Čia gali išmokti visko, kas tik galėtų būti susiję su popkultūra: nuo pirmų dainos akordų sukūrimo iki tos dainos produkcijos ar video klipo fimavimo bei išleidimo. Paskaitų ten nėra, tačiau kiekvienas studentas turi dirbti prie savo individualaus projekto, su jam aktualia sritimi bei tema. Skamba įdomiai, tiesa? Bet iš tiesų ten visiškas chaosas! Nes niekas nieko nežino… Net mokytojai. Labai sunku susigaudyti… Taip yra todėl, kad jie praėjusiais metaisšiek tiek pakeitė savo sistemą, nors pati mokslo sistema net jei ir nebūtų pakeista yra išskirtinė (tokių mokyklų yra tik dvi pasaulyje!). Olandai savo mokslo sistemą grindžia daugiau praktika nei teorija. Tačiau net ir jų įprastoje sistemoje, ši akademija yra unikali. Todėl man prisitaikyti prie jos buvo didžiulis iššukis. Tu gauni labai daug laisvės, ir kūrybinės, ir akademinės, ir laiko požiūriu… Nors ir yra šiokie tokie deadline’ai, nes visgi yra atsiskaitymai ir projekto proceco pristatymai. O pagaliau ir gali mokytis tai, kas tau individualiai įdomu. Dar dabar prisimenu, kai pačią primą dieną dėstytojas man paklausus, kokį tiksliai projektą aš galėčiau daryti, pasakė: “Anything you want.” Pasirinkimas buvo toks platus, jog net sunku apibrėžti. Ten tiesiog nėra jokios aiškios struktūros, o sistema labai chaotiška, todėl reikia laiko, priprasti ir nepasimesti.
 
Programa vyksta taip: visi studentai yra suskirstyti į “Production House’us”. Viename yra nuo dvidešimti iki trisdešimt studentų ir keturi mokytojai – dėstytojai. Tai gaunasi kaip ir grupės su kuriom mokaisi vieną semestą. Per savaitę vyksta trys susitikimai su su ta grupe, jų trukmė taip pat trys valandos. Ir… Viskas. Kaip jau minėjau, jokių paskaitų ar seminarų. Tik tris kartus aš turėjau būti universitete per savaitę! Na, bet visgi būdavau kiekvieną dieną, nes galima buvo susitarti į privačias ar grupines pamokas su mokytojais, kurie yra labai talentingi savo srities ekspertai. Pavyzdžiui: gali eiti į pianino, gitaros, dainavimo, būgnų pamokas, taip pat fotografijos, video montavimo ar animacijos, kūrybinio bei scenarijaus rašymo, dizaino ar logo kūrimo… Žodžiu, ko tik nori, ar kas tau įdomu. Viskas yra orientuota į tavo projektą, kurį tu darai visą semestrą (gali ir kelis), o po to pristatai komisijai ir gauni kreditus. Jokių pažymių ar kitokių įvertinimų niekas ten nerašo. Akademija taip pat neturi bibliotekos, tačiau kiekvienoje auditorijoje yra nauji Apple kompiuteriai, su įrašytomis pagrindinėmis dizaino, photoshop ir video montavimo programomis. Ka jau kalbėti apie muzikos instrumentų bei įrangos įvairovę ir gausybę…
 
Nors pradžia tikrai nebuvo lengva, galų gale įsivažiavau ir padariau savo projektą – muzikinį video. Man teko jį režisuoti bei prodiusuoti, net scenarijų ir storyline parašyti. Nors paskaitų nebuvo, galiu tikrai patvirtinti, kad išmokau labai daug ir ne tik kas liečia mano projekto įgyvendinimą. Visa šių mainų patirtis, įskaitant, ir chaotiškąją Popkultūros akademiją ir patį gyvenimą Nyderlanduose buvo nereali ir nepamirštama. Išmokau tokių kompetencijų, kokių neįgautum klausydamas paskaitų… Vienas iš pavyzdžių galėtų būti: kaip priversti ir motyvuoti save dirbti prie projekto, kai turi visišką kūrybinę laisvę ir niekas nėra privaloma, net ir pats universiteto lankymas… O viena svarbiausių pamokų buvo suvokimas, kaip yra sunku paaiškinti ir perteikti savo idėją, tokią, kokią ją tu matai pats, kitiems žmoniems, ypač savo komandos nariams.
 
Į Olandiją važiavau, šiek tiek savęs ieškodama… Nebuvau tikra ar, pabaigusi savo studijas, norėsiu dirbti pagal specialybę, ar pramogų industrijos yra man įdomi sritis. Tačiau po savo įgyvendinto projekto Popkulūros akademijoje, daug aiškiau matau kas man galėtų būti įdomu, nes visgi nebuvau prieš tai bandžiusi režisuoti ar prodiusuoti vaizdo klipo. Todėl tikrai džiaugiuosi savo patirtimi Olandijoje ir raginu ten važiuoti visus, kam nesvetimi iššūkiai! :)
Emilis Skrabs
SF, BA 3 kursas, ISMf-13, studijavo Polytechnic University of Valencia (Ispanija), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Sveiki buvę, esami ir galbūt būsimi Erasmus+ dalyviai!

2015-ųjų metų rudenį buvau išvažiavęs vienam semestrui į Valensiją, Ispanijoje. Tai buvo nuostabiausias mano gyvenimo ruduo, nes per visą tą laiką lijo lygiai tris kartus, vidutinė dienos temperatūra +25ºC ir per šv. Kalėdas maudžiausi Viduržemio jūroje. Be abejo, ne visa laimė yra subtropinis klimatas, tad papasakosiu ne tik apie savo nuotykius, tačiau duosiu kelis naudingus patarimus dar tik besiruošiantiems važiuoti svetur.

Aš pasinaudojau Erasmus+ galimybe dėl dviejų priežasčių: 99% teigiamų atsiliepimų iš jau grįžusių draugų ir pažįstamų, bei žinojau, kad labai pasigailėsiu, jeigu neišvažiuosiu. Aš myliu Lietuvą ir niekada nesiveržiau į užsienį, bet šįkart supratau, kad negaliu praleisti tokios progos. Man visą gyvenimą Ispanija atrodė šalis, kurioje visada šviečia saulė, žmonės šypsosi be priežasties ir gatvėse auga mandarinai. Pasirodo, neklydau, viskas taip, kaip įsivaizdavau. Na beveik viskas. Saulė nešvietė kokias 5 dienas iš 150 ir mandarinai augantys gatvėje, deja, nėra labai skanūs. Tačiau jau nuo mažų dienų svajojau ten nuvykti, tiek dėl kultūros, tiek dėl kalbos, kuri mane labai žavi. Be galo džiaugiuosi savo sprendimu ir esu labai dėkingas visiems, kas ragino ir drąsino, ypač URD už pagalbą.
Būnant Valensijoje pavyko išvažiuoti į keturias rimtesnes keliones (4-6 dienos): į Ibizą, kur nuostabūs žmonės ir palūdimiai gražesni nei atvirukuose; į Barseloną, kuri yra pats įspūdingiausias miestas, kokį esu aplankęs; į Andaluziją (pietų Ispanija), kuri garsėja savo istorija bei stulbinančiais vaizdais; bei į Alikantę ir jos apylinkes - maži kalnų miesteliai ir pasakiška gamta. Kelionės buvo nuostabiai fantastiškai smagios, pilnos įspūdžių ir patyrimų, tačiau prie jų reikėjo ir padirbėti. Faktas, kad pigiau ir kokybiškiau galima susiorganizuoti kelionę patiems su draugais, nei naudotis kelionių organizatorių paslaugomis.    
  • Taigi pirmas patarimas: nepatingėti prieš kelionę skirti kelias dienas laiko susižinoti kiek įmanoma daugiau apie vietovę, kur ruošiamasi keliauti. Šiais laikais internetu viskas įmanoma, ir net daugiau negu galite įsivaizduoti. Reikėtų susiplanuoti viską taip, kad keliaujant kiltų kuo mažiau klausimų ir nesklandumų. Susirašyti visas vietas ką norima aplankyti, nusipirkti bilietus (internetu dažniausiai pigiau), užsisakyti nakvynes, pasidomėti transportu, ir susidėlioti bent jau preliminarų maršrutą. Keliavimo būdas "eisim ir pažiūrėsim ką gero" dažniausiai nepasiteisina, nes pusė kelionės laiko iššvaistoma informacijos ieškojimui, kas išvargina ir kelia stresą.
  • Antras dalykas: automobilis. Greičiausiai vis tiek teks tokį nuomotis kažkuriai kelionei, tad patarimas - nesusigundyti įtartinai mažomis nuomos kainomis. Siūlau visada pasidomėti apie įmonės, iš kurios perkate paslaugą, įvertinimą ir paskaityti atsiliepimus. Nereikėtų naiviai tikėtis, kad iš automobilio, kurio nuomos kaina 10€/para, nuomotojai gali uždirbti. Tokios įmonės, deja, pelną gauna apgavystės būdu. Detalių nepasakosiu, bet užteko vieno patyrimo, kai automobilio nuomos kaina "netyčia" išaugo 5 kartus. Ir, be abejo, pilnas automobilio draudimas - jeigu norite keliauti be rūpesčių.
  • Trečia - gyvendami užsienyje neprisiriškite prie lietuvių. Jeigu svetur pažįstate tautiečių, tai nebūtinai reiškia, kad turite su jais bendrauti. Žinoma, pradžioje, kai ir taip viskas nauja, yra daug lengviau bendrauti sava kalba, bet draugus reikėtų pasirinkti ne pagal tautybę, o pagal tai kaip smagu su jais leisti laiką. Aš tik paskutinį savo išvykos mėnesį supratau, kad aš per mažai pažinau vietinius žmones, nes apie pusę savo laiko Ispanijoje kalbėjau lietuviškai. Lietuviai tikrai nėra blogesni už kitus, bet aš tikiu, kad jūs trokštate pažinti kitas kultūras ir kitokius žmones. Tam laiko nėra daug ir reikėtų jį maksimaliai išnaudoti.
  • Ketvirta - stengtis nebūti turistu, o kuo greičiau tapti vietiniu savo mieste. Nauda bus ne tik iš finansinės pusės, nes turistams kainos visada didesnės, bet ir daug daugiau visko patirsite. Nebijokite nuklysti iš pagrindių gatvių ir aikščių į skersgatvius ar namų kiemus. Kaskart eidami kažkur stenkites rinktis ne greičiausią maršrutą, o tą, kuriuo dar nėjote. Pamatysite tikrają tos šalies kultūrą ir gyvenimo būdą, išgyvensite visai kitokias emocijas. Jeigu mėgstate važinėtis dviračiu, tai yra puikus būdas pažinti visą miestą ir net užmiestį, ne tik savo rajoną. Svarbiausia, gera kompanija.
Tai yra tiek, ką norėjau papasakoti, jeigu kyla daugiau klausimų, galite drąsiai kreiptis, pakonsultuosiu kiek galėsiu.

Su pagarba
Emilis Skrabs
                      
Austėja Raugaitė
VVF, BA 4 kursas, VVfu-12/1, studijavo Marmara University (Turkija), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Esu dar kartą super dėkinga VGTU už galimybę išvažiuoti!
2015-09-08 panelė su 23 kg. lagaminu (ir papildomu rankiniu bagažu) nusileidžia į maždaug 20 milijonų gyventojų (to prieš atvykstant nežinojau, P.S. šis skaičius yra neoficialus, su pabegeliais, studentais, turistais, ir t.t.) turintį miestą – Stambulą. Neįsivaizdavau, ko tikėtis. Kadangi tokia jau esu - jokių tyrimų prieš išvykstant nedarau (išskyrus dalykų derinimą, kuris garantuoja sėkmę grįžus – juk važiuojame studijuoti).
 
Tęsiant istoriją... Atvykstu vidurnaktį, mano skrydis vėluoja, kur gyventi turėjau, tariausi per Facebook‘ą. Pagaliau išmokstu, kaip naudotis metro, keliauju į savo naujus namus. Tačiau, tai nebuvo mano vieta... Per keturias dienas, miegojau trijose skirtingose vietose, kol radau savo namus. Visas tas dienas vyko ESN (Erasmus Student Network) ir Buddy programos orientacinė savaitė (Bring your own bottle, feed street animals, city tour ir t.t.), tačiau tuo metu kartu su mano Erasmus Buddy – Tūčė, ieškojom būsto man. Buvau apsupta kelių dešimčių nepažįstamų veidų, kurie galiausiai tapo draugais. Ne, chebra, aš tikrai nepasakosiu savo kelių mėnesių istorijos su visomis detalėmis… Tiesiog noriu Jus pamoralizuoti. Per pirmąsias dienas, kaip ir visi išvykę žmonės, aš pradedu „mokytis vaikščioti“ – nėra akivaizdžių dalykų (kaip mes dažnai įsivaizduojame), nėra ir kvailų klausimų. Nežinau, ar sugebėjau perteikti, bet pirmos dienos būna pilnos ieškojimų: ieškai namų, draugų, savo vietos po saule, kur pavalgyti, kur išgerti alaus, turistauji.
 
