Svetainės struktūra Mano VGTU Medeinė

Dvišaliai mainai

Milena Kondrotaitė
SF, BA 2 University of Technology, Malaizija 2016-2017 m. m. PS
Studijavau Malaizijos technologijų universitete (UTM), kuris yra vienas iš geriausių universitetų ne tik pačioje Malaizijoje, bet ir visoje Azijoje. Studentai plūsta čia studijuoti iš įvairių Azijos šalių: Bangladešo, Kinijos, Indonezijos, Singapūro, Filipinų ir kitų, o studijų mainų studentai čia keliauja iš viso pasaulio: Kanados, Egipto, Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, Japonijos, Prancūzijos, tad tai tikrai tarptautiškas universitetas, kuriame įvairių kultūrų žmonės gyvena draugiškai ir harmoningai. Iš Lietuvos mes į šį universitetą nuvykome pirmosios - taip atstovaudamos VGTU. Tikiuosi, kad ateityje vis daugiau studentų iš Lietuvos susidomės šia galimybe. O kad šiek tiek padrąsinčiau, noriu trumpai papasakoti apie gyvenimą ir studijas Malaizijoje.
                                                                          
STUDIJOS UTM
Studijų patirtis šiame universitete tikrai yra neįkainojama! Pats universitetas užima labai didelę teritoriją - tai tikras studentų didmiestis, kuriame nuolatos verda gyvenimas! Studentai čia praleidžia daug laiko ne tik mokydamiesi, bet ir įsitraukdami į įvairią užklasinę veiklą. Jie mėgsta sportuoti ten esančiuose stadionuose, teniso bei tinklinio kortuose, plaukioti baseinuose, jodinėti žirgais (taip ten yra žirgynas!), planuoti ir kuruoti įvairius festivalius ir renginius bei tiesiog drauge leisti laisvalaikį. Buvo labai smagu kartu su grupiokais ir kitais draugais sudalyvauti ir išbandyti kuo daugiau visų šių veiklų.
Paskaitos buvo labai įdomios ir jų metu aš įgijau labai daug vertingų žinių. Ten mokiausi mechanikos, elektronikos, inžinerinės matematikos, medžiagotyros bei labai smagaus ir nemažai kūrybos reikalaujančio dalyko, kuris vadinasi „įvadas į dizainą“. Šio modulio metu būnant grupėje su kitais vietiniais studentais projektavome automatizuotas mašinas, kurias konstravome iš pigių ir lengvai prieinamų medžiagų, o baigę statyti dalyvavome konkurse kartu su kitomis grupėmis. Konkurso metu buvo išrinkta pati inovatyviausia idėja. Tai buvo labai smagi patirtis!

Taip pat, noriu pabrėžti, kad UTM visos paskaitos mainų studentams vyksta anglų kalba, tad neišsigąskite, suprasti dėstomą dalyką nėra sunku. Visų dėstytojų ir studentų anglų kalba yra labai gera.
 
GYVENIMAS MALAIZIJOJE
Viza
Tuo metu, kai vykome į Malaiziją, keitėsi užsienio studentų priėmimo tvarka. Reikėjo laukti patvirtinimo iš Malaizijos imigracinės tarnybos, kad būtų galima įvažiuoti į šalį ir toliau pabaigti tvarkyti studento vizos dokumentus jau būnant UTM. Į Singapūrą (jis yra labai arti Johor Bahru miesto) atskridome savaitę prieš studijų pradžią, nes bilietus pirkome iš anksto. Leidimo įvažiuoti Malaiziją (tokiu atveju gali būti atmesta tavo studento viza), turėjome palaukti Singapūre dvi savaites. Kiti mainų studentai taip pat nenorėdami vėluoti į studijas jau buvo atvykę į Aziją ir taip pat laukė. Vieni laukė Vietname, kiti Tailande, o kai kurie, kaip ir mes - Singapūre. Visi mes praleidome pažintinę savaitę laukdami vizos bei vėlavome į pačias studijas, bet visą laisvą laiką išnaudojome labai turiningai. Juk, pavyzdžiui, Singapūras yra beprotiškai graži šalis, kurioje keri ne tik tropinė gamta, bet ir įstabios architektūros vaizdai, tad būtina kuo daugiau aplankyti ir pamatyti!
 
Žinau, kad dabar ši problema su viza neturėtų niekam iškilti, mat nauja jos gavimo tvarka jau yra pilnai integruota ir visas procesas vyksta sklandžiai. Truputėlį nepasisekė (o gal kaip tik labai pasisekė!) tik tiems, kurie tvarkėsi dokumentus šių permainų metu.
 
Apgyvendinimas
Malaizijoje, kartu su grupioke, gyvenome Johor Bahru mieste, kur ir yra įsikūręs UTM. Mes nusprendėme išsinuomuoti butą labai arti universiteto kadangi nuoma nebuvo brangi. Ten kur gyvenome butus taip pat nuomavosi ir kiti mainų studentai, tad dažnai susitikdavome pasibūti su jais ir rytais visi kartu važiuodavome į paskaitas.
Iš pradžių mums buvo iškulusi dilema, Johor Bahru mieste beveik nėra jokio viešojo transporto, tad mes nežinojome, kaip reikės kiekvieną dieną nusigauti į paskaitas. Padedamos draugų sužinojome apie programėlę „GrabCar“ - išsikvietus vairuotoją jis tave nuveža į pasirinktą vietą. Ši programėlė yra pats geriausias ir pigiausias variantas studentams.
 
