- Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra
- Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedra
- Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra
- Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedra
- Taikomosios mechanikos katedra
- Statybinių medžiagų institutas
- Statinių ir tiltų konstrukcijų institutas
- Tvariosios statybos institutas
- Konstrukcijų modelių laboratorija
- Statybinių konstrukcijų ir geotechnikos laboratorija
- Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija
Mokslas
Gelžbetonio mechanika;
Ilgalaikiai procesai betone;
Betono irimo mechanika;
Aukštos temperatūros poveikis statybinių konstrukcijų mechaninėms savybėms;
Skaitinis modeliavimas;
Medžiagų modelių kūrimas;
Gelžbetoninių konstrukcijų eksperimentiniai tyrimai;
Duomenų analizės statistiniai metodai;
Skaitiniai metodai.
2013 m. Moisseiff Award apdovanojimas už geriausią mokslo straipsnį
Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjui, profesoriui Gintariui Kaklauskui ir Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorija vedėjui dr. Viktor Gribniak – Amerikos civilinės inžinerijos sąjunga (American Society of Civil Engineers, ASCE) įteikė 2013 metų Moisseiff Award apdovanojimą už geriausią ASCE žurnaluose paskelbtą mokslo straipsnį. Įkurta 1852 m., ASCE yra seniausia Amerikoje ir įtakingiausia pasaulyje inžinerijos mokslo organizacija, leidžianti 33 mokslo žurnalus.
Lietuvos mokslininkai apdovanojimą pelnė už Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos žurnale (ASCE Journal of Structural Engineering) 2011 metais paskelbtą straipsnį „Susitraukimo eliminavimas iš armuoto betono elementų momentų ir kreivių bei tempiamojo sustandėjimo diagramų“ (angl. „Eliminating shrinkage effect from moment curvature and tension stiffening relationships of reinforced concrete members“). Leon S. Moisseiff, žymaus Amerikos mokslininko ir inžinieriaus, vardo premija (Moisseiff Award) nuo 1948 m. kasmet skiriama mokslo publikacijoms už reikšmingus nuopelnus statybos konstrukcijų ir taikomosios mechanikos srityse, taip pat už įvairių medžiagų tiltų ir rėmų projektavimo metodų tobulinimą.
Premiją skyrusio Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos komiteto apdovanojimo pranešime sakoma: „šis iškilus straipsnis, kuriame nagrinėjama betono traukimosi įtaka momentų-kreivių ir tempiamojo sustandėjimo priklausomybėms, tobulinant armuoto betono konstrukcijas ir analizės metodus, įnešė svarų indėlį į taikomąjį mechanikos mokslą. Straipsnyje pateikiama unikali skaitinė traukimosi eliminavimo iš šių priklausomybių procedūra“.
Lietuvos mokslininkai apdovanojimą pelnė už Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos žurnale (ASCE Journal of Structural Engineering) 2011 metais paskelbtą straipsnį „Susitraukimo eliminavimas iš armuoto betono elementų momentų ir kreivių bei tempiamojo sustandėjimo diagramų“ (angl. „Eliminating shrinkage effect from moment curvature and tension stiffening relationships of reinforced concrete members“). Leon S. Moisseiff, žymaus Amerikos mokslininko ir inžinieriaus, vardo premija (Moisseiff Award) nuo 1948 m. kasmet skiriama mokslo publikacijoms už reikšmingus nuopelnus statybos konstrukcijų ir taikomosios mechanikos srityse, taip pat už įvairių medžiagų tiltų ir rėmų projektavimo metodų tobulinimą.
Premiją skyrusio Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos komiteto apdovanojimo pranešime sakoma: „šis iškilus straipsnis, kuriame nagrinėjama betono traukimosi įtaka momentų-kreivių ir tempiamojo sustandėjimo priklausomybėms, tobulinant armuoto betono konstrukcijas ir analizės metodus, įnešė svarų indėlį į taikomąjį mechanikos mokslą. Straipsnyje pateikiama unikali skaitinė traukimosi eliminavimo iš šių priklausomybių procedūra“.