Pasidalinsiu savo įspūdžiais:
  • Turkijoje tu supranti, kad 24 h valandų ciklas neegzistuoja - Stambulas niekada nemiega. Pagrindinė gatvė yra perpildyta visą parą, prekeiviai stovi gatvėse ir 3:00 h ryto nakties ir tai nieko nestebina. Metro-autobusai važinėja 24/7 – susisiekimas superinis!
  • Mėgavausi kelionėmis jūra, tarp Europos ir Azijos, su prabangiu keltu, kuris kainuoja studentams apie 12 EUR centų. Ten tau ir arbatos,ir riestainių pasiūlo nusipirkti, kurie kainuoja centus.
  • Kai nėra barako, baugina, tačiau kaip gera jaustis pilnaverčiu žmogumi ir nuomuotis butą. Bute gyvenau su baltaruse ir turke (Edžem). Edžem labai mėgdavo gaminti pusryčius, kurie būdavo kaip „Kūčių vakarienė“ – tikrai, nesumeluosiu, apie 12 patiekalų. Turkai yra nuoširdūs ir labai svetingi žmonės - net savo lovą užleistų, jeigu tau to reikėtų.
  • Musulmoniška kultūra žavi - gyvenau prie mečetės, kur girdėdavau maldas penkis kartus per dieną. Džiaugdavausi saule, jūra, klykiančiomis žuvėdromis, kurios mėgdavo sekioti keltus...
  • Jeigu ten būsit, būtinai paprašykit išburti ateitį iš kavos tirščių (jeigu tokiais dalykais tikite), nes turkai tą tikrai moka.
  • Žmonės stengiasi pagelbėt, nusišypso, močiutės praeidamos panaudoja tave kaip ramstį. Įkyrūs prekeiviai tave kviečia užeiti, pasako, kad tu esi pati gražiausia. (Where are you from? – From heaven?). Arbatos ten žmonės nepalieka, tačiau kavinėse pasiūlo jos išgerti ir nemokamai atneša kažko užkąsti.
Mano istorijos moralas: važiuokit į Erasmus ir nebijokit, nes „ kiekvienas savo pasaulį nešiojasi širdyje“ (http://psichika.eu/blog/%EF%BB%BFpasak%C4%97cia-apie-ger%C4%85-ir-blog%C4%85-miest%C4%85/) – paskaitykit šią istoriją. Pasitelkit pozityvų mąstymą, mėgaukities gyvenimu, patirkit, ko dar neesate patyrę. Aš Jums pažadu, kad grįšit pasikeitę į gerąją pusę: lankstesni bei labiau atviri gyvenimui, daugiau šypsositės, mažiau smerksite.
 
Pabaigai: Erasmus yra gyvenimo mokykla, kur mokaisi gyventi iš naujo. Tačiau, studentai, būkime atsakingi! Juk mums moka pinigus už tai, kad esam, todėl mokykitės. O mokytis ten tikrai reikia, tačiau to nebesureikšmini.
 
Jeigu jau nusprendei vykti į Turkiją:
 
P.S. Alkoholis brangus, tad nusivežkit, ką mėgstat.
P.P.S. Panelės, prisipirksit visą lagaminą naujų suknelių, papuošalų, ir kitų aksesuarų, nes ten labai pigu, tad perdaug rubų neprisikraukite. Nauja suknelė nuo 20TL~7EUR, papuošalai nuo 1TL.
Viktorija Zaliotovaitė ir Dovilė Peškauskaitė
VVF, BA 2 kursas, ECf-13/2, studijavo Esekso universitete (D. Britanija), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Jau nuo mokyklos laikų mes svajojome kartu išvykti pagal Erasmus mainų programą, tačiau dvejojome, kur vykti... Vieną traukė į egzotiškus pietus, kitą – į šalčiu dvelkiančią šiaurę. Taigi, pasirinkome viduriuką – Jungtinę Karalystę! Taip pat ši šalis atrodė, kaip puiki galimybė patobulinti anglų kalbos žinias. Ir štai antrame kurse prasidėjo mūsų kelionė Esekso universitete!
 
Pirmos dienos buvo neįprastos dėl kalbos, mokslo, kultūrų skirtumų bei daugelio kitų dalykų. Tačiau įveikėme visas kliūtis ir nesunkiai prisitaikėme prie naujos aplinkos. Labai džiaugiamės, jog pakliuvome į jaukią draugų aplinką, susipažinome su mielais žmonėmis, kurie tapo mums kaip šeimos nariai. Visi kartu keliavome, dalinomės įspūdžiais, savų šalių tradicijomis, kultūra.
 
Esekso universitetas labiausiai mus sužavėjo ir paliko didžiulį įspūdį ne tik mokslo atžvilgiu, bet ir studentišku gyvenimu. Šį universitetą galėtume apibūdinti kaip atskirą studentišką miestelį. Jame yra viskas, ko reikia studentui: visada pasiruošę padėti dėstytojai, kurie yra kaip draugai, įvairios sporto ir kūrybingumo veiklos, universiteto festivaliai, šventės. Taip pat kiekvienas studentas gali atrasti, kaip praleisti laisvalaikį, neišėjęs iš universiteto ribų: ramuma dvelkiantis ežeras, gausybė kavinukių, barų, pasisėdėjimo vietų, o norintiems pasišokti netgi didžiausias klubas iš visų Anglijos universitetų!
 
Liūdna buvo išvykti, bet tikimės sugrįžti! :)
Ieva Urbonavičiūtė
AIF, BA 2 kursas, MIf-12/1, studijavo Bolonijos universitete (Italija), 2014-2015 m. m. rudens semestras
Dar prieš kelerius metus nebūčiau patikėjusi, jog turėsiu galimybę išvykti metams į vieną iš gražiausių šalių visoje Europoje. Pirmiausia ko reikėjo, tai didelio didelio noro. Sužinojusi apie Erasmus+ programą, nedelsiant užpildžiau visus dokumentus ir nusiteikiau geriausiam. Po kiek lakio sulaukiau pakvietimo į interviu ir buvau atrinkta. Tai buvo diena, kai man labai LABAI pasisekė! Pamenu tryškau laime ir šokinėjau iš džiaugsmo, tačiau tuomet dar nežinojau, kas iš tikrųjų manęs laukia...
 
Visus praėjusius metus mokiausi seniausiame Europoje Bolonijos universitete. Visas miestas yra tikra oazė studentams. Miestą supa begalė fakultetų, visur taikomos nuolaidos studentams, juos pasitinka internetinės kavinės, renginiai bei ypač aktyvus naktinis gyvenimas. Italijoje praleidau beveik 11 mėnesių. Kiekvieną dieną pradėdavau su pačia didžiausia šypsena ir rytiniu puodeliu ekspreso kavos su karštu kruasanu, paskanintu pistacijų kremu.
 
Įdomios paskaitos, kurios kaip įprasta Italijoje, prasideda 15-20 minučių vėliau. To priežastimi gali būti netikėtas dėstytojo susitikimas su seniai matytu kaimynu, trumpas pokalbis, ekspreso kavos puodelis... Nepaisant to, dėstytojai labai paslaugūs bei suinteresuoti išmokyti studentus to, ką patys išmano geriausiai. Paskaitos nėra privalomos ir yra atviros visiems, o egzaminus gali laikyti kada tau patogu. Kartais būna ir nustatytos datos, tačiau daugumos egzaminų laikymo dieną gali sutarti su dėstytoju ir rasti kompromisą. Vis dėlto dėstytojai ypač vertina studentus, kurie stengiasi atsiskaityti laiku, įdeda daug pastangų ir sugeba padaryti per metus tai, ko vietinis studentas italas nesugebėtų įveikti per 3-ejus bakalauro metus. Tavo motyvacija yra tikra vertybė ir kelias į pačius geriausius rezultatus.
 
Nauji sutikti draugai iš viso pasaulio, naujos pažintys, nauji ryšiai ir nepamirštami pokalbiai. Atrodo, kad sutikti žmonės yra skirti būtent tau, pačiu reikalingiausiu metu ir tinkamiausioje vietoje. Myliu Italiją, šios šalies virtuvę, klimatą, nuostabią gamtą, kalbą, žmonių nuoširdumą, šypsenas ir šį nuostabų gyvenimą. Tai galiu pasakyti giliai iš visos širdies, su didele šypsena veide ir nuostabiais prisiminimais. Esu be galo laiminga, kad turėjau tokią galimybę savo gyvenime – išvykti visiems metams į Italiją su Erasmus+ programa. Esu dėkinga Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir visiems, kas prisidėjo prie mano nepamirštamos gyvenimo kelionės.
 
Keletas patarimų atvykus į Boloniją:
 
1. Jei planuojate įsigyti dviratį, rekomenduočiau daugiau investuoti į dviračio spyną, nei į patį dviratį.
2. Atrasti septynias didžiąsias Bolonijos miesto paslaptis.
3. Pavakarieniauti pačiame nuostabiausiame restoranėlyje „Osteria al 15“. Net neabejoju, kad jis taps pačia mylimiausia vieta visoje Bolonijoje.
4. Suvalgyti vieną, dvi, tris ar visą milijoną pačių šviežiausių ir skaniausių ledų „Cremeria Funivia“.
5. Atrasti slaptą naktinę bandelių ir picų kepyklėlę, kuri atsidaro jau 1 val. nakties ir pradžiugina pačiomis šviežiausiomis bandelėmis mieste už 1 eurą. Skonio negaliu užmiršti dar ir dabar...
6. Pagal tradiciją, išlaikius visus egzaminus, užlipti į aukščiausią bokštą Bolonijoje ir apžvelgti visą miestą iš aukštai. Prieš tai, turi įveikti 498 laiptelius, kad išvystum nuostabią Bolonijos panoramą.
7. Apsilankyti nuostabaus grožio San Luca bažnyčioje iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Toskanos kalvas. Iki bažnyčios nukeliausite pačiu ilgiausiu portiku pasaulyje, vedančiu iš Bolonijos miesto centro.
8. Keliaukite ir keliaukite daug! Nešvaistykite laiko veltui. Aplankykite kuo daugiau miestų Italijoje ir už jos ribų. Juk niekada negali žinoti, kada dar pasitaikys tokia galimybė.
Rūta Slivkaitė
KIF, BA 3 kursas, KIF-12/1, studijavo Medijų universitete (Vokietijoje), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Universitetas. Turėjau progą studijuoti Medijų universitete (vok. Hochschule der Medien) Badeno-Viurtembergo žemių sostinėje Štutgarte, Vokietijoje. Universitetas įkurtas 1903 metais ir susideda iš trijų fakultetų: Spaudos ir medijų (Print & Media), Elektroninių medijų (Electronic Media), Informacijos ir komunikacijos (Information and Communication). Dabar universitete studijuoja daugiau nei 4000 studentų. Universitetas pakankamai modernus ir pritaikytas ruošti medijų specialistus jiems suteikiant teorinių ir nemažai praktinių įgūdžių.
 
Studijos. Mano studijų modulis buvo Medijų kūrimas ir vadyba (ang. Media Creation and Management). Tą patį modulį buvome pasirinkę septyniese, kartu su studentais iš Meksikos, Danijos, Nyderlandų, Amerikos, Bulgarijos ir Kroatijos. Visi buvome iš skirtingų pasaulio kampelių, todėl turėjome išskirtinę galimybę pasidalinti unikalia patirtimi. Visi tarptautiniai studentai gyveno drauge studentų miestelyje, kuris buvo tik penkiolikos minučių atstumu važiuojant traukiniu nuo universiteto. Tai suteikė dar daugiau galimybių leisti laiką drauge.
 
Ką naujo išmokau? Studijuodama medijų universitete, žinoma, pagilinau žinias apie medijas, jų kūrimo procesus ir vadybą, reklamą, socialines medijas, interneto tendencijas, verslą. Turėjau progų save išbandyti praktiškai – kūriau dokumentinį video nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Turėjau sugalvoti idėją, susirasti komandą jos įgyvendinimui ir pristatyti galutinį rezultatą (čia jį galima pamatyti).
 
Turėjau keletą kitų projektų, kurių metu reikėjo kurti infografikų (angl. infographics) turinį ir dizainą, rašyti verslo planą ir kitokius su medijomis susijusius darbus. Beveik visus projektus teko pristatyti auditorijai, tad patobulinau prezentacinius gebėjimus. Įgijau komandinio darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, patobulėjau komunikacijos, dizaino kūrimo, vadybos, rašymo anglų kalba, video montavimo srityse. Turėjau ir vokiečių kalbos paskaitų, tad pramokau ir šią kalbą. Patirtis buvo didžiulė ir visa tai atlikdama patyriau daug smagių akimirkų.
 