Vietiniai žmonės ir kultūra
Reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie gyvenimo Malaizijoje, mat kultūra čia labai skiriasi nuo Europos. Ten vyrauja islamo tikėjimas, tad per dieną nuolatos girdimi kvietimai melstis į mečetes. Taip pat, vietiniams žmonėms visada būdavo labai keista matyti dvi europietes merginas vaikštinėjančias aplinkui, bet tuo pačiu jiems ir labai įdomu su mumis susipažinti. Visi ten labai draugiški, malonūs ir paslaugūs visada pasitinka su šypsena.
Tikriausiai labiausiai veikė klimato kaita. Čia oro temperatūra kiekvieną dieną siekia apie 32 laipsnius šilumos, šiek tiek vėsiau būna kai lyja lietus. Tačiau toks karštas yra ne tik klimatas, bet ir vietinis maistas. Žmonės čia mėgsta valgyti labai aštrų maistą, tad buvo tikras nuotykis jį išmėginti!
KELIONĖS
Kaip jau minėjau, mums su grupioke teko pagyventi Singapūre porą savaičių, tad ten buvo pirmoji pažintis su visa Azijos kultūra. Vėliau keliavome ir Malaizijoje, aplankėme Kuala Lumpur‘ą (Malaizijos sostinę) bei plaukėme į Pulau Tioman salą, kur teko pagyventi džiunglėse su beždžionėmis! Taip pat, nuskridome ir į Tailandą su keliais draugais, kur gyvenome Koh Phi Phi Don saloje bei pamatėme, kokia nuostabi senovės tailandiečių architektūra yra Bankoke.
KĄ MAN SUTEIKĖ STUDIJŲ MAINAI?
Šie studijų mainai yra pats įsimintiniausias nuotykis mano gyvenime! Tikrai negaliu atsidžiaugti, kad nesudvejojau ir užpildžiau studijų anketą pavasario semestrui čia, Malaizijoje. Tai yra nereali galimybė suderinti mokslus su noru pakeliauti. Pasinaudodama šia galimybe aš ne tik įgijau naujų žinių užsienio universitete, bet ir susipažinau su nauja kultūra kitoje pasaulio pusėje! Tikrai labai linkiu niekam nebijoti ir taip pat pasinaudoti šia galimybe, nes taip jūs susirasite visą būrį naujų draugų bei patirsite pačius smagiausius gyvenimo įspūdžius!
O grįžus po studijų mainų, mus netgi aplankė vienas mūsų draugas iš Malaizijos. Mes pasistengėme jam parodyti kuo daugiau lietuviškos kultūros ir tradicijų bei atskleisti visą mūsų gamtos ir europietiškos architektūros grožį! 
Monika Auglytė
KIF, BA 3, Kyungpook National University, Pietų Korėja. 2016 - 2017 m. m. R.S.
Korėja - nuostabi šalis, tačiau ji visiškai nepanaši į Lietuvą. Oras kitoks, maistas kitoks, žmonės kitokie. Todėl prieš vykstant į šią šalį reikia pasiruošti: paskaityti apie ją, pasidomėti kitų žmonių istorijomis. Aš išvažiavau į Kyungpook Nacionalinį Universitetą 2016 metų vasaros pabaigoje ir dabar oficialiai esu vienas iš tų žmonių, kurie gali pasidalinti istorija iš Pietų Korėjos! 
Pasiruošimas
Kai VGTU man pranešė, kad atrinko mane dvišaliams mainams Pietų Korėjoje, buvau labai laiminga, bet džiaugsmas greit aprimo: KĄ DARYTI DABAR? Po visų susitikimų ir pasitarimų buvo nuspręsta, kad bilietus pirksime tik tada, kai gausime priėmimo laiškus iš KNU. Laukėme ilgai – iki liepos vidurio, bilietai pradėjo brangti ne dienomis, o valandomis, bet nebuvo taip blogai. Per tą laiką pradėjau paieškas internete dėl draudimo ir vizos. Vizą galima įsigyti ir Korėjoje, tačiau nerizikavau – atradau būdą kaip per kelionių agentūrą "Litamicus" pasidaryti vizą Korėjai iš anksto, kad mažiau klausimų kiltų oro uostuose (patarimas: atrask daugiau lietuvių skrendančių į Korėją mokytis, nes kuo daugiau žmonių darysis vizą, tuo pigiau bus). Draudžiausi "Lietuvos Draudime", kadangi šios įmonės darbuotojos kėlė man pasitikėjimą. Už draudimą pusei metų visame pasaulyje, pagal sąlygas, kurias man pateikė KNU, sumokėjau 200 eurų ir labai džiaugiuosi, kad neteko juo pasinaudoti – medicinos pagalba Korėjoje brangi ir iš pradžių reikia mokėti pačiam, o tada jau laukti kompensacijos iš Lietuvos... Kitas labai svarbus dalykas – prieš išvažiuojant apsilankyk ir pasikonsultuok savo banke, nes pavyzdžiui SEB bankas reikalauja jiems pranešti apie kelionę į tolimas šalis. Jei to nepadarysi – gyvensi su užblokuotomis kortelėmis ir turėsi atsidaryti Korėjietišką sąskaitą banke.
Pasiruošimas Nr.2
Kai dokumentai jau sutvarkyti – pasidomėk visais kitais dalykiukais: viešuoju transportu, kasdieninių higienos produktų kainomis (juk geriau atsivežti dezodoranto iš Lietuvos už kelis eurus, nei pirkti Korėjoje už 10 eurų?), maisto aštrumu (tikrai, jei negali valgyti aštraus maisto – pasiruošk vaistų bent pirmam mėnesiui). Vegetaru, veganu būti labai sunku. Iš tiesų, beveik neįmanoma, todėl lengviausia pasitarti su savo morale ir pasiaukoti 5 mėnesiams.
Juk taip paprasta "YouTube" pasieškoti kitų žmonių istorijų ir patirčių. Iš tiesų, lengviausias būdas pasiruošti kelionei į Korėją - pabūk mentoriumi mainų programos studentams iš šios šalies. VGTU jų yra gana nemažai ir visiems reikia mentoriaus. Jie tau ne tik papasakos apie Korėją, bet ir pagelbės, kai nuvyksi. Mane pasitiko Incheon oro uoste, kuris yra 30 eurų atstumu nuo Daegu miesto, kuriame randasi KNU ir palydėjo iki mūsų miesto. Ir čia tik dėl to, kad aš jiems padėjau, kai jie buvo Lietuvoje. Vietoj vieno mentoriaus turėjau gal 5.
Viena mano buvusi erasmusė net pasikvietė su ja ir jos šeima praleisti svarbiausią šventę Korėjoje: Chuseok (kažkas panašaus į Padėkos Dieną). Kitas labai naudingas dalykas: pasimokyti kalbos pradmenis, kurių gali išmokti "Multilingual Lithuania" programos metu. Iš esmės, svarbiausia prieš išvažiuojant į šalį už 7000km – susipažinti su ja kiek įmanoma labiau.
Universitetas
 Kyungpook Nacionalinis Universitas yra vienas iš geriausių universitetų šalyje. Žinoma, po SKY universitetų (Seulo Nacionalinis, Korėjos ir Yeongsae universitetai). Mokslai prasideda rugpjūčio pabaigoje, paskaitų tvarkaraštis būna aiškus dar prieš gaunant priėmimo laišką, tik registracija į tas paskaitas vyksta vėliau – svarbu nepražiopsoti, nes studentai registruojasi labai greitai, per kelias minutes dauguma paskaitų jau būna užpildytos. Mokslų kokybė – puiki. Na, žinoma, priklauso nuo dalykų, kuriuos pasirenki, tačiau man tikrai pasisekė su visomis paskaitomis ir dėstytojais. Beveik visi dėstytojai, išskyrus vieną, buvo arba europiečiai (britas, škotė, vengrė), arba amerikiečiai, todėl su kalba nebuvo jokių problemų. Viena dėstytoja buvo iš Korėjos, bet ji mums dėstė korėjiečių kalbą. Dėstytojai nesavanoriškai privalo būti gana griežti – studentai negali praleisti daugiau nei 6 paskaitų, nes sistema automatiškai įveda F – neįskaityta. Be to, dėstytojams net ir po semestro negalima atsidėkoti lietuvišku šokoladu – nelegalu. Ne tik dėl lietuviško šokolado, bet man būnant Korėjoje priėmė įstatymą, kad dėstytojai ar mokytojai negali priimti dovanų iš studentų, nes tokioje konkurencingoje aplinkoje padėka dėstytojui gali būti laikoma įtakos darymu pažymiui.
Patirtis
Pagrindinis mano atsakymas į tai, ar verta vykti mainams Pietų Korėjoje yra tas, kad geriausias dalykas, kurį man davė VGTU - išvažiuoti iš jo. Šis semestras pakeitė mane kaip žmogų - popieriai ir dokumentai nebegąsdina, anglų kalba beveik gimtoji, lėktuvuose jaučiuosi kaip namuose. 
Ir draugai atsiranda labai greitai ir labai rimti - jūs visi toli nuo namų, visi ieško su kuo būti, leisti laiką ir kaip neliūdėti. Ir paskui sunku gyventi vieniem be kitų, todėl jau dabar planuojamės keliones kaip aplankyti vieniem kitus! 
Trumpa mano Korėjos apžvalga
Įsimintiniausi dalykai: kelionės su draugais, naktys praleistos paplūdimiuose ir traukinių stotyse, vieniša trijų savaičių kelionė į Taivaną neturint net telefono! Iš tiesų, kelionė už 7000km nuo namų man parodė, kad viską galiu padaryti pati, niekas manęs nesustabdys... iš tiesų todėl, kad daugiau nėra kur dėtis, privaloma tvarkytis pačiam!
Gintarė Kalkauskaitė
KIF, BA 2 kursas, studijavo Kyungpook National University (South Korea), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Kai pildžiau prašymą ir rašiau motyvacinį dėl išvykimo į Pietų Korėją, Kyungpook Nacionalinį universitetą buvau tik pirmakursė, ką tik pabaigusi pirmą Kūrybinių industrijų pusmetį. Neturėjau daug vilties, nes maniau, kad taip anksti manęs niekas neišleis į tolimą Azijos kraštą, tačiau klydau ir dabar nesigailiu nei trupučio, kad nesudvejojau pabandyti.
 
Pats Kyungpook universitetas paliko neišdildomą įspūdį. Studentų miestelis buvo be galo didelis ir gražus. Parkelis, medžiai, gėlės, daug suoliukų prisėsti studentams ir didžiulis fontanas. Viena mėgstamiausių pasisėdėjimų vietų buvo didelis suoliukas, taip jį vadinome, nes nežinojome jo tikro pavadinimo. Ten leidome laiką bendraudami, žaisdami žaidimus ar tiesiog atsinešdami nusipirkto gatvės maisto. Apeiti visą universiteto apylinkę nebuvo lengva ir semestro pradžioje buvau ne kartą pasiklydus grįždama į bendrabutį. Tačiau, laikui bėgant, įpratau ir radau trumpesnius kelius iki fakultetų. Iki dabar sunku grįžti į VGTU studijų rutiną ir Kūrybinių industrijų fakultetą, kuris yra miesto centre ir toli nuo Saulėtekio bendrabučių.
 