Lietuvos mokslo premija technologijos srityje
Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje apdovanotas profesorius Gintaris Kaklauskas, atlikęs inovatyvų ir statybų praktikoje reikšmingą armuoto betono tyrimų ciklą. Už šį darbą profesorius įvertintas ir pasauliniu mastu - Amerikos civilinės inžinerijos sąjunga skyrė prestižinį Moisseiff Award apdovanojimą.
Profesoriaus darbų ciklas „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“ nagrinėja armuoto betono modeliavimą, aiškina, kaip įvertinti jo deformacines savybes, pleišėjimą. Gauti tyrimų ciklo rezultatai svarbūs praktikai, nes jie leidžia efektyviau naudoti statybines medžiagas (betoną ir armatūrą) bei prailginti konstrukcijų eksploatacijos trukmę.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė šalies Vyriausybė, jas konkurso būdu skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Premijos dydis – 101 400 litų, jos teikiamos iškiliausiems mokslininkams humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.
Profesoriaus darbų ciklas „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“ nagrinėja armuoto betono modeliavimą, aiškina, kaip įvertinti jo deformacines savybes, pleišėjimą. Gauti tyrimų ciklo rezultatai svarbūs praktikai, nes jie leidžia efektyviau naudoti statybines medžiagas (betoną ir armatūrą) bei prailginti konstrukcijų eksploatacijos trukmę.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė šalies Vyriausybė, jas konkurso būdu skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Premijos dydis – 101 400 litų, jos teikiamos iškiliausiems mokslininkams humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.
Geriausia 2009 m. disertacija fizinių ir technologijos mokslų srityse
Lietuvos Jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuojamame konkurse „Geriausia metų disertacija“ Viktor Gribniak tapo laureatu fizinių ir technologijos mokslų srityse, 2009 m. VGTU apgynęs disertaciją Susitraukimo įtaka gelžbetoninių elementų tempiamosios zonos elgsenai (vadovas prof. Gintaris Kaklauskas). Lietuvoje tai buvo pirmasis toks technologijos mokslų atstovo pasiekimas. Disertacinio darbo tyrimai 2011–2012 m. buvo tęsiami podoktorantūros stažuotės metu, keliant mokslininko kompetenciją prestižiniuose Europos civilinės inžinerijos mokslo centruose Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Geriausi magistratūros baigiamieji darbai
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse, technologijos mokslų srityje laureatais tapo du Tiltų ir specialiųjų statinių katedros studentai:
- Arvydas Rimkus, 2013 m. apgynęs magistro darbą tema Lenkiamųjų plieno plaušu armuotų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų analizė.
- Adas Meškėnas, 2011 m. apgynęs magistro darbą tema Plieno plaušu armuotų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų analizė.
Abiems mokslo darbams vadovavo katedros vedėjas prof. Gintaris Kaklauskas.
- Arvydas Rimkus, 2013 m. apgynęs magistro darbą tema Lenkiamųjų plieno plaušu armuotų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų analizė.
- Adas Meškėnas, 2011 m. apgynęs magistro darbą tema Plieno plaušu armuotų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų analizė.
Abiems mokslo darbams vadovavo katedros vedėjas prof. Gintaris Kaklauskas.
LMT finansuojamas mokslininkų grupių projektas 2012-2014 m.