Erasmus+ nauda man kaip asmenybei. Erasmus+ patirtis suteikė pasitikėjimo savimi, pagerėjo anglų kalbos įgūdžiai. Taip pat įgijau dar daugiau savarankiškumo ir tikėjimo, kad gali susitvarkyti pats, susikurti kitą gyvenimą toli nuo namų, susirasti naujų draugų ir smagiai leisti laiką. Supratau, kaip smagu būti tarptautinėje aplinkoje. Patyriau, koks įdomus iššūkis beveik nekalbėti šalies, į kurią vyksti, kalba ir bandyti tvarkytis anglų, universaliąja gestų kalba. Tiesa, vokiečiai pakankamai geranoriškai ir gerai kalba angliškai, net ir vyresni. Tokiomis aplinkybėmis tobulėjimas vyksta milžiniškai šuoliais. Džiaugiuosi, kad ryžausi šiam šuoliui ir dabar turiu naujų draugų, patirties, įžvalgų apie save ir tolimesnę karjerą.
Eglė Ciunytė
AIF, BA 3 kursas, Mif-12/1, studijavo Saxion taikomųjų mokslų universitete (Nyderlandai), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
„Man gerai ir čia“, „jaučiu kalbos barjerą“, „noriu, bet abejoju, nes nedrąsu“ – štai ką girdžiu iš studentų, kurie galėtų būti potencialūs Erasmus+ programos dalyviai. Kodėl verta atsisakyti visos gausos pasiteisinimų ir pagaliau tam pasiryžti?
 
Visų pirma, gauni visas galimybes augti, tobulėti, labiau motyvuoti save ir, žinoma, pasidžiaugti stipriai neįpareigojančiu studentišku gyvenimu po paskaitų. Baimė išgaruos, polėkis atsiras, profesiniai, bendravimo, saviraiškos įgūdžiai pagerės.
 
Kelionės ir tarptautinės patirtys yra užkrečiamos (gerąja prasme). Iššūkiai, nauji žmonės, galimybės, savęs pažinimas – tai turbūt pagrindiniai motyvai, nulėmę mano pasirinkimą išvykti į Erasmus.
 
Studijuoti atvykau į Nyderlandus, Saxion taikomųjų mokslų universitetą. Kadangi mano specialybė Lietuvoje yra miestų inžinerija, šalies pasirinkimui įtakos turėjo jos išsivystymo lygis ir miestų planavimo pavyzdžių gausa. Tikrai neapsirikau!
 
Universitete mokymasis paremtas praktinių įgūdžių tobulinimu. Buvome atsakingi už įvairius projektus, bet paskaitų skaičius – labai minimalus. Tereikia išsiugdyti laiko planavimo įgūdžius ir skinsi pergales. Puikiai suderinamas poilsis, mokslas ir užtenka laiko skirti savo interesams. Dėstytojai atviri diskusijoms, santykiai labai artimi, nepastebi jokios hierarchijos, todėl nejaučiama įtampa, visuomet gali pasidalinti pasiūlymais, o kitą kartą ir pats dėstytojas jų pasiteiraus.
 
Žmonės, kuriuos sutinki dalyvaujant mainuose, yra kitokie. Ir skirtumas ne tik kalbų ar kultūrų, bet ir jų pasaulėžiūros, atvirumo naujoms idėjoms. Atsiranda artumo jausmas, nes visi yra tokie skirtingi, bet dar labiau stebina kiek panašumų visi turime. Nelieka abejingumo pasaulyje vykstantiems įvykiams. Tokios patirtys leidžia pajusti, koks mažas yra pasaulis ir suprasti jo subtilybes.
Kristina Tamašauskaitė
TIF, BA 2 kursas, Tvf-12/2, studijavo Windesheim university of Applied sciences (Nyderlandai), 2014-2015 m. m. rudens semestras
Taip jau atsitiko, kad savo Erasmus patirtį 3 kurso rudens semestro metu kūriau Olandijoje, Zwolle mieste, Windesheim university of Applied sciences. Pati studijuoju Transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą, o VGTU su šiuo universitetu palaiko labai glaudų ryšį, todėl ten ir iškeliavau. Iš pat pradžių viskas atrodė gan baugu (mes gi visi šiek tiek bijome naujų dalykų), tačiau kuo toliau, tuo labiau tas gyvenimas naujoje aplinkoje man pradėjo patikti.
 
Kas liečia studijų pusę, verta ten važiuoti vien dėl praktinio požiūrio. Kiekvieną savaitę važiavome į įmonę, dirbome realioje aplinkoje, kad realiai „paliestume“ visa tai, ko mokomės universitete. Dėstymo metodika taip pat orientuota į praktinius įgūdžius, visa medžiaga pateikiama per praktinius pavyzdžius tam, kad studentai suvoktų tai, kas yra sakoma.
 
Mano Erasmus bendruomenė buvo sudaryta iš labai daug skirtingų tautybių žmonių, kurių dauguma net nežinojo, kas ta Lietuva ir kur ji yra... Tačiau mes savo darbą atlikome su kaupu – visi žinojo ne tik, iš kur mes esame, bet net ir keletą frazių! Be abejo, to kaina buvo ta, kad ir pati turėjau laužyti liežuvį ir ištarti daugybę žodžių įvairiomis kalbomis. Ne viskas sekėsi taip, kaip norėjosi, bet procesas buvo įdomus...
 
Visi buvome tarsi sumesti į vieną katilą, toli nuo artimų draugų, šeimų, tad nenuostabu, kad visi tapome viena didele ir gražia šeima. Gaila, kad visa tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą... Ne viena ašarėlė riedėjo, kai teko atsisveikinti su visais žmonėmis, kurie 5 mėnesius kiekvieną dieną buvo kartu. Nei vienam nesakiau viso gero, tikiu, kad dar kada nors kiekvieną iš jų turėsiu galimybę susitikti ir apkabinti!
Ieva Kanapeckaitė
KIF, BA 2 kursas, KIF-12/2, studijavo Alikantės universitete (Ispanija), 2014-2015 m. m. rudens semestras
Ieva apie Erasmus+ studijas Alikantės universitete Ispanijoje: „Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Ispanijos yra tai, kad Ispanijoje studentai į mokslus žiūri labai rimtai. Kadangi ispanai privalo mokėti už studijas, į paskaitas vaikšto sąžiningai ir mokosi atsakingai. Ispanijoje man neteko matyti snūduriuojančių studentų. Kai viena iš svetur atvykusi mergina pabandė prigulti ant stalo, į ją visi net persisukę pradėjo spoksoti ir vieni kitų klausinėti: kas vyksta? Tai – neįprastas reiškinys“.
Marius Janavičius
EF, MA 1 kursas, MNefm-14, studijavo Linkoping University - Institute of Technology (Švedija), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Marius Janavičius, 2014-2015 mokslo metų pavasario semestrui vykęs į Linkoping universitetą Švedijoje, dalinasi įspūdžiais savo blog'e: http://www.janavicius.eu

 
 

ERASMUS+ praktika

Monika Miltenytė
Atliko praktiką netradicinėje modelių agentūroje „Sonder People“, Portugalija, 2016 m.
Jei esi asmenybė, ieškanti „spyrio“ kažką pakeisti savo kasdienybėje, ši žinutė skirta Tau.

Kai pavargau nuo mane supančios rutinos ir jau įveiktų, bei išeiti iš komforto zonos neverčiančių užduočių, supratau, kad atėjo metas imtis naujų iššūkių. Visą laiką jaučiamas noras džiaugtis gyvenimu, keliauti ir tuo pačiu tobulėti ne tik kaip asmenybė, bet ir profesionalė, paskatino šią vasarą pasirinkti galimybę dalyvauti Erasmus+ praktika programoje. Tai buvo neplanuotas ir netikėtai priimtas sprendimas, kuriuo labai džiaugiuosi.

Praktiką pasirinkau atlikti netradicinėje modelių agentūroje „Sonder People“, esančioje Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Kodėl? Visų pirma, mane sužavėjo įmonės požiūris į esamą reklamos industrijos situaciją. Jų netenkina susidaręs stereotipas, jog reklamose turi būti tik mados ir grožio industrijos standartus atitinkantys žmonės. „Sonder People“ keičia situaciją skatindama savo klientus rinktis Tikrus Žmones (angl. „Real People“), kurie yra artimi Tavo aplinkai. Tai Tikri Žmonės: ypatingi, įvairūs ir jų išskirtiniai bruožai yra privalumas, o ne trūkumas.

Antra, kaip ir minėjau prieš tai, norėjau išbandyti kažką naujo ir verčiančio išeiti iš komforto zonos. Pagrindiniai iššūkiai: nauja darbo aplinka, kultūra ir kalba (portugalų). „Sonder People“ suteikė man galimybę būti savimi dirbant kūrybinėje aplinkoje, kuri, dažnu atveju, reikalavo gebėjimo greitai priimti savarankiškus sprendimus esant stresinėms situacijoms. Kartu, neplanuotai turėjau išmokti portugalų kalbos, kadangi tai buvo pagrindinė darbo kalba, be kurios negalėčiau efektyviai atlikti užduočių ir komunikuoti su komanda.

Kitas įgyvendintas noras – keliauti. Turėjau galimybę laisvu metu atrasti gražiausias Portugalijos pakrantes, vakarus po darbo leisti niekada nemiegančioje Lisabonoje, gaudyti bangas bei lydėti saulėlydžius vandenyne. Lisabona tai miestas, kuris atskleidžia ne tik Portugalijos kultūros žavumą ir išskirtinumą, bet tuo pačiu suteikia galimybę jaustis kaip namie, būnant skirtingų kultūrų apsuptyje.

Jeigu turėčiau galimybę kartoti Erasmus+ praktiką, be jokių abejonių rinkčiausi praktiką išskirtinėje ir motyvuojančioje „Sonder People“ komandoje. Įgyta patirtis, atrasti draugai ir nuostabi Portugalijos gamta pranoko visus patirtus iššūkius. Be akivaizdžios profesinės naudos, įgavau daug įkvėpimo ir toliau nenustoti tobulinti save kaip asmenybę, bei drąsiau siekti net pačių beprotiškiausių tikslų ir svajonių.

Nuoširdžiai rekomenduoju nedvejoti ir imtis naujo iššūkio atliekant Erasmus+ praktiką. Kodėl? Pabandyk ir sužinosi. :)
Viktorija Žilėnaitė
Atliko praktiką įmonėje "Build your house Sweden AB", Švedija, 2016 m.
Jeigu su manimi būtumėt pabendravę praėjusį rudenį, būtumėt išgirdę tokią nuomonę: ,,Erasmus? Ne, tikrai nevažiuosiu. Negalėčiau palikti pusę metų visko, ką turiu čia. Per daug įsipareigojimų, jog tiesiog imti ir išvažiuoti. Ir draugų patirtis kalba, jog geriau būtų likę Lietuvoje.“ Taip, taip. Taip kalbėjau gana ilgą laiką, vis bandydama priešintis šiai programai. Nuoširdžiai pasakius, kai sužinojau apie Erasmus+ praktiką, iš karto suabejojau savo ankstesnėmis mintimis ir pradėjau planuoti vasarą svetur. Jeigu esate taip pat ciniškai nusiteikęs, kaip aš buvau praėjusį rudenį, tuomet gal Erasmus praktika Jus sudomins taip, kaip sudomino mane. Visų pirma ši praktika trunka nuo dviejų mėnesių laikotarpio. Būtent tai mane labiausiai ir sužavėjo. Bendraminčiai planavo vasarą atlikti praktiką svetur, tad pasiūlė prisijungti ir nusprendžiau keliauti kartu.
 
Šios vasaros šalis – Švedija. Skambėtų keistai, jog šilčiausią metų laiką Lietuvoje nusprendžiau praleisti sniegu ir šalčiu garsėjančioje šalyje. Tačiau nėra ten taip šalta, kaip kad kalba žmonės :) Klimatas šalyje man buvo labai tiko. Kadangi mano studijos yra susijusios su statybomis, praktikos metu dirbau statybos aikštelėje. Mokiausi dirbti įvairius tiek namo išorės, tiek vidaus apdailos darbus. Įmonė, kurioje dirbau užsiima namų statyba. Kaip sakoma, dirba viską: ,,nuo pamatų iki rakto“. Tad stebėjau, kaip atliekami įvairiausi darbai ir daugelį jų pabandžiau dirbti pati. Kuo Erasmus+ praktika skiriasi nuo praktikos Lietuvoje? Tuo, jog ne tik dirbi, bet ir keliauji, bandai pažinti šalies kultūrą, žmones. O žmonės čia yra labai protingi ir svetingi. Sutikusi bet kokio amžiaus praeivį gali drąsiai prašyti pagalbos, paklausti kelio. Visi jie taip aiškiai kalba angliškai, jog net ir pats nemokėdamas anglų kalbos gali viską puikiai suprasti. Vienoje degalinėje paklausiau pardavėjos, kur yra artimiausias bankas. Tai ji su šalia manęs eilėje stovėjusiu senyvo amžiaus vyriškiu ne tik pasakė, kur keliauti, bet ir ant pirkinių kvito nubraižė ,,žemėlapį“. Tad jeigu dvejoji dėl kalbos barjero, šias baimes vyk į šoną.