Taip pat šiam Pietų Korėjos universitete man patiko, kad pats galėjai rinktis studijų modulius. Deja, man kaip Kūrybinių industrijų studentei nebuvo didelio pasirinkimo. Stengiausi rinktis paskaitas, kurios atrodė patrauklios ir įdomios, dėstomos užsieniečių profesorių. Kadangi Korėja domėjausi ir prieš atvykstant, užsiregistravau į porą klasių, kurios buvo apie jos kultūrą ir filmus, taip pat mokiausi korėjiečių kalbos pradmenų, kuriuos stengiuosi iki dabar gerinti. Tačiau vieną modulį teko pasikeisti dėl sunkiai suprantamos korėjiečio dėstytojo anglų kalbos. Apskritai, korėjiečiai angliškai šnekėjo gerai ir viską tikrai suprasdavau. Žmonės ten patys stengiasi tobulinti anglų kalbos žinias eidami į angliškai dėstomus kursus ir bendraudami su užsieniečiais. Ne vieną kartą yra atsitikę, kad visai nepažįstami korėjiečiai yra užkalbinę ir pakvietę pabendrauti vien tik tam, kad praktiškai panaudotų anglų kalbą.
 
Gyvenimas šioje Azijos šalyje semestro pradžioje buvo gan sunkus. Pirmosiomis savaitėmis turėjau problemų su maistu ir temperatūrų pokyčiais. Visi patiekalai buvo per aštrūs nors ir skanūs. Iki dabar pasiilgstu vieno ar kito maisto, kurį tik ten galima gauti. Kadangi, atvykau į Pietų Korėją vasaros gale, oras buvo dažnai karštas ir tvankus. Auditorijose buvo visą laiką įjungtas kondicionierius, kuris pūsdavo šaltą orą, taip pat ir kambaryje dažnai laikydavome jį įjungtą, nes būdavo per šilta. Viešajame transporte irgi būdavo vėsu, dėl kondicionavimo. Galiausiai tai dėl savaitei susirgau ir net praradau balsą. Nors pačiame universitete buvo galimybė apsilankyti pas gydytojus, nusprendžiau išgyti pati. Labiausiai buvau maloniai nustebinta vienos vengrės dėstytojos gerumu, kuri pastebejusi, kad aš sergu, davė pusė stiklainio korėjietiškos citrinų arbatos. Taigi, nors pirmos dvi savaitės buvo nelengvos ir buvo aplankęs namų ilgesys, greitai tai susitvarkė, nes temperatūra nukrito, o prie maisto šiek tiek pripratau.
Įpusėjus semestrui, gyventi pasidarė daug lengviau ir smagiau, nes atsirado užsieniečiai draugai ir kelionės aplink šalį. Vienintelis minusas, kad nepavyko aplankyti kitų šalių Azijoje, nes pritrūko pajamų. Nors ir neišlaidavau, ir pinigų nemėčiau į visas puses, bet atsirasdavo įvairių išlaidų tiek maistui, tiek pramogoms. Nuotykių patyriau ir gerų, ir blogų, tačiau nei vieno nekeisčiau, nes įgijau nepakeičiamos patirties, kuri mane lydės visą gyvenimą.
 
Rudens semestras Kyungpook Nacionaliniame universitete yra geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime. Visą paauglystę svajojau aplankyti šią šalį ir gyvai prisiliesti prie jos kultūros, o dabar ją pagaliau įgyvendinau. Tvirtai galiu pasakyti: viskas, ką pamačiau ir patyriau ten, išliks kaip nuostabiausias prisiminimas. Tikiuosi nei vienas studentas nesudvejos ir pasinaudos galimybe atskristi čia ir gauti kokybiškas studijas, sutikti draugiškiausius žmonės bei patirti nepamirštamiausių nuotykių.
Indrė Pažūsytė
SF, MA 1 semestras, SEVfm-15, studijavo National Taipei University of Technology (Taivanas), 2015-2016 m. m. pavasario semestras
National Taipei University of technologies (Taipei Tech) – tai yra universitetas Taivane, kuriame mokiausi 4 mėnesius pagal dvišalę sutartį.
 
Universitetas įsikūręs pačiame Taipėjaus centre, šalia yra studentų bendrabutis, stadionas, kiekvienas fakultetas turi savo pastatą. Universiteto miestelis mažas ir gyvuoja jau ilgą laiką – tai yra vienas seniausių universitetų Taivane. Pastatai gana seni ir galbūt jau reikėtų atnaujinimo, bet tuo pačiu žavūs ir turi savo istoriją. Įdomu, kad technologijų universitetas gali būti toks meniškas ir bohemiškas. Ir nuolatos pilnas studentų. Jeigu nesėdi paskaitose arba nesimoko bibliotekoje, tai ką nors stato, pjauna, matuoja, įvairiais rankdarbiais užsiima, šoka ar repetuoja ką nors.
 
Universitetas buvo ta vieta, kur žmonės pakankamai gerai kalba angliškai, o visur kitur saloje situacija su anglų kalba tikrai prasta. Dėstytojai labai geranoriški ir gerbiami studentų. Kiekvienas dėstytojas turi savo asistentą, kuris prieš paskaitą keliomis minutėmis anksčiau ateina į auditoriją ir viską paruošia – įjungia projektorių, kompiuterį, nuvalo lentą, sutvarko auditoriją ir atėjęs dėstytojas jau tik dėsto paskaitą.
 
Kai kurių paskaitų metu važiuodavome į ekskursijas: Smart City paroda, įvairūs lankytini objektai, muziejai, Taipei City Fire Department, miesto vandens rezervuaras, užtvanka, potvynių kontrolės stotis, vandens siurblinė ir kt. Buvo labai įdomu ir naudinga, nes pasakojo kaip reikėtų elgtis žemės drebėjimo, gaisro metu, kaip evakuotis, suteikti pirmąją pagalbą.
Turėjau porą dalykų, kur buvau vienintelė mainų studentė, visi kiti buvo vietiniai taivaniečiai, taigi vien dėl manęs paskaitos vykdavo pusiau angliškai, pusiau kinų kalba. Kartais būdavo sunku ir nuobodoka, bet tuo pačiu man skyrė daug dėmesio, dažnai klausdavo mano nuomonės, kaip tam tikri klausimai sprendžiami Lietuvoje arba Europoje.
 
Pirmus du mėnesius tik ėjau į paskaitas ir jokių darbų nebuvo, viskas atrodė labai lengva. Bet į semestro pabaigą pasipylė visų dalykų namų darbai... Paskutinį mėnesį tikrai daug laiko praleidau bibliotekoje. Bibliotekoje labai gera erdvė susikaupti ir dirbti – tylu, ramu, draudžiama viduje valgyti, tai visi ten arba dirba arba miega.
 
Taivane yra taikoma šimtabalė vertinimo sistema. Kad egzaminas būtų išlaikytas, magistrantai turi surinkti ne mažiau kaip 70 taškų. 1 Taipei Tech kreditas = 2 ECTS kreditai.
 
Tiems, kurie nuvyks į Taivaną, rekomenduoju pasimokyti kinų kalbos. Tikrai yra naudinga mokėti bent jau skaičius, tipinius sakinius perkant ar užsisakant maistą, klausiant kainos ar krypties. Tuo pačiu paskaitoje kinų kalbos dėstytojas papasakodavo apie šalies kultūrą, šventes, apie kinų kalbos raštą, simbolius, kas yra visai kitaip, nei mes įpratę, ir dėl to įdomu.
 
Laisvu laiku daug keliavau. Taivano gamta tikrai įspūdinga ir yra ką pamatyti.
 
 
Martynas Andrijauskas
AGAI, BA 3 kursas, AMf-13/1, studijavo Nanjing University of Aeronautics and Astronautics (Kinija), 2015-2016 m.m. pavasario semestras
Visus skaitančius šį straipsnį turiu įspėti, kad tai yra pirmas mano rašinys, į kurį žiūrės daugiau nei 2-3 žmonės. Per savo 3 studijų metus VGTU esu daręs daug ataskaitų ir referatų, bet čia turbūt pirmas kartas kai mano darbas galbūt kam nors turės kokios naudos ar įtakos. Daug nesitikėkit, aš tik inžinierius (ir tai tik būsimas), ne rašytojas.
 