LMT finansuojamas mokslininkų grupių projektas „Armuoto betono diskretaus pleišėjimo daugiaparametrio fizinio modelio kūrimas“. Projektas vykdomas nuo 2012-06-01 iki 2014-12-31. Projektą vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, projekto vadovas – Gintaris Kaklauskas, vykdytojai – Darius Bačinskas, Viktor Gribniak, Ronaldas Jakubovskis, Eugenijus Gudonis. Šio projekto tikslas – sukurti daugiaparametrį diskretaus pleišėjimo modelį. Neatsiejama tokio modelio dalis – armatūros ir betono sąveikos dėsnis, kuris leis integruotai įvertinti svarbiausių veiksnių įtaką sukibimui: įtempių būvį armatūroje, betono mikropleišėjimą, konstrukcinius parametrus (apsauginio betono sluoksnio storį, skersinių deformacijų suvaržymą). Projekte bus apjungtos dvi pagrindinės (vidutinių deformacijų bei diskrečiųjų plyšių) modeliavimo koncepcijos. Toks požiūris iš esmės skiriasi nuo šiuo metu pasaulyje vyraujančios tendencijos, kai dauguma tyrėjų taiko tik vieną konkretų armatūros ir betono sąveikos modeliavimo būdą, dažnai kritiškai vertindami kitus.
Europos Sąjungos Erasmus Mundus programos finansuotas projektas 2011-2013 m.
Europos Sąjungos Erasmus Mundus programos finansuotas projektas „Europos, Azijos ir Afrikos akademinių tinklų sujungimas klimato kaitos klausimu“ (angl. Linking European, Africa, and Asian Academic Networks on Climate Change, LEAN CC). Projektas vykdytas nuo 2011-09-01 iki 2013-09-30. Projektą vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos bei Tiltų ir specialiųjų statinių katedros, projekto vykdytojai – Artūras Kaklauskas, Gintaris Kaklauskas ir Agnė Kuzminskė. Pagrindiniai projekto tikslai: gerinti informatyvumą klimato kaitos tematika ir ES kursų/programų, susijusių su žinių ir patirties tobulinimu, prieinamumą; mažinti kliūtis studijuoti ES šalyse, didinant informacijos priėjimo galimybę; suteikti galimybes ir paskatas ne ES šalių studentams dalyvauti ne ES šalių pagrindinėse programose atitinkamose šalyse.
LMT finansuotas mokslininkų grupių projektas 2010-2011 m.
LMT finansuotas mokslininkų grupių projektas „Armatūros ir betono sąveikos zonos modeliavimo vieningos koncepcijos kūrimas“. Projektas vykdytas nuo 2010-07-26 iki 2011-12-31. Projektą vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, projekto vadovas – Gintaris Kaklauskas, vykdytojai – Darius Bačinskas, Viktor Gribniak, Aleksandr Sokolov ir Darius Ulbinas. Projekto tikslas – apjungiant skirtingas modeliavimo koncepcijas, pasiūlyti vieningus tempiamosios zonos betono ir armatūros (plieninės bei kompozitinės) sąveikos fizikinius modelius. . Pasiūlytieji modeliai bus taikomi šiuolaikinių betoninių konstrukcijų armuotų dispersiniu plaušu, kompozitine ir/arba plienine armatūra įtempių ir deformacijų būvio analizei ir galės būti adaptuoti tiek šiuolaikiniuose skaitiniuose algoritmuose (pvz., baigtinių elementų kompiuterinės programose), tiek kuriant supaprastintas inžinerines metodikas.
COST programos TU1304 veikla
COST veiklos Nr. TU1304 finansuojamas tarptautinis projektas „Vėjo jėgainių technologijos pritaikymas sumaniųjų miestų užstatytai aplinkai“. Projektas vykdomas nuo 2014-03-31 iki 2018-03-30. Projekto vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, vienas iš projekto atstovų Lietuvoje – Aleksandr Sokolov, vykdytojai – Adas Meškėnas, Gintaris Kaklauskas, Viktor Gribniak, Arvydas Rimkus, Rūta Jakštaitė. Tyrimų tikslas - taikant kompozitines naujos kartos medžiagas, sukurti efektyvias vėjo jėgainių atramų, stiebų ir pamatų konstrukcijas. Numatoma pritaikyti sukauptą patirtį mažų ir vidutinių vėjo jėgainių įdiegimui užstatytoje miestų aplinkoje. Pasiūlyti technologiniai sprendimai iš esmės leis už tikrinti draugišką aplinkai energetinių statinių statybą ir saugų eksploatavimą. Taikomi nauji metodai leis statyti patikimas konstrukcijas mažesnėmis išteklių sąnaudomis, užtikrinti didesnį vėjo jėgainių efektyvumą ir ekonominę naudą.