Švedijos kraštovaizdis labai įspūdingas. Visur bordo spalvos nameliai su baltomis langinėmis, kiekvienas žemės lopinėlis sutvarkytas ir prižiūrėtas. Žmonės čia brangina turimas žemes, nes beveik visur po paviršiniu augaliniu sluoksniu slepiasi didingi akmenys. Švedams papasakojus apie mūsų lietuvišką Puntuką, galėtum sulaukti anekdoto iš jų kasdieninio gyvenimo, jog pas kiekvieną iš jų kieme stovi ,,Puntukas“. Čia gyvenantys žmonės supranta, jog ne kas kitas, o tik jie patys gali apsaugoti save, todėl griežtai laikosi įvairių apribojimų (pavyzdžiui, automobilio greičio, dėvi šviesą atspindinčias liemenes). Taip pat jie stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Nesvarbu, koks oras lauke, Švedijoje visuomet rasi ką nuveikti.

Šiek tiek pakeliavau. Aplankiau Upsalą (ten dirbau ir gyvenau), Švedijos sostinę Stokholmą. Su draugais susiorganizavome kelionę ir į Norvegiją (Oslą). Ten nuostabūs kalnai. Nors pragyventi Švedijoje reikia daugiau lėšų nei Lietuvoje, tačiau protingai leidžiant pinigus galima ir pakeliauti. Ką rekomenduočiau būsimiems Erasmus+ programos dalyviams – nebijokit, čiupkit draugą ir pirmyn pabandyti padaryti, ko dar niekada nedarėte. Smagu, verta ir tikrai neužmirštama!!
Rūta Jadzevičiūtė
Atliko praktiką Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke (JAV)
Mano istorija truko 111 dienų. Rodos, laiko su kaupu pažinčiai su miestu ir vietiniu gyvenimo būdu. Bet ne tuomet, kai kalbame apie urbanistines Niujorko džiungles, kuriose paradoksalu, bet vienas didžiausių iššūkių – atkartoti savo vaikščiojimo trajektoriją. Bet apie viską nuo pradžių.
 
Istorijos užuomazgos siekia dar praeitų metų pavasarį, kuomet mano gyvenimas sukosi apie kūrybinių industrijų bakalauro baigiamojo darbo rašymą. Sužinojusi apie Švietimo mainų paramos fondo kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Užsienio reikalų ministerija skelbtą konkursą studentų praktikoms Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir lituanistinėse mokyklose atlikti, ir visą sąrašą šalių (galimų pasirinkimų), nutariau sudalyvauti. Atrankos etapas truko apie du mėnesius. Labai didelių lūkesčių nepuoselėjau, nes kandidatavau tik į Niujorką ir San Paulą, į kuriuos, ko gero, norinčiųjų tikrai nestigo. Dėl to net sunku buvo patikėti, gavus kvietimą atlikti praktiką generaliniame konsulate Niujorke. Tiesa, buvo iškelta sąlyga, kad praktiką galėsiu atlikti tik būdama magistrantūros studentė. Tad, praktiškai net nespėjusi atprasti nuo studento statuso, pasirašiau magistrantūros studijų sutartį.
 
Dokumentacijos tvarkymosi etapas truko taip pat ilgai, bet gana sklandžiai – sulaukiau daug pagalbos tiek iš konsulato administracijos, tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš universiteto Užsienio ryšių direkcijos. Į savo kelionę leidausi iškart po pirmosios magistrantūros egzaminų sesijos (turėjau kelis išankstinius egzaminus) – šių metų sausio pirmomis dienomis (beveik iškart į didžiąją Niujorko pūgą). Ir kas galėjo pagalvoti apie tokį naujųjų metų startą!
 
Tik pagaliau pasiekus tolimąjį žemyną už Atlanto ir lėktuvui pradėjus leistis, išties pradėjau suvokti, kokio masto yra Niujorkas – naktinio miesto šviesos mirgėjo akimi neaprėpiamu spinduliu. Bekraštis. Žinoma, tikėjausi milijoną kartų nustebti. Visgi, ko gero, pirmajai pažinčiai su Niujorku nusiteikti gana sudėtinga – buvau tiesiog užpulta įspūdžiais.
 
Įspūdžių buvo visokių – teigiamų, neigiamų, paradoksalių. Kalbant apie patį miestą, didžiausią įspūdį neabejotinai daro dangoraižių kiekis ir žmonių masės. Kai suvoki esanti tokiose urbanistinėse džiunglėse, vienas labiausiai stebinančių dalykų – jų plėtra. Statybos kone mistiškos. Nors elementariai, rodos, tikrai nebėra vietos – jos tebevyksta. Miestas vis dar stiebiasi į viršų. Kitas dalykas – žmonės. Kuomet norėdama nusifotografuoti prie tam tikro miesto objekto, turi atstovėti ilgą žmonių eilę, kad galėtumei tai padaryti, suvoki, kad esi tiesiog keliautojas tarp keliautojų. Miesto tyrinėtojas tarp tyrinėtojų. Atvykusiųjų yra pilnas visas miestas. Visi skirtumai čia tampa visiškai nereikšmingi. Visiems juokais tariu, kad egzotišku jau, ko gero, niekas nebegali pasijausti Niujorke – čia žmonės atsparūs net didžiausioms keistenybėms. Nesugebėčiau sugalvoti, kaip atrodančio negalėtumėte pamatyti Niujorke. Visokiausių galėtumėte. Niujorkas yra labai talpus miestas, pripildytas tarpusavyje kontrastuojančių, bet kartu lyg ir derančių tarpusavyje žmonių. Visur vyrauja kažkoks neįtikėtinai tvarkingas chaosas.
 
Nenuneigiamai dideli ir atliktos praktikos įspūdžiai. Patirtis diplomatinėje sferoje, ko gero, įdomiausia būtent užsienyje esančiose institucijose, kurios vienareikšmiškai tampa vienijančiomis išvykusiųjų lietuvių bendruomenes. Pastaroji Niujorke tikrai didi ir veikli. Konsulate be man pavestų komunikacinių užduočių (daugiausia grafinio dizaino dalykai, komunikuojant apie konsulato naujienas / renginius per socialinių tinklų paskyras), teko aktyviai prisidėti ir prie kultūrinių bei turizmo renginių organizavimo – lietuvių kino menininko darbų peržiūros, lietuvių fotografų bei dailininkų parodų, lietuvių atlikėjų koncertų, Lietuvos reprezentacijos pasaulinio masto turizmo mugėje, seimo atstovų delegacijų priėmimo ir daugybės kitų. Tokioje aplinkoje vienas įdomiausių momentų – atsekti individualias žmonių atvykimo į Niujorką priežastis. Stebėti visa tai, kaip puoselėjami saviti kultūriniai rėmai, nepaisant beprotiško atstumo.
 
Ši konsulato vidinė virtuvė man buvo pakankamai nauja patirtis – anksčiau su konsulinėmis funkcijomis iš arti susidurti neteko. Dėl to viena įdomiausių man skirtų užduočių – konsulato istorijos rinkimas, chronologizavimas, grafinis duomenų pateikimas. Konsulato veikla vykdoma jau toli gražu ne vieną dešimtmetį (nuo 1923 m.), todėl medžiagos archyvuose prikaupta tikrai nemažai. Visa tai praktikos metu buvo tapę mano kasdieniais skaitiniais. Tarp visų istorinių konsulato veiklos atkarpų mane asmeniškai labiausiai stebino okupaciniai metai, kuomet diplomatinės atstovybės buvo vienintelė Lietuvos valstybingumo tąsa.
 
Taigi konsulatas labai greitai tapo mano antraisiais namais. O Niujorkas tapo miestu, kurį laikui bėgant vis labiau prisijaukinau. Nors gal vertėtų sakyti – miestu, kuris mane vis labiau prisijaukino. Turėdama laisvo laiko, žinoma, stengiausi kuo daugiau slampinėti Niujorko gatvėmis ir mėgautis nuolatiniu deja vu jausmu. Bet filmuose ir serialuose matyti yra viena, pačiai tai patirti – visai kas kita. Tiesą sakant, net sunku apibrėžti kas man labiausiai patiko Niujorke. Rodos, tiesiog visa visuma. Mastas, o ne detalės. Žmonės, traukiantys kitus žmones. Žmonės laisvi kaip visi keturi pasaulio vėjai. Daug įspūdžių pridėjo ir kitos aplankytos JAV vietos po praktikos baigimo.
 
Šių 111 dienų gal ir neužteko pilnai pažinčiai su Niujorku. Miestas per daug dinamiškas, kad galėtumei jį visą įsisavinti. Bet, ko gero, tame ir slypi jo žavumas – visuomet rasi tai, ko dar nematęs, neišbandęs, nepatyręs. Visuomet rasi milijoną skirtingų istorijų, kurias verta išgirsti. Visuomet rasi milijoną priežasčių, dėl kurių verta sugrįžti. Praktika konsulate ir pažintis su Niujorku – tikrai toji patirtis, kuri leido pažinti daug įdomių, ambicingų, nepaprastai veiklių žmonių; patirtis, dėl kurios esu labai dėkinga ir kurios linkėčiau kiekvienam. Vienareikšmiškai – praktika generaliniame konsulate Niujorke buvo vienas didžiausių mano gyvenimo nuotykių. Visos liaupsės ir Erasmus+ programai, suteikiančiai nepaprastai daug galimybių naujoms unikalioms istorijoms. Tad, metas kaupti naujas istorijas!
Šarūnė Bielickaitė
Praktika Malmo universitete (Švedija)
Du mėnesiai, praleisti Švedijoje, vienareikšmiškai buvo patys nuostabiausi ir kupini daugiausiai įspūdžių per pastaruosius du metus, mokantis Vilniaus Gedimino Technikos Universitete. Tai patirtis, kuri, manau, suteikė daug tiek teorinių, tiek praktinių žinių, dovanojo galimybę susipažinti su kita kultūra, išmokti savarankiškumo, patobulino kritinį mąstymą, suteikė daugiau motyvacijos siekti savo užsibrėžtų tikslų ir nuolat tobulėti.
 
Su dideliu rūpesčiu ir nuoširdžia pagalba ne tik mokslo, bet ir asmeninio gyvenimo klausimais iš darbų vadovo bei viso kolektyvo pusės, sėkmingai vykdėme mums pavestas užduotis. Mano atsakomybė buvo susintetinti magnetines nanodaleles, padengtas sidabro sluoksniu bei ištirti jų savybes. Nepaisant to, jog visą informaciją, reikiamą literatūrą reikėjo susirasti ir išnagrinėti savarankiškai, bet kuriuo metu, iškilus net menkiausiam neaiškumui, buvo galima kreiptis į bet kurį personalo atstovą ir pasikonsultuoti, padiskutuoti apie problemą.
 
Kiekvieną eksperimento žingsnį aptardavome su darbų vadovu, planuodavome sekančius veiksmus, įvertindavome gautus rezultatus. Taip pat apie savo projektus diskutuodavome tarpusavyje su kitais studentais, atvykusiais tiek iš VGTU, tiek iš kitų užsienio universitetų. Pagalba, patarimai vieni kitiems ir tarpusavio bendradarbiavimas vyravo darbo aplinkoje. Net ir nepavykus bandymui, buvo sulaukiama dar daugiau palaikymo ir paskatinimo nepasiduoti, ieškoti naujų būdų tai įgyvendinti ir nenuleisti rankų. Toks darbo pobūdis patobulino analitinį mąstymą, ugdė savarankiškumą, gebėjimą spręsti iškilusias problemas, suteikė tiek teorinių, tiek praktinių žinių.
 
Be abejo, neatsiejama patirties dalis buvo ir pats gyvenimas svetimoje šalyje bei kelionės. Buvo labai šaunu, jog kiekvienas gatvėje sutiktas asmuo (nepaisant amžiaus, tautybės ar lyties) visuomet būdavo pasirengę atsakyti, pagelbėti savo nepriekaištinga anglų kalba. Po šių dviejų mėnesių drąsiai galiu teigti, kad Švedijoje gyvena laimingi, geranoriški ir besišypsantys žmonės. Be galo didelį įspūdį taip pat paliko kelionės: kraštovaizdžiai pro traukinio langus, išvaikščioti Kopenhagos, Stokholmo, Malmės, Lundo ir kitų miestų bei miestelių senamiesčiai ir pakrantės.
Rimantė Balsiūnaitė
Praktika įmonėje „Menina Design group“ (Portugalija)
Atvykusi į Portugaliją iš karto supratau – čia viskas bus kitaip nei Lietuvoje. Lotyniškas temparamentas, vėlavimas, darbų atidėliojimas. Visą tai mane šiek tiek baugino, tačiau tik iki tos dienos, kol atvykau į įmonę, kurioje dirbau.
 
Prekės ženklas, kurį atstovaujančioje įmonėje atlikau praktiką, yra gerai žinomas interjero dizaino pasaulyje. Ši įmonė lygiuojasi su stipriausiais pasaulio prekės ženklais, dalyvauja tarptautinėse parodose, kuria interjerą filmams. Atvykusi į įmonę supratau, kad pasiekti rezultatai – tai didelio darbo vaisiai ir tuo įsitikinau pradėjusi dirbti marketingo departamente.
 
Kiekvienas „BRABBU“ darbuotojas turi savo tikslus, kurie auga daug greičiau nei žolė pavasarį. Dienotvarkė griežta – 8 darbo valandos yra 8 darbo valandos, susirinkimai kelis kartus per savaitę, pietūs su vadovais, kelis kartus per savaitę atvykstantys klientai.
 