Turbūt visi iš VGTU į Aziją važiuojantys studentai nuolat gauna tą patį klausimą: “Kodėl Kinija/Tailandas/Vanuatu salos/t.t.“? Iš esmės AGAI studentai neturi didesnio pasirinkimo jei nori mokytis ne ES šalyje. Nankino Aeronautikos ir Astronautikos Universitetas (Nanjing University of Aeronautics and Astronautics, toliau – NUAA) buvo vienintelė vieta iš dvišalių sutarčių sąrašo, kur aviacijos inžineriją galima mokytis anglų, o ne rusų ar ukrainiečių kalbomis. Kartu domino egzotika ir įvairios istorijos apie komunizmą, keistą virtuvę ir t.t. Priežasčių nedaug, bet manęs nereikia ilgai įtikinėti skristi į kitą pasaulio galą, jei yra tokia galimybė.
 
Atvykęs į studentų miestelį pamačiau, kad manęs ten nelabai kas laukė ar tikėjosi.  Aš net nekalbu apie pasitikimą su duona ir druska, fanfariniu orkestru ir fejerverkais – pagaliau suradęs savo bendrabutį neblogai nustebinau savo koordinatorę ir maždaug šešiasdešimtmetę budėtoją, kuri dirbdama tarptautinių studentų bendrabutyje aišku nežino nei vieno žodžio angliškai. Po ilgų derybų, su vietinių studentų pagalba, bent gavau kambarį baisumu beveik prilygstantį Kamčiatkos[1] apartamentams, bet bent nereikėjo miegoti gatvėje.
 
Pats NUAA nuteikė gan optimistiškai – dviejuose studentų miesteliuose (Minggugong – senasis, Jiangning – naujasis) sutelkti visi universiteto padaliniai, viskas renovuota, suplanuota logiškai: tarp skirtingų universiteto dalių keliolika kartų per dieną važinėja autobusai (kur kas geriau nei vienas mano matytas universitetas, kurio padaliniai išmėtyti bent 6 miesto vietose). Miesteliuose yra krepšinio, futbolo, teniso aikštės, sporto salės, baseinas Jiangning dalyje, kelios valgyklos ir parduotuvė. Vienu metu mano mėgstamoj valgykloj net pradėjo pardavinėti alų, o Mingugong esančioje parduotuvėje dar ir dabar galima nusipirkti 53% stiprumo gėrimą “TNT”. Viskas ko reikia laimingam studentui, išskyrus žmonišką internetą, kuris bendrabutyje panašus į tokį, koks būdavo Zalavo kaime maždaug 2011 m.[2], be jokios galimybės jį pagerinti.
 
Kad jau paminėjau maistą, valgyklose jis nėra blogas. Bet taip iš pradžių atrodo. Ne taip, kaip galvoja dalis lietuvių, kinai nuolat nevalgo šunų, skorpionų ir pan. NUAA studentai dažniausiai gauna aliejuje virtą maistą, ramen makaronus (bomžpakius) arba koldūnų. Taip pat galima valgyti indišką maistą, kuris yra pagamintas iš ryžių, arba mokėti 3 kartus brangiau už pusėtinus makaronus ar picą vienintelėje universiteto europietiško maisto kavinėje. Galiausiai, po 4 mėnesių viskas įgrista. O po grįžimo į Lietuvą vėl paragavau ryžių tik po 1,5 mėnesio.
 
NUAA savo tinklalapyje giriasi nuolatos esanti Top 3 aviacijos universitetų sąraše visoje Kinijoje. Neabejoju, kad dėstytojai mokydami kinų kalba yra geri, bet dėstymas anglų kalba yra kita istorija. Dalis mokytojų geriausiu atveju turi pakenčiamą akcentą ir sugeba žmoniškai paaiškinti savo dalyką. Kitais atvejais jų akcentas svyruoja nuo juokingo iki visiškai nepakenčiamo. Iš kitos pusės, man neteko susidurti su VGTU dėstytojais, šnekančiais anglų kalba, todėl negaliu daryti sąžiningo palyginimo. Aišku su studijomis ne viskas taip blogai – NUAA suteikia galimybę nemokamai mokytis kinų kalbos, įgytas žinias galima dažnai tobulinti bendraujant su vietiniais, nes ten beveik niekas angliškai nemoka. NUAA taip pat duoda apie 700 eurų vienkartinę stipendiją, už kurią galima nusipirkti apie 500 buteliukų jau minėto “TNT”.
 
Kitas įdomus dalykas yra dėmesys iš visų aplinkinių. Kinai nenori praleisti bet kokios progos pabendrauti su užsieniečiu, o tai kartu ir erzina, ir linksmina. Jau pirmą savaitę aš su draugais pripratome prie nuolatinių prašymų kartu nusifotografuoti[3] ar pasimokyti anglų kalbos. Daug jų yra be galo draugiški ir jau po maždaug minutės pažinties kinai gali prašyti nemokamų kalbos kursų, klausinėti apie pajamas, vedybinį statusą, ar pasakoti apie savo šeimos istoriją. Bendravimas yra tik viena iš keistų ir skirtingų kinų kultūros pusių. Aš labai rekomenduoju patikrinti Shameless China[4] blog‘ą, kur smagiai aprašyta viskas nuo kiniškų TV dramų[5] iki kaip susirasti vietinių draugų.
 
Jeigu nebijot keistų žmonių, visiškai skirtingos kultūros ir abejotinos kilmės maisto, esant galimybei išbandykit mainus į NUAA. Studijos ten nedaug skiriasi nuo VGTU, įtampos besimokant nėra ir, ne taip kaip kinams, šeštadienį paskaitų nebus. Kartu pamatysit visiškai priešingą Lietuvai šalį su savo gerais, blogais ir juokingais dalykais. Nesigailiu nuvažiavęs ir rekomenduoju kitiems.
 

[1] VGTU bendrabučiai Nr. 1 ir 5
[2] 50 kB/s standartiškai, 200 kB/s jei labai sekasi
[3] Mano kolegos kažkodėl nesutiko su idėja prašyti pinigų už nuotraukas, kas būtų labai lengvas ir greitas praturtėjimo būdas
[4] http://shamelesschina.tumblr.com/
[5] Jeigu ką, net lietuviškos muilo operos savo siaubu sunkiai prilygsta kinų produkcijai
Evelina M.
VVF , MA 2 semestras, Gefm-14, studijavo Hanyang University (Pietų Korėja), 2015-2016 m.m. rudens semestras
Svajonės pildosi, tik reikia nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžtų tikslų. Šiemet baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Ekonomikos inžinerijos magistrą. Paskutinį studijų semestrą praleidau studijuodama Pietų Korėjoje, Seule, Hanyang universitete. Paskutiniai keturi mėnesiai prabėgo beprotiškai greitai, tačiau ilgam liko mano atmintyje. Namo grįžau daugiau nei su 50 kg bagažu, tačiau prisiminimų ir patirties aš parsivežiau su savimi kur kas daugiau. Maža mano širdies dalelė liko Seule.
 
Kelionės tikslas buvo geriau pažinti Pietų Korėjos kultūrą bei pagilinti studijų žinias magistro tema, kitaip pažvelgti į studijuojamą dalyką. Aš džiaugiuosi, kad galėjau mokytis iš geriausių, bei pasidalinti savo studijų žiniomis su kitais. Mokėmės vieni iš kitų. Šios kelionės metu susipažinau su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių, kurie padėjo kitaip į viską pažvelgti. Svarbiausias dalykas kurį išmokau, kad visi, nepriklausomai nuo tautybės, lyties ar odos spalvos, esame vienodi, žmogus = žmogus. Mes visi norime mylėti, taikos pasaulyje ir smagiai leisti laiką kartu, semtis žinių ir patirties.
 
Nors studijoms reikėjo skirti daug dėmesio ir laiko, tačiau turėdama truputį laisvo laiko stengiausi geriau pažinti P. Korėją, nes knygose skaityti yra viena, pačiam tai patirti – visai kas kitą. Kad geriau pažinčiau P. Korėjos kultūrą bendravau su vietiniais studentais, pasirinkau studijuoti korėjiečių kalbą. Laisvalaikį su draugais leidžiau lankydamasi muziejuose, šventyklose, dalyvaudama tradicinėse šventėse, kas kart išbandydama vis kitą tradicinį maistą, ragavau ir gatvėse gaminamą maistą, kopiau į Bukhansan kalną palydėti saulės ir t. t.
 