COST programos TU1207 veikla
COST veiklos Nr. TU1207 finansuojamas tarptautinis projektas „Naujos kartos kompozitinių statybinių medžiagų projektavimo rekomendacijos“. Projektas vykdomas nuo 2012-12-01 iki 2016-11-30. Projekto vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, projekto atstovas Lietuvoje – Gintaris Kaklauskas, vykdytojai – Darius Bačinskas, Ronaldas Jakubovskis, Adas Meškėnas, Eugenijus Gudonis. Tyrimų tikslas - sukurti naujos kartos kompozitinių konstrukcijų projektavimo rekomendacijas, kurios užtikrintų statybinių kompozitinių konstrukcijų saugą ir paskatintų platesnį šių medžiagų taikymą.
COST programos TU0905 veikla
COST veiklos Nr. TU0905 finansuojamas tarptautinis projektas „Konstrukcinis stiklas – nauji projektavimo metodai ir naujos kartos produktai“. Projektas vykdytas nuo 2010-04-07 iki 2014-04-06. Vienas iš projekto atstovų Lietuvoje – Gintaris Kaklauskas, vykdytojai - Viktor Gribniak, Darius Bačinskas. Šios veiklos tikslas – inicijuoti naujus tyrimus, kuriant aukštos kokybės konstrukcinio stiklo gaminius, atsižvelgiant į jų pritaikymą architektūroje, saulės energijos panaudojimą, tobulinti šios srities Europos standartus, parengti mokymo priemonių paketą aukštųjų mokyklų studentams ir praktikams.
COST programos C26 veikla
2006-2010 m. G. Kaklauskas vadovavo ES bei Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros remiamos COST programos C26 veiklos „Katastrofų poveikis miesto statiniams“ (angl. Urban Habitat Constructions Under Catastrophic Events) tyrimams. Projekte taip pat dalyvavo D. Bačinskas ir V. Gribniak. Darbe buvo nagrinėjama miestų statinių elgsena ypatingų apkrovimų (pvz., gaisro, žemės drebėjimų, sprogimų, potvynių ir pan.) atvejais. Platesnę informaciją apie projektą galima rasti internete šiais adresais: http://www.civ.uth.gr/cost-c26/ ir http://www.tssk.st.vgtu.lt/lt/43789/Dalyvavimas_COST_C26_veikloje.
Framework-5
Prof. G. Kaklauskas 2002-2006 metais vadovavo tarptautiniam Europos Komisijos remtam Framework 5 projektui “Cost-effective, Sutainable and Innovative Upgrading Methods for Fire Safery in Existing Tunnels“ (UPTUN Projekto Nr. GRD1-2001-40739/UPTUN), kuriame buvo nagrinėjami eksploatuojamųjų tunelių gaisrinės saugos klausimai. Projekto vykdyme taip pat dalyvavo katedros nariai D. Bačinskas ir V. Gribniak. Iš viso projekte dalyvavo partneriai iš 41 institucijos. Projekto vykdymo ataskaita saugoma VGTU. Platesnė informacija apie projektą galima rasti internete adresu www.uptun.net.
EuroCADcrete
2002-2005 m. G. Kaklauskas atstovavo Vilniaus Gedimino technikos universitetą 6 Europos universitetų bendrame projekte EuroCADcrete, kuris finansuotas pagal Leonardo da Vinci programą. Informaciją apie projektą galima rasti internete adresuhttp://www.ecsn.net/eurocadcrete/index.html.
-
- Puslapio administratoriai:
- Loreta Kanapeckienė
- Sotera Babrauskytė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Bissekerskaja