Žinoma, nėra namų be dūmų. Griežta dienotvarkė ir užsibrėžtų tikslų siekimas kartais vesdavo iš proto. Dirbant šioje kompanijoje išmokau priprasti prie streso, ramiai reaguoti į greitus pasikeitimus, ir etiškai pateikti pasiūlymus.
 
Komandoje, kurioje dirbau, jaučiausi gerai. Greitai pradėjome jausti vienas kito silpnybes ir stiprybes, todėl darbas eidavosi puikiai. Bendradarbiai nuolat stengdavosi padėti ne tik su darbu susijusiais klausimais, tačiau ir asmeniniais, kas atvykus į svetimą šalį yra neįkainojama.
 
Praktiką vertinu puikiai, nes įgavau daug įvairiapusės patirties, įvertinau savo žinias įgytas universitete ir, žinoma, pabuvojau vienama iš įspudingiausių Europos mietų – Porto.
 
Prie Porto ritmo prisitaikiau gana greitai. Tik atvykusi tęsiau savo mėgstamą sportą – laipiojimą uolomis, kur susiradau bendraminčių draugų. Išbandžiau plaukiojimą banglente – tai mano nauja priklausomybė. Nuolat besikeičiantis ir triukšmingas Portas pateikdavo malonių staigmenų. Sutikau daug naujų žmonių, paragavau daugybę naujų valgių, pabuvojau daugybėje skirtingų vietų ir išnaudojau savo praktikos laiką kaip tik įmanoma idomiau.
Ir jei kas nors manęs paklaustų patarimo, ar pasinaudoti Erasmus + mainų galimybėmis, atsakyčiau tvirtu „taip“, o jei reikėtų pastūmėti tai padaryti, ir į pasturgalį įspirčiau. :)
Kazimiras Jarmolovskis
Praktika įmonėje „Wolftech“ (Lenkija)
Žinote tą jausmą, kai kažkokioje situacijoje nežinai ką pasirinkti, labai abejoji, tada dvejodamas apsisprendi ir vėliau esi „žiauriai“ patenkintas savo sprendimu? Tas jausmas mane aplankė po ERASMUS+ praktikos užsienyje.
 
Visada norėjau išbandyti save užsienio rinkoje, pažiūrėti, kaip seksis dirbti su žmonėmis ne iš Lietuvos, įgyti tarptautinės patirties. Kadangi studijuoju multimediją ir kompiuterinį dizainą ir turiu patirties internetiniuose projektuose, ieškojau įmonės, kuri padėtų man tobulėti būtent šioje srityje. Atradau Lenkijoje „Wolftech“ įmonę, kuri užsiima informacinių technologijų sprendimais. Susisiekęs su jais aptariau savo lūkesčius. Ir nors norėjosi praktiką vasarą atlikti egzotiškesnėje šalyje, pabendravęs su „Wolftech“ biuro vadovu nusprendžiau vis tik važiuoti pas juos į Varšuvą.
 
Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog „koks skirtumas, kur atlikti praktiką – Lietuvoje ar užsienyje“? Kai atsiduri kitoje šalyje ir būni išmestas iš savo komforto zonos, viskas atrodo kitaip. Tada svarbiausia būti atviram ir siurbti į save visą galimą patirtį, žinias, naujas pažintis darbe ir už jo ribų. Galiausiai kasdienis darbas šalia jaunų, entuziastingų profesionalų, bendravimas su užsienio klientais, naujos atsakomybės bei darbo patirtis kitoje šalyje lėmė tai, jog į Lietuvą grįžau daug drąsesnis bei labiau pasitikintis savimi, įgijau naudingų pažinčių ir netgi gavau pasiūlymą bendradarbiauti.
Mikas Bložis
Praktika įmonėje „IAD“ (Ispanija)
Studijuoju Architektūros inžineriją. Praktiką atlikti užsienyje nusprendžiau atsitiktinai, kai gavau prodekano laišką apie galimybę pasinaudoti Erasmus+ programa.

Iš pradžių abejojau. Maniau, kad bus daug vargo, kuris gali „neatsipirkti“. O kas nori papildomo darbo pusmečio gale?.. Bet išsiaiškinęs sąlygas pamačiau, kad tai labai gera galimybė tiek atlikti ir taip jau privalomą praktiką, tiek pasisemti patirties iš aukšto lygio, su tarptautiniais projektais dirbančių architektų, tiek pakeliauti.  Apsisprendžiant taip pat svarbi buvo finansinė pusė. Erasmus stipendija beveik pilnai padengia kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Taigi, tokia praktika ir finansiškai yra geresnė nei neapmokama praktika Lietuvoje.

Praktiką gimtinėje verta atlikti jei esate tvirtai apsisprendę karjeros aukštumų siekti čia. Lietuvos garsiausių architektų įmonės dažniausiai už praktiką nemoka, bet gali būti lengviau susikalbėti, galbūt užmegzsti ryšius. Mažesnėse įmonėse kartais moka minimalų darbo užmokestį arba po praktikos pasiūlo pasilikti dirbti toliau. Taip pat čia mažiau „popierizmo“. Tokią praktiką renkasi studentai, kurie tingi paskirti truputį laiko įmonės užsienyje paieškoms bei dokumentų tvarkymui arba nežino apie Erasmus+ galimybę.

Jei pradžioje abejojau, tai po praktikos esu įsitikinęs, kad verta paskirti tam truputį laiko ir vėliau turėti tikrai įdomią ir naudingą vasarą. Net siejant savo ateitį su Lietuva, tokia tarptautinė patirtis labai padeda praplėsti akiratį.  Man asmeniškai įmonės paieškos neužtruko. Atlikti praktiką priėmė viena iš Užsienio ryšių direkcijos (URD) siūlomų įmonių – „IAD“. Bendravimas su jais vyko labai sklandžiai. Į laiškus atsakydavo tą pačią arba kitą dieną. Praktikos vadovas davė naudingų patarimų dėl būsto ir transporto Madride. Atvykus dirbti, šiltai priėmė. Kolektyvas buvo draugiškas, visi daugiau ar mažiau kalbėjo angliškai. Turėjau galimybę dirbti komandoje. Taip pat per du mėnesius suspėjau padirbėti prie keleto skirtingų projektų skirtingose stadijose. Pagerinau bei įgijau naujų darbo kompiuterinėmis programomis įgūdžų. Po praktikos įmonės vadovas pasiūlė atvykti dirbti po studijų.

Pasibaigus praktikai aplankiau Toledą, Valenciją bei Barseloną. Ten pamačiau įdomiausius architektūros objektus, paragavau tradicinių patiekalų bei gėrimų.

Taigi, praktika buvo įvairiapusiškai naudinga. Tiek iš profesinės, tiek iš asmeninės pusės. Rekomenduoju ir kitiems studentams nepatingėti susitvarkyti dokumentų ir pasinaudoti šia galimybe!
Julija Daugėlaitė
Praktika įmonėje „AVED Productions“ (Ispanija)
2015-ųjų metų pradžioje apsilankiusi URD gavau pasiūlymą nuvykti į audiovizualiniais projektais užsiimančią AVED Productions organizaciją, įsikūrusią Barselonoje, Ispanijoje. Ilgai nesvarsčiusi priėmiau šią galimybę.
 
Dar tik ruošiantis kelionei į svečią šalį, jau pradėjau darbuotis su asmeniniu audiovizualiniu projektu, kurį ketinau įgyvendinti su AVED Productions kolektyvo pagalba. Atvykusi į organizaciją gana greitai ir lengvai įsiliejau į bendraminčių ir labai įdomių, patyrusių ir iniciatyvių žmonių kolektyvą, kurie ne tik dalinosi savo žiniomis ir įžvalgomis apie kiną bei jo kūrimą, bet ir noriai padėdavo dirbant su asmeninėmis užduotimis. AVED Productions virtuvėje vyko daugybė skirtingo tipo projektų ir darbų, prie kurių sukosi tiek patyrę, tiek pirmą kartą su audiovizualiniu projektu susidūrę jaunuoliai.
 
Savo trumpos, bet labai turtingos praktikos metu išgryninau asmeninio trumpametražio filmo scenarijų, dirbau prie skirtingo tipo video projektų, įvaldžiau apšvietimą, kamerą ir garso techniką, sužinojau apie kino kalbos principus, prisiliečiau prie įvairiausių darbų visose audiovizualinio projekto kūrimo etapuose, turėjau galimybę pabendrauti ir mokytis iš kino industrijos profesionalų, išmokau dirbti kūrybinėje komandoje, organizuoti ir struktūruoti savo darbus, nebijoti klausti ir mokytis, pradėjau daugiau domėtis kino istorija, išmokau ispanų kalbos, įgavau tarpkultūrinės patirties ir savarankiškumo.
 
Visa ši patirtis ir žinios yra neįkainojama, nes tai padėjo man ne tik geriau suvokti savo karjeros kryptį ir galimybes, praplėtė mano akiratį, bet ir sustiprino kaip savarankišką asmenybę ir įkvėpė nebijoti išmėginti naujų dalykų.
Darius Vagrys
Praktika Malmö universitete (Švedija)
Kai pirmą kartą išgirdau apie galimybę atlikti praktiką užsienyje (tuo metu buvau trečio kurso Bioinžinerijos studentas), nebuvau per daug sužavėtas. Mano anglų kalbos žinios buvo ne per geriausios, o kur dar visi draugai Lietuvoje! Taipogi jau turėjau patirties dirbant viename moksliniame institute. Taigi, kam stengtis? Visgi, buvo vienas didelis „bet“. Darbdaviai, ypač iš mokslinių sričių, yra linkę palankiau žiūrėti į tuos žmones, kurie turi tarptautinės patirties. Juk dabar dauguma tyrimų ir naujovių sukuriama būtent dirbant žmonėms iš skirtingų šalių. Taigi, nelaukęs paskutinės dienos, kad netyčia nepramiegočiau „deadlineʼo“, užpildžiau dokumentus, pasirinkau savo mainų užsienyje vietą ir su nekantrumu laukiau savosios kelionės.
 
Mano naujaisiais namais tapo Malmö miestas Švedijoje, esantis tik 15 minučių kelio nuo Kopenhagos. Tai tikrai nėra gilios žiemos ir žemos temperatūros miestas. Būdamas čia galėjau bet kada aplankyti Daniją.
 
Savaime suprantama, tik atvykus į naują šalį iš pradžių buvau pasimetęs: nauja kalba, nauji žmonės, naujos vietos. Jaučiausi kaip tikrų tikriausias pasiklydėlis. Bet per kelias dienas supratau, jog beveik visi žmonės Švedijoje kalba puikia anglų kalba, todėl nebuvo per didelių sunkumų klausiant, į kurį autobusą reikia sėsti norint pasiekti tam tikrą tašką. Malmö – puikus miestas mėgstantiems naudotis dviračiais dėl savo puikios dviračių takų infrastruktūros mieste. Visgi pripažinsiu, pragyvenimas Švedijoje nėra pigus, tačiau jei maisto ruošimas – ne  svetimas dalykas, problema išspręsta!
 
Įgyta patirtis padėjo patiesti pamatus ateičiai. Ketvirtajame kurse grįžau atlikti savo bakalaurinio darbo (vadovai buvo labai juo patenkinti), bet buvau pastūmėtas tęsti savo studijas Švedijoje. Dabar studijuoju biochemiją ir dirbu vienoje didžiausių pasaulio kompanijų General Electric, kurioje padedu vystyti naujus pritaikymo būdus ateities įrenginiams, kurie bus naudojami vaistų vystymo tyrimuose tokiuose farmacijos gigantuose kaip Roche ar Pfizer, ir universitetuose.
 
Prieš 2 metus net nebūčiau pagalvojęs, jog kada nors išdrįsiu išvykti į užsienį praktikai. O visgi tai atnešė naudos – ne tik pagerėjo užsienio kalbos žinios (anglų bei švedų), pasikeitė požiūris į pasaulį, pagilėjo profesinės žinios, atsirado papildomų kontaktų iš įvairių šalių, bet ir atsivėrė didelės galimybės įsilieti į projektus, kurie tikrai turės įtakos pasaulinio lygio inovacijoms. O tai ir yra siūloma būtent ERASMUS praktikoje! Lycka till er alla!
Žilvinas Bučmys
Praktika Lježo universitete (Belgija)
Esu doktorantas, disertaciją rengiu Metalinių ir medinių konstrukcijų katedroje. Pagal studijų programą yra būtina atlikti bent trijų mėnesių stažuotę užsienio mokslo centre. Susiplanavau ją atlikti trečiaisiais doktorantūros metais Lježo universitete.
 
Į Belgiją atvykau turėdamas laboratorinių eksperimentų duomenis, buvau sumodeliavęs skaitinį eksperimentą, tačiau trūko analitinio modelio, kuris užbaigtų daktaro disertaciją. Tad stažuotės tikslas buvo sukurti analitinį modelį, kurį taikant būtų galima suskaičiuoti ir įvertinti nagrinėjamos konstrukcijos standį. Prof. dr. J. P. Jaspart, kuris vadovavo mano darbui, buvo ypač geranoriškas, visada puikios nuotaikos ir dėmesingas žmogus.
 