P. Korėja priėmė mane ,,išskėstomis rankomis“. Žmonės labai draugiški, linkę padėti. Tiktai neapsigaukite jei pirmas užkalbintas žmogus pabėgs nuo jūsų, tai gali būti tik todėl, kad jie drovisi kalbėti angliškai. Tačiau būna ir taip, kad kavos kavinėse pastebėję sėdintį vienišą užsienietį jie prisėda šalia, kad pabendrautų. Pasirodo anglų kalbos kursai ten labai brangūs, o taip jie nemokamai lavina savo anglų kalbos žinias.
Visa mano kelionė buvo pilna nuotykių, pradedant pirmąja diena, kai taksistas mane išleido Seulo siauroje gatvelėje daugiaaukščių namų apsuptyje, kuris vienas iš jų turėjo būti mano bendrabutis, ir nuvažiavo, o aš likau stovėti viduryje gatvės su lagaminais kaitinant saulei. Visi užrašai ant aplinkinių namų buvo korėjietiškų ženklų ir niekas nekalba angliškai. Visa tai prisiminus dabar tik ima juokas, bet tuo momentu juoktis visai nesinorėjo. Gerai, kad korėjiečiai yra paslaugūs ir gan smalsūs žmonės, tad viena moterytė pamačiusi kaip dairausi į visas puses man ranka parodė į mano bendrabučio duris. Įėjus į vidų registratūroje nieko nebuvo, todėl nežinojau ar tas bendrabutis, kurį buvau rezervavusi. Teko vėl išeiti į lauką ir atsisėdusi ant lagamino bandžiau susisiekti su savo mentore (korėjiete). Visa laimė, kad buvo internetas, nes europietiškos kortelės ten neveikia. Po dviejų valandų mane vidun pasikvietė bendrabučio vadybininkas, kuris angliškai visai nekalbėjo, todėl bendrauti teko tik interneto pagalba bei tarpininkaujant mano mentorei.
 
Viena smagesnių istorijų buvo ir tai, kaip aš pirmą dieną norėdama nepavėluoti į paskaitas išėjau dviem valandomis anksčiau, nors mano bendrabutis visai šalia universiteto miestelio, bet galiausiai į paskaitą pavėlavau 20 min. Mano tvarkaraštyje nebuvo nurodyta tiksli vieta, tad teko klausinėti miestelyje sutiktų studentų kur galėčiau rasti auditoriją, kurioje vyks paskaita. Misija buvo tikrai nelengva, nes visas universiteto miestelis įsikūręs kalvotoje vietoje, todėl pagal studentų suteiktą labai skirtingą informaciją man teko eiti tai į kalną aukštyn, tai žemyn nuo kalno, o kur dar begalės laiptelių. Kad lengviau įsivaizduoti teritorijos dydį, tai universiteto miestelį pereiti greitu žingsniu užtrunki apie 30 min. Šis pasivaikščiojimas man suteikė galimybę susipažinti beveik su visu universiteto miesteliu. Žmonės buvo tikrai draugiški ir visi bandė man pagelbėti, o aš vis keliavau jų nurodytomis kryptimis. Smagiausia, kad po dviejų valandų vaikščiojimo aš vėl atsidūriau toje pačioje vietoje iš kur pradėjau savo paieškas. Maniau kad teks praleisti paskaitą, bet tuo metu vienas dėstytojas pasisiūlė mane palydėti, nes auditorija buvo visai priešingoje miestelio pusėje.
 
Kelionės metu gyvenau tradiciniame studentų bendrabutyje, kur kiekvienas turi savo kambarį su visais patogumais ir dalintis reikia tiktai virtuve. Čia nuotykių irgi neišvengta. Pirmomis dienomis mane labai stebino, kad man įėjus į virtuvę korėjiečiai pabėgdavo, arba einant man koridoriumi jie grįždavo atgal į savo kambarį. Po kelių savaičių jie apsiprato prie mano viešnagės, nes kaip vėliau aš supratau, kad šis bendrabutis buvo skirtas tik korėjiečiams. 
P. Korėjoje labai populiaru visą laiką rankoje laikyti šaltą kavą. Kai lauke buvo virš 25oC, tai suprantama, bet orams atvėsus, šaltos kavos gėrimas man buvo nesuprantamas. Atkreipiau dėmesį, kad korėjiečiai labai daug geria vandens, todėl visuomet su savimi nešiojasi buteliukus su vandeniu. P. Korėjoje beveik visur gali nemokamai prisipilti vandens.
 
P. Korėją tikrai drąsiai galima vadinti ryžių šalimi. Ryžių galima rasti beveik visuose patiekaluose. Keisčiausia buvo tai, kad net arbata, saldainiai, spurgos ten gaminami iš ryžių. Man buvo labai įdomu, kai užsisakius maistą kavinėje visada gaudavai Kimčį – tradicinį patiekalą (labai aštrūs keisto kvapo kopūstai). Tiesa, nenustebkite jei vietoje peilio gausite žirkles, korėjiečiai įpratę mėsą, makaronus bei visą kitą karpyti. Kaip aš juokauju savo draugams, vegetarams nepatariu važiuoti, nes vaisiai ir daržovės tikrai brangūs. Tačiau kas nemėgsta gaminti, tai ši šalis kaip tik Jums, nes čia pigiau pavalgyti restorane nei pačiam pasigaminti.
 
Dar vienas fenomenas, tai kondicionieriai. Kai lauke buvo labai karšta, tai metro ir parduotuvėse ar auditorijose kondicionieriai buvo įjungti visu pajėgumu ir galėjai pasijausti tarsi būtum šaldytuve, todėl pirmomis savaitėmis daug studentų buvo peršalę ir teko gydytis. Tuo tarpu orams atvėsus, buvo priešingai, važiuojant metro buvo labai karšta.
 
Viena mano įsimintiniausia kelionė buvo į DMZ (angl. Demilitarized Zone – demilitarizuota zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos). Dėl neramumo Šiaurės Korėjoje kelionė buvo net du kartus neįvyko.  Apžiūrėjom Pietų Korėjos pusėje įrengtą būstinę ir kelias minutes galėjom žvilgtelėti į tokios pat paskirties pastatą Šiaurės Korėjoje. Taip pat teko apsilankyti tunelyje, kuris jungia Šiaurės ir Pietų Korėją.
 
O kur dar trumpos atostogos Japonijoje, Hong Konge ir Kinijoje (Pekinas). Gėda neaplankyti kitų Azijos šalių, kai atstumai nėra tokie dideli ir bilietų kainos taip stipriai ,,nesikandžioja“.
Rūta Žūlinaitė
KIF, BA 3 kursas, studijavo Limkokwing University of Creative Technology (Malaizija), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Esu Rūta, ketvirto kurso kūrybinių industrijų studentė. Įstojus į VGTU iš karto pradėjau domėtis studijomis užsienyje ir akį patraukė dvišaliai mainai. Malaizija! Kas gali būti egzotiškiau? Pagalvojau, kad Europą spėsiu visados pamatyti, tai kodėl gi nepasinaudojus tokia nuostabia galimybe? Sunku patikėti, kad užpildžius dokumentus jau po kelių mėnesių perskridau visą Žemės rutulį! Studijavau nuostabiame Limkokwing kūrybinių technologijų universitete, kuriame įgyjau daug praktikos ir patirties.

Kviečiu visus pažiūrėti trumpą filmuką, į kurį  bandžiau sutalptinti kuo daugiau įspūdžių ir gerų emocijų! Linkiu visiems  studentams nepraleisti šios nuostabios galimybės  ir aplankyti spalvotąją Malaiziją :)
 
Ignas Širka
FMF, BA 3 kursas, MKDf 13/3 , studijavo Limkokwing University of Creative Technology (Malaizija), 2015-2016 m. m. rudens semestras
Ignas dalinasi savo filmuko su įspūdžiais iš studijų Malaizijoje serijomis!
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Šarūnas Petrauskas
AF, BA 3 kursas, studijavo Hanyang University (Pietų Korėja), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
VGTU studijuoju architektūros discipliną. Maždaug prieš metus priėmiau sprendimą pusmečiui vykti studijuoti į Seoul, Pietų Korėją, ir tai buvo vienas geriausių žingsnių mano gyvenime. Sekėsi man nuo pat pradžių, kai tik buvau atrinktas vykti į Hanyang universitetą, nes gavau stipendiją iš VGTU, o likus kelioms dienoms iki išvykimo į Korėją sulaukiau žinių, jog man dar kartą pasisekė ir buvau atrinktas gauti Korėjos vyriausybės (GKS) paramą, kurios dėka mano studijos naujam žemyne buvo nesuvaržytos ir kupinos neišdildomų įspūdžių. Dabar kai jau semestras Pietų Korėjoj pasibaigė, aš pasidalinsiu savo įspūdžiais ir patirtimi.
 