Stažuotės metu buvo peržvelgta visa atsivežta informacija, modeliai, tyrimų medžiaga. Sukurtas analitinis modelis, kuris gerai koreliuoja pagal eksperimentinius rezultatus. Sutarta toliau bendrauti internetu ir ruošti kartu publikaciją į tarptautinį užsienio mokslinį žurnalą.
 
Stažuotės metu gavau retą progą pabendrauti su labai nusipelniusiais mokslui mokslininkais, kartu atlikti tyrimus, diskutuoti savo rengiamos disertacijos tematika. Taip pat buvo puiki proga pirmą kartą aplankyti Belgiją. Tikrai rekomenduoju visiems susidomėjusiems Lježo universitetą Belgijoje.
Gabija Liukaitytė
Praktika Garden House Hostel Barcelona (Ispanija)
Pasinaudojusi visomis Erasmus+ galimybėmis, galiu drąsiai teigti, kad tai viena iš geriausių patirčių mano gyvenime.
 
Atlikau praktiką Barselonoje, viename iš daugelio tarptautinės organizacijos Feetup Hostels nakvynės namų. Tai buvo trys mėnesiai naujų įspūdžių, patirties ir susipažinimo su skirtingais žmonėmis ir kultūromis. Įgijau darbo patirties tarptautinėje komandoje, kurios narius sudarė žmonės iš Urugvajaus, Danijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Daugiakultūrinė aplinka leido man susipažinti su įvairiais šalių papročiais, mentalitetu. Taip pat susipažinau, kaip kiekviena kultūra organizuoja darbus, kokie jų verslumo įgūdžiai ir kaip skirtingai bendraujama su verslo partneriais. Įgijau neįkainojamos patirties tarptautinėje kompanijoje ir galiu drąsiai teigti, kad tai suteiks man daug privalumų darbo rinkoje Lietuvoje.
 
Žinoma, įgavau ir daug asmeninės patirties. Keliavimas ir kitų kultūrų pažinimas – mano aistra. Gavus galimybę išvykti atlikti praktiką užsienio šalyje atsiranda ir kitos galimybės, nesusijusios su darbu. Gali pamatyti dar nematytą šalį, keliauti, įsijausti į kitos kultūros žmonių gyvenimą, papročius, bendravimą ir istoriją. Gyvenant Barselonoje, su kiekviena diena vis labiau ir labiau įsimylėjau miestą, žmonių gausumą, spalvingumą ir tarptautiškumą. Susipažinau su žmonėmis, su kuriais atradau labai daug bendro ir praplėčiau pažinčių ratą.
  
Pabandžius vieną kartą negali sustoti. Naujovės ir iššūkiai įtraukia kaip sūkurys, iš kurio nebegali ištrūkti!!!
Tadas Masiulionis
Praktika „Salon de Provence“, Prancūzijoje
ERASMUS programa gera tuo, kad nereikia „praeiti“ komplikuotų konkursų. Paramą stažuotei gavau laiku.
 
Prancūzijoje gyvenau karo pilotų mokymų bazėje. Nors gyvenau nedideliame miestelyje, buvo įdomų pamatyti įvairios rasės bei religijos žmonių. Taip pat patiko kalnuotos ir uolėtos vietovės, kurių Lietuvoje mes neturime. Mačiau labai įspūdingas skardžiais apsuptas įlankas (prancūzai jas vadina calanque), kurias skalavo Viduržemio jūra. Vienas aeronautikos laboratorijos doktorantas man paskolino savo dviratį, tad su juo ne tik pasportavau, bet ir apkeliavau nemažai apylinkių. Prancūzijoje traukiniuose ir autobusuose galima nemokamai vežtis dviratį, todėl nukeliavęs į kitus miestus ir miestelius galėjau patogiai važinėtis dviračiu ir grįžti atgal. Tokiu būdu apkeliavau garsius Prancūzijos miestus: Marselį, Avinjoną, Aix en Provancą. Kai Lietuvoje orai jau šalo, Prancūzijoje kurį laiką jaučiausi ganėtinai vasariškai. Tik vėliau užėjo stiprūs Mistralio vėjai, kurie būdingi tam regionui ir gali pūsti net savaitę.
 
Pirmos atvykimo savaitės viduryje buvau supažindintas su darbo aplinka ir joje dirbančiais mokslininkais bei doktorantais, o po darbo valandų – su gyvenamąja vieta (kambarys, bazės aplinka, vagyklos ir prekybos centrai). Buvo parūpinta darbo vieta su kompiuteriu ir internetu, leidimas įėjimui į bazę, kortelė įėjimui į ONEROS patalpas bei valgyklos kortelė. Buvau maloniai priimtas į mokslininkų kolektyvą. Aš juos sutikau su lietuviškomis vaišėmis, jie – su prancūzišku šampanu.
 
Kadangi pirmą savaitę vyko labai svarbus ONERAI susitikimas, tiesioginiai mano vadovai (Bruno, Thomas ir Fabrice) buvo išvykę ir su jais susipažinau tik antrą savaitę. Bruno buvo man iš anksto palikęs ant stalo straipsnių su Fitso dėsnio tematika, kuri siejasi su jų tyrimų sritimi. Jis buvo mano pagrindinis kuratorius, todėl su juo susitikę aptarėme visus praktikos niuansus, jis plačiau papasakojo apie Fitso dėsnį ir kaip jį taikyti savo tyrimuose.
 
Šiek tiek apžiūrėjau skrydžio treniruoklius, su vienu teko pabandyti paskristi. Jų nebūtų galima pavadinti treniruokliais, nes jie nieko netreniruoja, o naudojami kaip priemonė tirti žmogaus raumenų veiklą ir kitiems tyrimams.
 
Trečią savaitę man buvo paskirtas laikas pristatyti savo nagrinėjamą disertacijos temą. Mano pristatyme dalyvavo Thomas, Bruno ir Fabrice. Taip pat parodžiau skaidres, kaip supratau Fitso dėsnį. Vyko diskusija, kaip būtų galima patobulinti jų treniruoklių valdymą ir vizualizaciją. Lapkričio antroje pusėje buvo priimti 4 sraigtasparnio pilotai iš Brazilijos, kurie dalyvavo paruoštame tyrime. Tyrimus stebėjau ir aš.
 
Nemažai teko dirbti savarankiškai. Gilinau teorines žinias Fitso bei 3D modelių kūrimo tematika (informacijos paieška duomenų bazėse, straipsnių skaitymas).
Miroslav Miliuškevič
Praktika CESIE įmonėje, Sicilijoje
Pirmi įspūdžiai atvykus į praktikos vietovę. Iš pradžių Sicilija man padarė didžiulį įspūdį: milžiniški kalnai, mėlyna jūra, nuostabūs kraštovaizdžiai ir panorama… Atvykome į Palermo, mano praktikos miestą, vakare. Turėjau galimybę pasivaikščioti po kelionės. Pirmiausia nuėjau į piceriją, kurioje norėjau paragauti „tikros picos“. Su žemėlapiu buvo ypač sunku orientuotis naujoje aplinkoje, bet kelio paklausiau vietinių gyventojų. Žinoma, Sicilijoje ne daug kas moka lietuvių kalbą, bet kažkaip gestais paaiškinau, ko aš ieškau. Picerija, kurioje valgiau, priklausė šeimai, kuri buvo ypač smalsi ir draugiška – kaip ir dauguma Sicilijos žmonių. Tiesa, pica buvo šiaip sau.
 
Darbo vieta. Atvykus į darbo vietą mane pasitiko Dario – ofiso vadybininkas, kuris mielai man viską aprodė ir su visais supažindino. Atėjęs į savo būsimą praktikos vietą, pamačiau savo praktikos vadovą, kuris atsipūtęs sėdėjo kėdėje. Jis paklausė, kas aš toks, prisistačiau, tada jis atsistojo  ir sušuko: „Aaaa, Miroslav, nice to meet you!“. Alberto – toks buvo jo vardas – pasirodė labai draugiškas, bet užimtas žmogus. Jis iš karto parodė mano darbo vietą ir davė užduotį – išbandymą, pagal kurią jis mane įvertino.
 
Visi kiti kolektyvo nariai taip pat buvo be galo draugiški, mes visi eidavome kartu pietauti ir daug kalbėjomės. Organizacijoje dirbo daug žmonių iš įvairių šalių, dėl to buvo ypač įdomu su kiekvienu pabendrauti.
 
Gyvenimas Sicilijoje. Sicilija – viena skurdžiausių Italijos vietovių, ir aš iš karto tai pajaučiau. Palermo miestas, kuriame norėčiau pabuvoti tokiame, koks jis buvo prieš 30 metų, dabar atrodo nelabai tvarkingai dėl ekonominių problemų ir mafijos, kuri šiuo metu valdo Siciliją.
 
Iš kitos pusės, gyvenimas Sicilijoje nėra toks blogas: kainos nedidelės, žmonės „superiniai“, susiradau ten labai daug gerų draugų, su kuriais praleisdavau visą savo laisvą laiką.
 
Gyvenau bute, kuris buvo netoli mano darbo. Butas turėjo terasą, bet jame nebuvo kondicionieriaus, kuris yra ypač svarbus gyvenant Sicilijoje vasaros laikotarpiu, nes temperatūra ten pakyla iki 40 laipsnių
 
Maistas Sicilijoje nuostabus! Kiekvieną dieną bandžiau ragauti kažko naujo: pradedant sraigėmis, baigiant ledais bandelėje. Turėjau galimybę šiek tiek pakeliauti po Siciliją ir labai tuo džiaugiuosi, nes Palermo tai nėra tikroji Sicilija, kur kiekviena vieta turi savo ypatingą aplinką, kraštovaizdžius ir istoriją.
Monika Krikščiūnaitė
Praktika "Leeds Language College", Didžioji Britanija
Trečiame kurse, vasaros metu, turėjau atlikinėti savo tą didžiąją, svarbiąją, gamybinę praktiką. Gan ilgai praktikos, kuri man būtų įdomi ir naudinga, ieškojau Lietuvoje. Laikas bėgo, tačiau to, kas mane sudomintų, neradau. Galiausiai nuėjau pasitarti su koordinatoriais universitete, jie man pasiūlė Erasmus praktiką Leeds Language College, Didžiojoje Britanijoje. Kadangi neturėjau kitų mane dominančių pasirinkimų,  sutikau –  juk viskas taip paprasta: gauni ir darbą, ir stipendiją, ir didžiulę patirtį. Žinoma, labai bijojau, tačiau priėmiau šį iššūkį.
 
Pirmos dvi savaitės koledže buvo itin sunkios, ypač dėl to, kad tuomet dar drovėjausi kalbėti angliškai, nesupratau, o gal tiesiog bijojau suprasti visas darbe man skiriamas užduotis. Tačiau, praėjus tam tikram laikui, nusprendžiau tiesiog atsipalaiduoti ir prisiminiau, ko ten atvažiavau – tobulėti. Taigi – patobulėjau tiek profesinėje srityje, tiek savęs pažinime. Iš viso laikotarpio, praleisto Didžiojoje Britanijoje, tų 3 mėnesių, pasisėmiau tiek daug, kad viską išvardinti sudėtinga:
  • Labai patobulinau savo anglų kalbą, kuria šiuo metu kalbu taip pat lengvai, kaip ir gimtąja kalba.
  • Patyriau ką reiškia dirbi vadybininke, ką reiškia kuruoti, organizuoti, planuoti administracinius darbus įmonėje. Praktikos atžvilgiu įgijau neįkainojamos patirties.
  • Susiradau naujų draugų, su kuriais net ir po daugiau nei vienerių metų palaikau ryšį.
Būtent ši praktika padėjo man suvokti, kad noriu daugiau, noriu dar keliauti. Todėl dar būdama Didžiojoje Britanijoje, pradėjau domėtis Erasmus studijų galimybe...
Gajus Nojus Kremensas
Praktika MOSS įmonėje, Vokietija
Vietiniai Miuncheną vadina milijoniniu kaimeliu, tačiau nesijaučia, kad čia gyventų daugiau nei milijonas žmonių. Senamiestis nedidelis, neklaidus. Miestas neužstatytas dangoraižiais, tad tikrai nesunku susigaudyti ir apsieiti be jokios telefono navigacijos. Aplinka graži, tvarkinga... kaip beveik visur Vokietijoje. Mieste yra didelis sodas, kuriame galima gerai praleisti laiką. Kalnai visai netoli - tik pora valandų traukiniu, o tada jau gali pasirinkti: važiuoti dviračiu, kopti į viršūnę ar ramiai pavaikščioti. Mieste tikrai galima daug ką pamatyti, bet reikia žinoti, kur ieškoti. Mielai grįčiau dar kartą.
 
Vienintelis dalykas, kuris erzino - maisto prekių parduotuvės, kurios užsidaro 20:00, sekmadieniais beveik jokia įstaiga nedirba. Transporto sistema labai patogi, nors nėra pigi. Priešingai nei tenka girdėti, vokiečių kalbos nemokėjimas nėra didžiulė problema. Užtenka mokėti porą pagrindinių frazių kasdieniam bendravimui. Vokiečiai, jei mato, kad vokiškai visiškai tragiškai kalbi, tęsia pokalbį angliškai.
 
Praktikos metu reikdavo dirbti 8 valandas per dieną. Didžiąją laiko dalį tai buvo savarankiškas darbas, savaitinė patikra arba konsultacijos. Nebuvo neaiškumų, ką daryti, nes buvo pateikti projekto plano dokumentai, pagal kuriuos reikėjo atlikti užduotis. Kilus neaiškumams dėl techninių dalykų buvo galima klausti pagalbos firmos programuotojų (praktikos vadovas nebuvo programuotojas), kurie visada pagelbėdavo. Kadangi firma turi padalinius trijuose miestuose, man siūlė porą savaičių padirbti kitame mieste, bet atsisakiau, nes buvo daug ką galima nuveikti ir Miunchene. Pradžioje nebuvo labai lengva, nes reikėjo laiko įsivažiuoti, bet vėliau sekėsi vis geriau. Nors programavimas nebuvo ta sritis, kuri labiausiai domino, bet buvo naudinga, nes panašius dalykus,kuriuos atlikau praktikos metu, dabar studijuosiu universitete.
Jelena Kruglik
Praktika Italijoje
Šią vasarą atlikau praktiką Italijoje, Sicilijoje. Praktikos vietą susiradau URD siūlomų praktikos vietų sąraše. Parašiau el.laišką įmonei, paklausiau apie praktikos galimybes. Praktikos vietos ieškojau rugpjūčio-lapkričio laikotarpiui, tačiau Italijos pietuose rugpjūtis – atostogų mėnuo, kai visos didžiosios įmonės užsidaro, rugpjūtį dirba tik paslaugų sektorius. Tad norimu laikotarpiu atlikti praktiką įmonėje, esančioje sąraše, nebuvo galimybės. Tačiau kontaktinis asmuo, moteris su kuria susirašinėjau dėl praktikos galimybių, buvo labai paslaugi (kaip vėliau sužinojau tai bendras siciliečių bruožas) ir padėjo man susirasti kitą praktikos vietą Sicilijoje. Praktiką atlikau itališkų suvenyrų parduotuvėje.
 
Kadangi atvykau į Siciliją penktadienį, turėjau visą savaitgalį priprasti prie naujos vietos, apsidairyti, o nuo pirmadienio jau pradėjau darbą. Pirmąją darbo savaitę dirbome kartu su praktikos vadovais. Pirmas dienas tik sekiau kolegų darbą, vėliau dirbau jų prižiūrima, o po savaitės jau galėjau visą darbą atlikti pati, be kolegų priežiūros, kadangi darbas nėra sunkus: produkcijos pristatymas klientams, informacijos apie produktų ypatybes suteikimas, pardavimo procesas bei prekių apskaita. Esant kažkokiems neaiškumams, visada galėjau kreiptis į praktikos vadovus ir paprašyti pagalbos, jei tuo metu jų nebūdavo darbo vietoje, visada galėdavome susisiekti telefonu.
 
Pagal darbo tvarkaraštį turėjau dirbti po šešias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę. Kadangi turėjau tik vieną išeiginę, negalėjau susiorganizuoti didelių kelionių. Ir visgi studentams, vykstantiems į Siciliją, siūlyčiau pakeliauti kuo daugiau! Kadangi Sicilijoje žavi viskas: tiek gamta, tiek vietiniai žmonės, tiek sicilietiška virtuvė. Vienintelis dalykas, kurį primigtynai siūlyčiau padaryti į Siciliją vykstantiems studentams – prieš kelionę bent kiek nors pasimokyti italų kalbos.
Jurga Šeputytė-Jucikė
Praktika Čekijos technikos universitete
Čekijos technikos universitetas Prahoje (ČVUT), į kurį vykau mokslinei stažuotei, yra vienas iš didžiausių universitetų Čekijoje, ir yra seniausias technikos universitetas Europoje.
 
Čekijos universitetas užsiima įvairia moksline veikla, tačiau man svarbiausia buvo veikla, vystoma Statybos fakultete. Jame ir Kloknerio institute yra daug naujos ir naudingos laboratorinės įrangos, tokios kaip įvairaus galingumo presai, naujos klimatinės kameros, mikroskopas Olympus LEXT OSLS3000, optinis mikroskopas ir t. t. Pagrindinis stažuotėje praleistas laikas buvo statybos fakulteto laboratorijose ir Kloknerio instituto laboratorijoje. Laboratorijoje esančioje statybinių medžiagų katedroje buvo suformuota viena mano disertacijos objekto – kompozito sudėtis.
 
Čekija – šalis, kurioje lengva adaptuotis, nėra kultūrinių skirtumų, lengva bendrauti. Šalia Čekijos technikos universiteto Prahoje yra universiteto bendrabutis, todėl labai lengva ir patogu pasiekti universitetą. Kolektyvas, kuriame atlikau praktiką, dirba panašiomis temomis, kaip ir mano disertacija, todėl gavau daug naudingos informacijos, įgijau įgūdžių dirbant su įvairia laboratorine įranga. Liko kontaktai tolimesniam bendradarbiavimui.               

ERASMUS+ absolventų praktika

Gita Steponavičiūtė
Architektūros fakultetas
Nuo liepos mėnesio iki pat spalio atlikau Erasmus+ praktiką po bakalauro studijų baigimo. Išvažiavau į Palermą, Italiją. Pirmosios baimės, kurios kaustė prieš pat išvažiavimą, greitai pranyko atvykus: draugiški kambariokai, saulėtas oras, magiškai gražus miestas ir svetinga architektūros studija, kurioje ir atlikau praktiką. 

Prisitaikyti naujoje vietoje laiko reikėjo nedaug. Miestą pažinau greitai ir įgudau vaikščioti po painias jo gatveles be jokio vargo. Kaitinanti saulė ir karštis mane tik žavėjo. Turėjau tikslą laisvu nuo darbo laiku išnarstyti ir pažinti miestą. Jį ir pasiekiau: aplankyti muziejai, parkai, miesto šventės ir kiti renginiai. Kompaniją savo kiekvienam naujam nuotykiui rasdavau greitai, draugiški ir panašių pažiūrų kambariokai, vietiniai draugai, taip pat praktiką atliekantys studentai iš svetur. Dažnos šiltos vakarienės su draugais leido jaustis kaip namie. Esu tikra, kad sukūrėme stiprias draugystes, nors vėliau ir išsiskirstėme: kas grįžo į savas šalis, kas liko Palerme. Tikiu, kad parama vienas kitam visuomet išliks. Galiausiai vėl susitiksime, kad ir kokiam pasaulio kampelyje tai įvyktų.

Nauja praktikos vieta mane taip pat be galo sužavėjo. Netikėtas entuziazmas, kurių sulaukiau iš kolegų, mane motyvavo atlikti darbus su didžiausia atsakomybe. Nebuvo dienos, kad neateičiau ir neišeičiau iš darbo su šypsena. Visus tris mėnesius dirbome keturių žmonių komandoje, per šį laikotarpį buvau viena praktikantė. Darbą pradėdavome 9 valandą ryto, susitikdami prie bendro darbo stalo aptarti visus šiuo metu aktualius projektus, iškilusias problemas ir pasiskirstyti dienos darbais. Suvokiau, kaip svarbu turėti gerą ir kompetentingą vadovą, kuris be jokio vargo geba suburti komandą darbui. Jaučiausi kaip mažoje šeimynoje, viso darbo metu vienas kitam padėdavome, juokaudami įveikėme daugybę nesklandumų ir dienos pabaigoje laimingi ir su šypsenomis linkėdavome vieni kitiems gražaus vakaro. Nė karto, per visą šį laiką, nemačiau nei vienos akimirkos susierzinimo dėl mano klausinėjimo ir domėjimosi, nes vis dėlto, kad ir kaip stipriai dirbame universitete studijų metais, atliekant praktiką pasijunta didelis techninių žinių trūkumas. Kolegos visada išaiškindavo projektuose naudojamus metodus, taip pat ir man nežinomą žodyną. Darbo metu bendraudavome italų kalba. Kadangi jau keli metai kaip mokausi šią kalbą, problemų nebuvo ir jaučiu, kad per šiuos kelis mėnesius stipriai pažengiau į priekį. Jei kada grįšiu į Palermą, žinau, kad aplankyti šios architektūros studijos užeisiu su didžiausia šypsena.

Per tris mėnesius pažinau tiek naują vietą, tiek save pačią. Pamačiau koks gali būti šiltas, glaudus ir motyvuojantis dirbti ryšys darbo vietoje. Radau draugų, kurie man tapo itin brangūs. Esu dėkinga už šią neįkainojamą patirtį tiek savo universitetui, tiek žmonėms, kurie mane palaikė visu praktikos metu.
Rūta Mitkutė
Praktika po studijų įmonėje „Auer-Weber-Assoziierte“ (Vokietija)
Savąją ERASMUS+ praktiką po studijų atlikau visoje Vokietijoje gerai žinomame architektūros ofise Auer-Weber-Assoziierte Štutgarte. Praktikos vietos pasirinkimą nulėmė keletas priežasčių. Štutgarte jau esu svečiavusis ERASMUS studijų metu, tad dar tada užmegzti kontaktai palengvino paieškos procesą. Antroji priežastis: įkvepiantys AWA įmonės projektai, platus darbo spektras bei geri atsiliepimai.
 
Nors įmonė tikrai didelė (50 darbuotojų Štutgarte ir 70 Miunchene) nuo pat pirmosios dienos i kolektyvą buvau priimta labai šiltai. Maloniai nuteikė faktas, kad dauguma būsimų kolegų –  jauni, veržlus ir idėjų kupini žmonės, padėję man visapusiškai integruotis į darbinę aplinką, tobulinti vokiečių kalbos žinias bei perprasti darbo kasdienybę.
 
Praktika Auer-Weber-Assoziierte atskleidė vokiškus darbo standartus, leido įsitikinti, kad vokiečiai yra tikrai daug ir labai preciziškai dirbanti tauta. Tai puiki aplinka, lavinti atsakingumo bei laiko valdymo įgūdžius.
 
Štutgartas – didelis, tvarkingas ir gražus miestas Vokietijos pietuose, dar žinomas kaip šios šalies automobilių pramonės bei Architektūros sostinė. Kas antras čia sutiktas žmogus yra inžinierius arba architektas. Tad man, kaip būsimai architektei, tai tikras įkvėpimo, įdomių pažinčių ir įvairių galimybių miestas, kuriame gausu muziejų, meno galerijų ir įvairiausių renginių.
Deividas Dižavičius
Praktika po studijų „Intercultural Association For ALL“ asociacioje (Portugalija)
Asociacija „Intercultural Association For ALL“ padeda pagal Erasmus ir kitas programas studijuoti atvykusiems studentams iš viso pasaulio visais klausimais, pradedant atvykimu į miestą ir būsto ieškojimu, organizuoja pažintines keliones po Portugaliją ir Ispaniją (kuri yra mažiau nei 100 kilometrų nuo miesto), rengia bendras vakarienes studentams, kur jie gali artimiau susipažinti. Asociacija dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.
 
Viana do Castelo mieste buvau jau antrą kartą, nes pernai ten buvau išvykęs studijuoti pagal Erasmus programą. Šios asociacijos atstovai man labai padėjo pirmomis dienomis svetimoje šalyje. Susidraugavau su labai maloniais žmonėmis ir jau kitais metais pas juos atvykau pagal Erasmus+ praktikos po studijų programą. Jie man davė užduotį sukurti internetinį puslapį jų asociacijai, nes jo neturėjo, o jis buvo labai reikalingas viešinant informaciją apie tarptautinius renginius.
 
Gyvenant Portugalijoje pirmiausiai išmoksti niekur neskubėti ir atsipalaiduoti, kaip ir vietiniai gyventojai. Viana do Castelo miestas yra labai ramus ir saugus, kur naktimis galima drąsiai visur vaikščioti ir nieko nebijoti. Mieste žmonės yra labai paslaugūs; nors retas moka anglų kalbą, vis tiek bando padėti atsakyti į užduotą klausimą. Nors miestas yra nedidelis ir veiklos daug nerasi, daugiausia pramogų suteikia šalia esantis Atlanto vandenynas. Esant prie jo galima ne tik pasimėgauti saulės teikiamais malonumais paplūdimyje, bet ir paplaukioti banglente ar išbandyti irklentes (angl. stand up paddle barding).
 
Studijos ir praktika užsienyje pagal Erasmus+ programą, tai ne tik studijos ar darbas, bet ir išbandymas kažko naujo, kažko, kas neįmanoma Lietuvoje, taip pat kitų kultūrų pažinimas. Esu labai dėkingas Vilniaus Gedimo technikos universitetui, kuris suteikė tokią nuostabią galimybę.
Indrė Ruškytė
Praktika po studijų įmonėje „Ecogestus“ (Portugalija)
Išmėginusi ERASMUS studijas šiltojoje Ispanijoje bei apsigynusi bakalauro laipsnį šaltojoje ir lietingoje Lietuvoje, net nedvejodama nusprendžiau išvykti į karštąją Portugaliją pakvėpuoti Atlanto vandenyno jodu ir pasisemti tarptautinės patirties pasinaudojusi ERASMUS+ praktikos po studijų galimybe.
 