Visų pirma, tai buvo mano pirmoji kelionė į Aziją. Mano pirmas įspūdis – nesuvokiamas miesto dydis ir žmonių masės visur aplink. Šiek tiek užtruko, kol pripratau prie kito masto, ypač pastatų aukščio ir jų tankumo, nes tokio niekur Europoje nėra, ką jau su gimtąja Lietuva lyginti.
 
Kalbant apie studijas Hanyang, viskas vyko kitaip nei VGTU. Pradedant nuo to, jog studijų modulius ir tvarkaraštį susidėlioji pats iš visų universitete siūlomų dalykų – kiek kitaip, nei mes esame įpratę.
 
Gavau neįkainojamos patirties iš tokių paskaitų kaip „Rytų ir vakarų interjero architektūra“ ir „Interjero apšvietimas“. Turėjau galimybę pasigilinti į tradicinio korėjiečių dizaino ypatybes ir šiuolaikinio meno pavyzdžius. Mane ypač žavėjo galimybė apžiūrėti šiuolaikinės architektūros pastatus, ypač galerijas ir muziejus. Matydamas, liesdamas ir galėdamas gyvai pajausti meistrų darbus, turėjau tobulas sąlygas augti kaip būsimas savo srities profesionalas.
 
Kalbat apie vieną labiausiai patikusių paskaitų, tai buvo „Skaitmeninis dizainas“. Profesorius suteikė daug naudingos informacijos apie pažangiausias projektavimo technologijas ir programas, kurias toliau tobulinsiu ir naudosiu savo studijose ir ateities karjeroje.
 
Žinoma, aš gavau daug naudingos patirties ne tik per paskaitas iš dėstytojų ir bendrakursių, su kurias dirbdavome grupėse, bet taip pat iš vietinių draugų, kurie man parodė gausybę vietų, žinomų tik jiems. Korėjiečių kalbos pagrindai padėjo man labiau įsijausti į vietinę kultūrą.
 
Taip pat, aš daug išmokau laisvu metu nuo paskaitų. Galiu teigti, jog visi korėjiečiai, kuriuos sutikau, buvo labai nuoširdūs, malonūs, protingi, bet drovūs. Manau, jog mes, žmonės iš Vakarų, galėtume daug ko pasimokyti iš azijiečių, ypač pagarbos aplinkiniams ir sau. Mačiau pagarbą kiekvienoje kasdieniškoje situacijoje: nuo nusilenkimo pasisveikinant iki grąžos davimo parduotuvėje, abiem rankom.
 
Laisvalaikį leidau keliaudamas ko Korėjos didingą gamtą. Niekada nemačiau nieko labiau mistiško nei ankstyvo pavasario ryto rūkas aplink Seoraksan nacionalinio parko kalnų viršūnes. Jeju saloj išbandžiau povandeninį nardymą, pamačiau Ramiojo vandenyno pasaulį. Pirmąkart gyvenime lipau į ugnikalnį - Hallasan. Kai žiūrėjau į saulėtekį virš vandenyno, svajojau, kad galėčiau ilgiau stebėti tą užburiantį reiškinį, nes žemyninėje dalyje, ypač Seoul, ne visada tai gali matyti dėl smogo.
 
Apibendrinant savo studijas užsienyje, aš išmokau be galo daug per šį semestrą. Daug kartų atsidūriau situacijoje, kai teko išeiti iš savo „komforto zonos“, bet ypač tose situacijose aš augau daugiausiai. Aš esu ypač dėkingas VGTU už paramą ir suteiktą galimybę studijuoti semestrą Pietų Korėjoje ir Korėjos vyriausybei už palaikymą ir stipendiją, kurios dėka nevaržiau savęs ir išmokau, pamačiau bei patyriau kiek įmanoma daugiau.
Elžbieta Rouba
VVF, BA 2 kursas, Ecf13/2, studijavo Sankt-Peterburgo valstybiniame politechnikos universitete (Rusija), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Vieną gražiausių pasaulio miestų – Sankt-Peterburgą – neatsitiktinai vadina „Antrąja Venecija“. Tekančios per visą miestą upės ir kanalai tarsi perkelia į Italiją. Labai džiaugiuosi, kad man pasitaikė galimybė aplankyti ši nuostabų, turintį gilią istoriją miestą.Į Sankt– Peterburgą pavasario semestrui buvau išvykusi pagal dvišalių mainų programą. Miestas sutiko mane vasario pradžioje.
 
Rusijoje akademinė savaitė trunka šešias dienas. Taip taip, šeštadieniais čia irgi vyksta paskaitos. Visgi man labai pasisekė ir į paskaitas šeštadieniais turėjau vaikščioti retai, nes dažniausiai jos vyko penktadieniais. Paskaitos dažniausiai vyko vakarais, todėl laiko išsimiegoti nepritrūkdavo. Jos buvo organizuojamos kartu su studentais iš Rusijos, be to, nebuvau priskirta vienai grupei, o mokiausi pagal individualų planą.
 
Žinoma, mokytis visą laiką negalėjome, todėl daug linksminomės ir keliavom. Savaitės pabaigoje dažnai vykdavo studentų rengiami humoristiniai koncertai ir talentų konkursai. Šaltus žemos vakarus leisdavom bendrabutyje, o orui pagerėjus vykdavome į užmiestį.
 
Spėjau aplankyti trys artimiausias sostines: Taliną, Helsinkį ir Maskvą. Nuvykus į Sankt– Peterburgą, turėjau galimybę susipažinti su miesto istorija, pasivaikščioti gatvėmis, kuriomis vaikščiojo žymūs kultūros veikėjai. Be abejo, sutikau daugybę naujų žmonių, su kuriais kartu praleisdavom daug laiko ir kurių jau spėjau pasiilgti.
Sankt– Peterburge praleidau beveik penkis mėnesius ir drąsiai galiu pasakyti, kad tai buvo vienas geriausias mano gyvenimo laikotarpis. Dažnai studentai dvejoja, vykti į mainus ar ne? Dabar galiu teigti, jog TAIP!!!! Tai padaryti tikrai verta ir aš tuo įsitikinau.
Giedrė Šulčinskaitė
KIF, BA 3 kursas, studijavo Kyungpook National University (Pietų Korėja), 2014-2015 m. m. rudens semestras
Pietų Korėja kiekvieną individą gali išmokyti kelis paprastus, bet svarbius dalykus: gerbti vyresnįjį, sunkiai ir tikslingai dirbti bei mėgautis maistu. Ši šalis skirta tau, jei esi tolerantiška(s), sugebi greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos, mėgsti aštrų maistą, nori patirti ar išmokti kažką naujo kiekvieną dieną, kalbi angliškai, bet esi pasiruošusi(-ęs) pramokti ir korėjiečių kalbos.
 
Studijos. Studijavau anglų kalba, pasirinkau modulius Introduction to Management, Understanding Human Rights, Understanding of Education and Development, Modern Korean Society, Korea in Motion: Korean Films and New Wave, Media Sociology. Vieni moduliai buvo sudėtingesni už kitus, studijų procesas panašus kaip ir VGTU, didžioji dalis atsiskaitymų vykdomi grupėse.
 
Studentiška kasdienybė. Kelionės. Office of International Affairs organizuoja daugybę kelionių. Dauguma jų yra dalinai finansuojamos. Patogu keliauti traukiniais (KTX) ir autobusais. Daegu ir aplink Daegu yra Seomun turgus, Rytų medicinos turgus, Sincheon upė, Dongwasa šventykla, Apsan kalnas. Artimiausi miestai: Ulsan, Busan, Gyongju, Andong.
 
Patarimai. Prie išvykstant pasiteirauti ne tik URD, bet ir priimančiosios institucijos, kokius dokumentus reikia pateikti vizos gavimui. Draudimą studijų laikotarpiui lengviau pasidaryti dar esant Lietuvoje. Sveikatos patikrą yra lengviau atlikti jau esant Pietų Korėjoje, nes ne visada atliktos apžiūros rezultatai iš Lietuvos yra priimami kaip galiojantys.
Austėja Raugaitė
VVF, BA 3 kursas, VVfu-12/1, studijavo Inha university (Pietų Korėja), 2014-2015 m. m. pavasario semestras
Austėja dalinasi įspūdžiais iš studijų Pietų Korėjoje:

Kristė Paulauskaitė
FMF, BA 3 kursas, studijavo Limkokwing University of Creative Technology (Malaizija), 2013-2014 m. m. pavasario semestras
Jau būdama pirmajame multimedijos ir kompiuterinio dizaino kurse pradėjau žvalgytis platesnių horizontų. Tačiau, kadangi jau taip nutiko, jog esu viena iš šio kurso (Multimedija ir kompiuterinis dizainas) studentų pradininkų (studijų programa vykdoma pirmus metus), tarptautinių mainų pasiūlymai nedžiugino. Atkreipiau dėmesį į vieną tolimosios Malaizijos privatų kūrybinių technologijų universitetą, priklausantį vietiniam reklamos guru. Peržvelgus universitete siūlomas programas susižavėjau ne tik atradusi tobulą Multimedijos bakalauro atitikmenį, bet ir sužinojusi, jog būtent šiame universitete susikerta visų jaunųjų kūrybinių industrijų profesionalų keliai.
 
Kalbant apie šios šalies kultūrą negalima apsiriboti tik malaiziečiais, kurie pagal pavadinimą atrodo kaip vieninteliai vietiniai gyventojai. Malaizija pasaulyje pirmauja kaip daugiakultūriška šalis: neskaičiuojant atvykėlių (įvairių tautybių darbuotojų ar studentų), gyventojų daugumą čia sudaro malajai, indai ir kinai. Jie plačiai apsigyvenę visoje Malaizijoje, ieškantys bendrų kultūrinių kompromisų – beveik kiekviename didesniame šalies mieste galima rasti Mažosios Indijos (Little India) rajoną bei Kinijos kvartalą (China Town).
 
Ir nors čia valstybinė kalba yra malajiečių, viešai dažniausiai bendraujama specifine anglų kalba kintančia pagal pašnekovo tautybę. Kai jau atrodo, jog pats gyvenimas Malaizijos aplinkoje yra plati tarpkultūrinė patirtis, patekus į universitetą lieki sužavėtas. Limkokwing universitete komunikacija vyksta tik anglų kalba, kuri yra vienintelė bendravimo priemonė tarp 30 000 studentų, atstovaujančių daugiau nei 150 skirtingų pasaulio tautybių.
 
Gali apkeliauti ir visą plačiąją Aziją – čia ranka, kaip Rynair’u, pasiekiamos kitos šalys, kurias norėdami aplankyti iš Lietuvos išleidžiame ne vieną šimtą eurų, o gyvenant Malaizijoje, kurį yra pigių vietinių avialinijų „Air Asia“ tėvynė, suteikiama galimybė keliauti vos už 30 eurų, tad galime dar labiau praplėsti savo akiratį.
 
Paskaitos universitete skiriasi nuo būdingų Lietuvoje. Semestro metu studentai turi po šešias skirtingas paskaitas, kurios studijų pabaigoje vertinamos ne pagal egzamino rezultatus, o pagal įgyvendintus kūrybinius darbus, surinktą portfolio bei jo pateikimą „ShowReel“ formatu. Paskaitų oficiali trukmė – 3 valandos, iš kurių vėlavimas sudaro viso laiko trečdalį. Vėluoja ir studentai, ir dėstytojai, tad nesistenkite ateiti laiku. Man vėlavimas niekuomet nebuvo būdingas, todėl dažnai universitete gerdavau kavą arba tiesiog sėdėdavau už durų. Neatsižvelgiant į šį aspektą, visa kita gan profesionaliai suplanuota – studijų struktūra paremta praktika bei visapusišku studentų ir dėstytojų bendradarbiavimu.
 
Gyvenant nedideliame studentų miestelyje Cyberjaya (gyvenamosios vietos pavadinimas tikra informatiškų „multimedų“ svajonė), kuris  nuo Kuala Lumpuro centro nutolęs apie 30 km, nuotykių maža. Studento rutina apsiriboja kasdiene 15 minučių autobuso kelione iki universiteto, o grįžus – kaljano rūkimu ir šaltos mėtinės arbatos gardžiavimusi vietinio arabo restoranėlyje. Gyvenant tarptautinių draugų kompanijoje pokalbių temų niekuomet netrūksta – rodos kasdien gali išgirsti vis naujų, neišsenkančių istorijų.
 
Gyvenimą Malaizijoje paįvairina ir maisto pasirinkimo platybės. Čia žmonės daug valgo. Vos atvykus vietinė malajietė pristatė savo tautiečius: „Mes valgome vieną kartą per dieną – nuo ryto iki vakaro. Pusryčių metu tariamės kaip pietausime, o per pietus jau deramės dėl vakarienės“. Ir nenuostabu – Pietryčių Azija tikra ryžių, makaronų ir vištienos karalystė. Net greito paruošimo makaronai, liaudiškai vadinami „bomžpakiais“, kuriais maitinamės paskendę bado liūne, Malaizijoje patiekiami net restoranuose. Būtent čia pirmą kartą nuoširdžiai susižavėjau ir Vidurio Rytų virtuve – tikrieji kebabai šavurmos formatu kainuojantys vos kelis eurus tiesiog džiugina ir širdį, ir skrandį.
Paulius Šlepikas
MF, BA 3 kursas, studijavo Hanyang University (Pietų Korėja), 2013-2014 m. m. pavasario semestras
Paulius Šlepikas, 2013-2014 mokslo metų pavasario semestrui vykęs į Hanyang universitetą Pietų Korėjoje, dalinasi įspūdžiais:
 
Lidija Kirjackaja
FMF, BA 3 kursas, studijavo Sankt-Peterburgo valstybiniame politechnikos universitete (Rusija), 2014-2015 m. m. rudens semestras
2014 metų rudens semestrą praleidau Rusijos „šiaurinėje sostinėje“ – Sankt-Peterburge. Pagal dvišalių mainų programą studijavau Sankt-Peterburgo valstybiniame politechnikos universiteto Inžinerijos ir ekonomikos fakultete, Informacinės sistemos ekonomikos ir vadybos katedroje.
 
Pradėjusi ruoštis mainams nerimavau: ar geros bus kaimynės, ar įdomu bus mokytis, ar lengvai spręsis problemos. Susirašinėjau su priimančiojo universiteto koordinatore ir nusiraminau – viskas bus gerai. Ji skleidė draugiškumą ir supratimą, detaliai atsakydavo į klausimus ir visaip stengėsi padėti. Man atvažiavus draugiška atmosfera nepasikeitė: visus užsieniečius sutiko kaip pasaulio karalius, su mumis elgėsi labai mandagiai, nuo visų varginančių procedūrų su dokumentais mus atlaisvino, o mums buvo liepta tik pažindintis, pažinti miestą ir morališkai ruoštis mokslams.
 
Prasidėjus mokslams supratau, kad viso laiko atiduoti linksmybėms nebepavyks. Turėjau šešias darbo dienas! Taip, taip, šeštadienį nuo 10 iki 16 val. turėjau paskaitas už apvalaus stalo su pačiu baisiausiu ir tuo pačiu geriausiu ir labiausiai man įspūdį palikusiu dėstytoju. Kai kurios kitos paskaitos taip pat buvo įdomios. Katedros vedėjas mano vizito metu parinko man geriausius modulius ir dėstytojus. Studijavau iš karto su 2, 3, 4, 5 ir 6 kursų studentais. Grupės draugai pavydėjo man, nes mokiausi tik to, kas iš tikrųjų naudinga. Mokslai ėjo gana intensyviai, buvo rašoma daug darbų, laboratorinių, testų, ataskaitų ir kontrolinių. Studijų lygis ir organizavimas buvo panašus į VGTU, jaučiausi kaip žuvis vandeny. Dėstytojai elgėsi labai geranoriškai, rodė didelį supratimą, su mielu noru dalinosi papildoma medžiaga.
 