Praktiką atlikau aplinkosauginių konsultacijų įmonėje Ecogestus. Įmonė teikia plataus spektro su konsultacines paslaugas, susijusias su atliekų tvarkymu (apklausos, analizės, veiklos sąnaudų ir našumo vertinimas, ateities prognozės, aplinkos apsaugos dokumentų rengimas), miestų tvarkymo ir valymo optimizavimu, žaliųjų erdvių valdymu, atsinaujinančių energetikos išteklių galimybėmis, anglies dioksido išmetimų tyrimais ir valdymu, poveikio aplinkai vertinimu, tvariąją architektūra.
 
Nuo pirmosios praktikos dienos su kolege buvome įtrauktos į įmonės veiklą. Per tris mėnesius ne tik patobulinome anglų kalbos įgūdžius, bet ir įgavome realų supratimą, kokia yra Europos padėtis atliekų tvarkymo srityje. Mano užduotys buvo kompostavimo testas, įvertinant kompostą pagamintą skirtinguose pasaulio regionuose, atliekų tvarkymo situacijos analizė įvairiuose miestuose, pasauliniuose prekybos centruose. Jos išugdė analitinius, taip pat darbo su excel programa, mokslinių ataskaitų rašymo įgūdžius. Motyvuotam praktikantui įmonė suteikia visas galimybes pasisemti visokeriopų žinių aplinkos apsaugos klausimais. Biuro lentynos užpildytos aplinkos apsaugos literatūra, o praktikos koordinatorius su malonumu atsako į iškilusius klausimus. Visą praktikos laikotarpį darbas buvo puikiai koordinuojamas, užduočiai atlikti buvo paskiriamas tam tikras laikas, atlikti darbai tikrinami, diskutuojama ką privaloma pataisyti, kas buvo padaryta blogai, ką būtų galima patobulinti.
 
ERASMUS+ praktiką po studijų vertinu labai gerai, nes įsitikinau, jog net maži nepasisekimai yra dideli laimėjimai, kurie suteikia galimybę tobulėjimui ir žinių siekimui. Drąsiai galiu pasakyti – mano žinių bagažas stipriai pasunkėjo... Sėkmės!
Mindaugas Arlauskas
Praktika po studijų "TW Architekten" įmonėje, Vokietija
Savąją Erasmus+ praktiką po bakalauro studijų baigimo atlikau Miunchene, Vokietijoje, nedidelėje vietinėje projektavimo įmonėje. Šiame mieste lankiausi jau ne pirmą kartą – vieną semestrą pagal Erasmus mainų programą studijavau Miuncheno technikos universitete. Puikūs įspūdžiai ir užsimezgę ryšiai paskatino sugrįžti į šią Bavarijos ir Oktoberfestʼo sostinę. „TW Architekten“ įmonė taip pat man jau buvo žinoma – savo studijų metu turėjau progą trumpai pas juos pasipraktikuoti.

Galėjau puikiai išnaudoti nedidelės įmonės privalumus – padirbėti prie praktiškai visų projektavimo stadijų, nuo pat užsakovo norų išsiaiškinimo iki statybų pradžios. Tokia įvairiapusė patirtis man, kaip tik ką neseniai diplomą atsiėmusiam absolventui, buvo be galo įdomi ir naudinga. Teko ne tik projektuoti, bet ir aplankyti įmonės projektuotų objektų statybos aikšteles, gyvai pamatyti, kaip linijos ant popieriaus tampa realiomis konstrukcijomis. Taigi Erasmus+ praktika po studijų vyksta ne tik prie kompiuterio ekrano ar statybų aikštelėje, ji vyksta ir gyvenant, stebint bei keliaujant, o šiame mieste turinys labai platus, tad ir visapusiškos praktikos čia buvo apstu.

Miunchenas yra be galo  tvarkingas ir vokiškai preciziškas miestas. Čia yra puikiai išvystyta viešojo transporto ir dviračių takų sistema. Per visą miestą ištįsęs didžiulis parkas, kuriame vietiniai nuolat sportuoja, iškylauja, maudosi ar net čiuožia su banglente! Mieste netrūksta muziejų, galerijų ir kitos kultūrinės veiklos. Taip pat su traukiniu galima greitai ir pigiai nusigauti iki pat Alpių.
Grėtė Kaulinytė
Praktika po studijų „Transitions Online“ įmonėje, Čekijoje
Praktiką šioje įmonėje pasirinkau todėl, jog dar bakalaurinio darbo rašymo metu supratau, jog vien kūrybinės veiklos man nepakanka. Savo gyvenime noriu derinti socialinių problemų sprendimą ir kūrybingą, draugišką aplinką, todėl būtent inovatyvioje nevyriausybinėje organizacijoje ieškojau vietos paskutinei praktikai. Iš kitų NVO, Transitions išsiskyrė atvirumu, judrumu, partnerysčių siekiu ir kūrybingų sprendimų ieškojimu.
 
Transitions turi tris pagrindinius skyrius: redakciją (Transitions Online žurnalui), marketingo bei plėtros ir finansinį (subsidijų). Aš norėjau mesti sau iššūkį ir išsirinkti tą sritį, apie kurią žinojau mažiausiai, bet ko, tvirtai tikiu, gyvenime man prireiks – projektų valdymą – todėl pasirinkau subsidijų skyrių. Nors darbas ten buvo sausiausias ir sudėtingiausias (nuolat prižiūrėti išlaidas, sekti kelių projektų planus vienu metu, rašyti aprašus, ataskaitas, rengti kontraktus, auditus), jame buvo ir daugiausiai galimybių. Smagu, kad turėjau puikius, labai darbščius ir draugiškus vadovus, bendravau su daugybe žurnalistų ir projektų dalyvių (ko nei marketingo, nei redakcijos skyriai negalėjo padaryti), dalyvavau dirbtuvių ir TechCamp (konferencijos rengtos kartu su JAV Ambasada) organizavimo procese ir jų metu, gavau progą aplankyti dar kelias konferencijas. Dėl to esu labai laiminga ir rekomenduoju šią darbo vietą ir kitiems studentams. Nebūtinai kūrybininkams: Transitions visada reikia marketingą, dizainą, žurnalistiką, ekonomiką ar buhalteriją besimokančių žmonių!
Kristina Žurauskaitė
Praktika po studijų "Digital Mix Musica e Imagem" įmonėje, Portugalija
Praktika „Digital Mix“ buvo puiki patirtis, leidusi man suvokti garso svarbą ne tik reklamose ar video, bet ir mus supančioje aplinkoje. Kadangi sieju ateitį su audiovizualine gamyba, šioje įmonėje galėjau ne tik patobulinti vaizdo montažo įgūdžius, bet ir įsigilinti į kito audiovizualinių kūrinių komponento – garso – svarbą. Manau, kad man, kaip būsimai prodiuserei, yra itin svarbu suvokti kiekvieno departamento veiklos principus ir praktika „Digital Mix“ buvo geriausia proga suprasti, kaip garsas įrašomas, redaguojamas, montuojamas, sinchronizuojamas, kokią įtaką skritingi garsai daro vaizdo suvokimui bei kiek daug skirtingų garso takelių turi net paprasčiausia reklama.

Be akivaizdžios profesinės naudos, praktikos metu išties susidraugavau su kiekvienu iš kolegų, todėl galiu teigti, jog praktika atnešė man ne tik žinių bei įgūdžių, bet ir bent jau penkis naujus draugus. Šie mėnesiai buvo ypatingi ne tik dėl galimybės dirbti puikioje įmonėje, bet ir dėl to, kad galėjau praleisti juos nuostabioje šalyje – Portugalijoje.

Man tai buvo jau treti mainai šioje šalyje, tad puikiai žinojau, ko tikėtis ir mano lūkesčiai nebuvo nuvilti. Gyvenimas Lisabonoje – tai derinys judraus sostinės gyvenimo, pilno renginių, koncertų ir žmonių iš viso pasaulio, atsipalaidavusio paplūdimio gyvenimo būdo (nuo Lisabonos centro iki vandenyno nusigauti traukiniu užtenka pusvalandžio) bei draugiško kaimo gyvenimo, kur pardavėjas pasiūlo tau išsaugoti šviežiai keptos duonos, kurią galėsi pasiimti, kai eisi namo po darbo dienos.

Nuošidžiai rekomenduoju kiekvienam, esant galimybei, išvykti atlikti Erasmus praktiką, nes tai  –  neįkainojama patirtis ne tik karjeros, bet ir asmenybės brandos bei platesnio pasaulio suvokimo prasme.
Gabrielė Matuzevičiūtė
Architektūros įmonė "Society Particular", Olandija
Praktiką du vasaros mėnesius atlikau jaunoje ir veržlioje architektų įmonėje "Society Particular. Architecture&Floatation". Esu labai patenkinta pasirinkusi nedidelį, vos septynių žmonių kolektyvą. Bet mūsų tikslai buvo dideli, o ryžtas ir idėjos profesionalios ir įkvepiančios. Kolektyvas buvo tarptautinis: 3 lietuviai, 3 kinai ir 1 čekas. Net ir atlikdama praktiką čia buvau svarbi viso kūrybinio proceso ir viso kolektyvo dalis. Akivaizdžiai didelis privalumas prieš dideles ir žymias įmones, kur sava kūryba užsiimti retai kada pavyksta, nes visad atliekami kolegų nurodomi darbai. Tam tikra prasme, pasisėmiau net daugiau patirties.
 
Per du praktikos mėnesius prisijungiau prie nemažo skaičiaus įgyvendinamų projektų vystymo, dalyvavimo architektūriniuose konkursuose. Iš jų tikrai minėtini: Guggenheim muziejaus Helsinkyje konkursas, Daugiafunkcinio pastato Longgang rajono centre, Šengene, Kinijoje, Statomas projektas Šengene, Kinijoje. Taip pat atlikau keletą rimtų tyrimų apie inovatyvias apdailos medžiagas, sukūriau dizainą įmonės bukletui.
 
Be viso to, įmonėje visada būdavo maloni ir darbui įkvepianti aplinka. Kolektyvas draugiškas ir įdomus. Po darbo gana dažnai kartu leisdavome ir laisvalaikį, diskutuodavome įvairiomis mus visus dominančiomis temomis, susitikdavome su kitais architektais. Visi žinojome savo pareigas ir atsakomybes, buvome jomis suinteresuoti ir ambicingi, todėl darbas buvo visada įdomus.
 
Labai džiaugiuosi, kad praktikai pasirinkau Roterdamo miestą Olandijoje. Visas mietas naujas ir modernus. Čia apstu patrauklios ir kokybiškos architektūros pavyzdžių. Regis, tikras rojus architektui. Išties, architektų čia apstu, tačiau asmeniškai man tai buvo tik dar viena paskata eiti pasirinktu keliu ir siekti užsibrėžto tikslo. O architektūros įmonė "Society Particular" buvo ne tik mano darbo vieta, bet ir smagus kolektyvas, davęs man nepaprastai daug patirties.
Monika Krikščiūnaitė
"2daylanguages” įmonė, Ispanija
Erasmus studijų metu susipažinau su fantastiškais žmonėmis, kurie turi ispanų kalbos mokyklą Valensijos mieste, „2daylanguages” mokyklą. Jau būnant Erasmus studijose supratau, kad Valensija – mano miestas. Ir kai vieną dieną VGTU tinklapyje pamačiau apie Erasmus+ programos naujovę – praktiką po studijų – tiesiog pašokau iš laimės.
 
Kadangi jau turėjau patirties dirbant kalbų mokykloje užsienyje, užsiminus apie praktikos galimybę, „2daylanguages” savininkai iškart pasiūlė praktikos vietą šioje mokykloje. O kodėl gi ne? Stipendija ir mano mylimas miestas! Žinoma, sutikau ir noriai pradėjau pildyti visus reikalingus dokumentus. Ir dabar esu čia, dirbu marketingo specialistės asistente ir mokausi ispanų kalbą. Svajoju, kaip galėsiu čia pasilikti ir pagyventi bent truputį ilgiau.
 
 Ir už viską turiu dėkoti Erasmus studijų programai, nes žingsnis po žingsnio ji mane atvedė ten, kur esu dabar ir kur noriu būti. Ten, kur jaučiuosi gerai, laiminga ir patenkinta. Todėl nuoširdžiai patariu – bandykite ir naudokitės universiteto teikiamomis galimybės, nes jauni būname tik kartą.
 
„Life begins at the end of your comfore zone“. Todėl patariu – RYŽKITĖS!
    • Puslapio administratoriai:
    • Jelena Mazaj
    • Julija Vičienė
    • Justina Adomaitytė
    • Monika Auglytė
    • Jurgita Kunigonienė
    • Dovilė Jodenytė
    • Raimonda Šukaitė
    • Ieva Bagdonaitė
    • Justina Adomaitytė
    • Vaiva Norkevičiūtė
    • Vilma Purienė
    • Eglė Kirliauskaitė
    • Dovilė Juršytė
    • Justė Kareivaitė
    • Agnė Augustinaitė
    • Liucilė Vervečkaitė