Sankt-Peterburgas yra kultūros sostinė. Keturių mėnesių užtenka pajusti miesto didybę, jį paliesti, pauostyti, pamilti. Bet keturių mėnesių niekaip neužtenka jo prisisotinti, pažinti giliau, apeiti viską, ką buvai suplanavęs, pamatyti viską, ko tikėjaisi. Net gyvenant ten abejoju ar galima būtų pažinti šį miestą iki galo. Teatrai, parodos, muziejai, ekskursijos, koncertai, šokių pamokos, parkai, filmai, vakarėliai užpildė visą mano laisvą laiką ir atnešė krūvą nepamirštamų emocijų! Tai buvo nepakartojamas pusmetis. Prisiminsiu jį kaip pirmą žingsnį į naują, nepažįstamą, savarankišką pasaulį, kaip pasinėrimą į pasakiško miesto kutūrą, ritmą, kaip nenustojamą būties džiaugsmą.
 
Esu be galo dėkinga universitetui, davusiam man galimybę patirti tai, ką patyriau. Patariu visiems keliauti kiek tik leidžia aplinkybės. Jūs niekada nepasigailėsite pasiryžę. Teisingų sprendimų ir malonių kelionių!
 
Nuotraukas ir istorijas iš mano studijų ir gyvenimo mainų metu galite pamatyti mano blogʼe.
Živilė Kontrimaitė
Pietų Korėjoje, Hanyango universitete
P. Korėjos švietimo sistema labai gerai išvystyta ir vyriausybė tam skiria nemažai investicijų. Hanyango universitetas, kuriame šiuo metu mokausi, yra vienas iš prestižiskiausių univeristetų P. Korėjoje. Be galo didelis, didžiausią dėmesį skiria inžinerijai. Verslo mokykla palyginus jauna, bet jau sulaukė didelio populiarumo. Universiteto miestelis – tarsi miestas mieste. Čia galima rasti visko – maisto parduotuvės, kavinės, bankai, koncertų salės, futbolo, teniso, krepšinio aikštynai, ir pan. Visi profesoriai yra kruopščiai atrinkti, turintys turtingą resiume. Mokytis tenka daug, nes visi moduliai yra intensyvūs ir profesoriai nemažai reikalauja. Teko pastebėti, jog studentai pradeda savarankiškai mokytis dar neprasidėjus mokslo metams. Atvykau čia savaitę prieš prasidedant mokslams, užsukau į biblioteką ir teko sutikti nemažai studentų palinkusių prie knygų.
Aistė Ūksaitė
Studijos Taivane, National Yunlin university of Science & Technology
Nihao...taip kiniškai sveikinasi  žmonės ten, kur praleidau nuostabius penkis mėnesius. Išvažiuodama studijuoti rudens semestrui į Taivaną tikrai nemaniau, kad grįšiu su tiek daug įspūdžių ir gerų prisiminimų. Pamatyti šalį ir laiką praleisti nepamirštamai padėjo žmonės,  kurie pranoko visus mano lūkesčius.
 
Nė kiek neabejodama galiu patvirtinti tai, kad žmonės šiame pasaulio krašte yra vieni draugiškiausių, maloniausių, iš pažiūros gal net laimingiausi iš man kada nors tekusių sutikti žmonių. Tai išduoda nuolat besišypsantys jų veidai. Būtent jie ir padėjo man parsivežti tiek nuostabių akimirkų. Visgi niekas kitas, o žmonės, supantys aplinkui padėjo man išgyventi tą laiką, esant taip toli nuo namų bei geriau pažinti jų šalį. Taigi susipažinau su labai daug taivaniečių ir su kai kuriais ryšį palaikau iki šiol, grįžusi į Lietuvą. Vieni iš jų net prilygsta geriausiems draugams Lietuvoje. Tam, kad pažinti vienas kitą, taip toli esančią atvykėlę, kartais neužtekdavo papasakoti apie Lietuvą,  todėl paprašydavo paliesti nosies galiuką, tokį skirtingą nei jų.  Jie nė už ką neužmirš tavęs per gimtadienį, apipils atvirukais kiekviena proga su gražiausiais ir nuoširdžiausiais žodžiais, taps tikra šeima už 8 tūkstančių kilometrų.
 
Universitetas (labiau panašus į visą miestelį) padarė labai gerą įspūdį vos tik jį pamačius... Vos tik įvažiavus pasitinka didelis fontanas ir gražūs universiteto pastatai, tvarkinga aplinka; ypatingai gražūs medžiai su nukarusiais ilgais vijokliais dar geriau perduoda egzotišką Taivano atmosferą. Norintiems stropiai mokytis  yra suteiktos visos galimybės. Kiekvienam atvykstančiam studentui suteikiamas vadovas, kuris padės rašyti norimą tyrimą ar kitą darbą, suteiks informacijos bei padės visais kitais klausimais. Biblioteka 7-ame aukšte turi didelį anglų kalbos knygų skyrių, o virš jo esančioje salėje galima atsipalaiduoti žiūrint filmus. Užsienio studentams visais atvejais padės labai draugiškas kolektyvas tarptautinių ryšių skyriuje, kur pakvietę pietų picos, kiekvienam sugalvos po kinišką vardą. Ne išimtis ir dėstytojai, kurių artimas bendravimas su studentais taip pat padarė įspūdį. Su vadovu tekdavo pakeliauti po Taivaną, pietauti bei vakarieniauti (ką jau kalbėti apie paskolintą savo dukros dviratį). Kinų kalbos egzaminą teko laikyti universitete esančioje kavinėje, kur dėstytojas egzamino metu mus vaišino kokteiliu ir pyragaičiais. Visa tai sunkų būtų net įsivaizduoti Lietuvoje.
 
Iš Taivano parsivežiau be galo daug įspūdžių, patyriau daug kultūrinių „šokų“, dėl ko niekuomet nebuvo pasidarę nuobodu.  Ir, be abejo, parsivežiau daug šilumos, kuri leidžia man išgyventi šią beprotiškai šaltą likusią žiemą, taip pat be galo daug pozityvios energijos, kurią stengiuosi perteikti kai kuriems abejingiems, greičiausiai šaltuko įkastiems ir paniurusiems Lietuvoje likusiems draugams. Jeigu atsirastų proga vėl ten nuvykti, nė kiek nedvejočiau.
Indrė Sizovaitė
VVF, MA 1 kursas, studijavo National Yunlin university of Science & Technology (Taivanas), 2012-2013 m. m. rudens semestras
Taivane praleidau paskutinįjį savo magistrantūros studijų semestrą. Nepaisant to, kad didelę laiko dalį teko skirti baigiamojo darbo rašymui, užteko laiko susipažinti ir su pačia šalimi, žmonėmis bei dalyvauti įdomiose paskaitose, užsiėmimuose ar renginiuose.
 
Tai buvo puiki galimybė padėjusi dar kartą praplėsti pasaulėžiūrą, akiratį, atrasti savyje Lietuvos ir Europos identitetą, pasijausti pasaulio piliečiu, įžvelgiančiu globalius pokyčius ir matančiu pasauliui reikšmingus įvykius.
 
Džiaugiuosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktomis studijų galimybėmis užsienio universitetuose ir esu dėkinga Verslo vadybos fakultetui ir Užsienio ryšių direkcijai už šių studentų mainų programų įgyvendinimą.
 
Esu tikra, kad tarptautinė akademinė patirtis svarbi tiek profesiniam, tiek ir asmeniniam tobulėjimui, todėl kiekvienam studentui siūlyčiau neišsigąsti iššūkių ir pasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje.
Artūras Velaniškis
SF, MA 1 kursas, studijavo National Taiwan University of Science and Technology (Taivanas), 2013-2014 m. m. rudens semestras
Naujausiame „Sapere Aude“ numeryje pirmasis VGTU studentas, mokęsis Taipėjuje (Taivanas), Artūras Velaniškis (Statybos fakultetas) pasakoja apie savo įspūdžius šioje įspūdingoje šalyje.

    • Puslapio administratoriai:
    • Jelena Mazaj
    • Julija Vičienė
    • Justina Adomaitytė
    • Monika Auglytė
    • Jurgita Kunigonienė
    • Dovilė Jodenytė
    • Raimonda Šukaitė
    • Ieva Bagdonaitė
    • Justina Adomaitytė
    • Vaiva Norkevičiūtė
    • Vilma Purienė
    • Eglė Kirliauskaitė
    • Dovilė Juršytė
    • Justė Kareivaitė
    • Agnė Augustinaitė
    • Liucilė Vervečkaitė