Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
   
 VGTU Statybinės mechanikos katedra – 2016:
Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: asist. dr. Ela Jarmolajeva, doc. dr. Dovilė Merkevičiūtė, katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas.
Stovi antroje eilėje iš kairės: reikalų tvarkytojas Remigijus Ašmenskas, asist. dr. Liudas Liepa, doktorantė Agnė Gervytė, jaunesnioji vadybininkė Neringa Giedrė, doc. dr. Liudvikas Rimkus, asist. Andrius Grigusevičius.
Stovi trečioje eilėje iš kairės: doc. dr. Tomas Ulitinas, lekt. dr. Michail Popov, doc. dr. Gediminas Blaževičius.
 
     Statybinės mechanikos katedra bazuojasi VGTU laboratoriniame korpuse (Saulėtekio al. 11) 513-517 kab. Reikalų tvarkytoją galite rasti I Lab. korpuso 514 kab. (tel. 2745216). Katedros vedeją galite rasti I Lab. k. 517 kab. (tel. 2745215), 515 kab. dirba katedros doktorantai, 513 ir 516 kab. - dėstytojų kabinetai. Pagrindinė katedros materialinė bazė - skaičiuojamosios technikos įranga (15 stacionarių, 7 nešiojamieji kompiuteriai ir t. t.).   
    Šiuo metu (2015.12.15) katedroje dirba: 1 profesorius (habil. dr. J. Atkočiūnas), 4 docentai (dr. L. Rimkus, dr. G. Blaževičius, dr. D. Merkevičiūtė, dr. T. Ulitinas), 1 lektorius (dr. M. Popov), 4 asistentai (dr. E. Jarmolajeva, D. Gribulienė, A. Grigusevičius, dr. L. Liepa), studijuoja 1 doktorantė (A. Gervytė). Reikalų tvarkytojas R. Ašmenskas, jaunesnioji vadybininkė N. Giedrė.
Istoriškai tai viena seniausių VGTU Statybos fakulteto katedrų, sietinų su Lietuvos universitetu,1922 m. vasario 16 d. atidarytu Kaune. Lietuvos Seimo tų pačių metų balandžio 12 d. nutarimu jo Technikos fakultete, be kitų, buvo įkurtas Statybos skyrius, kuriame savo veiklą ir pradėjo Statybos mechanikos katedra (pirmasis vedėjas – doc. Kazimieras Vasiliauskas (1879–1957)). Taigi 1922 04 12 – 1930 06 07 – tai Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakulteto Statybos skyriaus, o 1930 06 07 – 1940 08 15 – jau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto padalinys. 1945 09 01 – 1947 09 01 –VDUStatybos statikos katedra, o 1947 09 01 – 1950 12 15 – VDU Statybos fakulteto vėl Statybos mechanikos katedra.1950 m. reorganizuojant VDU, įkuriamas Kauno politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakultetas, kuriame nuo1950 m. gruodžio 15 d. ir veikė Statybinės mechanikos katedra. Katedros vedėju1957 m. rugsėjo 1 d. tapo doc. Vytautas Klimavičius (1910–1982). Jis jai vadovavo iki KPI Statybinės mechanikos katedros veiklos nutraukimo 1974 m. rugsėjo 1 d. Iki1962 m. įvairiais laikotarpiais Statybinės mechanikos katedroje dirbo: J. Indriūnas, V. Klimavičius, P. Aukštakalnis, J. Baušys, A. Čyras, B. Garmus, A. Kudzys, E. Maksimavičius, A. Martišius, A. Rekevičius, M. Remišauskas, J. Slavėnas, A. Stankus, S. Vasauskas, J. Žukas, V. Kamaitis, A. Krutinis, A. Senuta ir kiti. Kiek vėliau į katedros veiklą įsitraukė V. Gakas, P. Baublys, I. Cypinas, J. Žekevičius, V. Viršilas ir kiti.1962 m. kovo 16 d. KPI Statybinės mechanikos katedros bazėje įkuriama KPI Medžiagų atsparumo katedra (nuo1993 m. tai KTU Deformuojamų kūnų mechanikos katedra).
KPI Vilniaus filiale iki1970 m. veikė Mechanikos katedra, kurioje stiprėjo statybinės mechanikos branduolys (1960 m. KPI vakarinio skyriaus dekanu,1961 m. įsteigus filialą – jo prorektoriumi tapo žinomas statybinės mechanikos specialistas doc. Aleksandras Čyras).
1969 m. buvo įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)). Pirmuoju jo rektoriumi nuo 1969 m. iki 1990 m. buvo prof. A. Čyras (1927–2001). 1970 m. Mechanikos katedros bazėje jis įkūrė Statybinės mechanikos katedrą ir jai vadovavo iki1987 m. rugsėjo 14 d. Statybinės mechanikos katedros bazėje 1976 m. rugpjūčio 1 d. įsteigiama Medžiagų atsparumo katedra (ilgametis vedėjas prof. Algirdas Eduardas Čižas). Abi katedros liko ir 1990 m. VISI reorganizavus į Vilniaus technikos universitetą (Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas universitetui buvo suteiktas 1996 m. rugpjūčio 22 d.). VGTU Statybinės mechanikos katedros vedėju 1987–1997 m. buvo doc. Antanas Krutinis, nuo1997 m. vidurio – prof. Juozas Atkočiūnas.
Taigi perkėlus dalį specialistų iš KPI ir1974 m. galutinai užgesus tenykštės Statybinės mechanikos katedros veiklai, VISI Statybinės mechanikos katedra tapo1922 m. Kauno universitete įsteigtos Statybos mechanikos katedros istorijos ir darbų tęsėja.
Katedroje per pastaruosius kelis dešimtmečius susiformavo nauja optimizacinės statybinės mechanikos tyrimų kryptis. Pagrindiniai šios krypties bruožai: matematinio programavimo ir ypač juo pagrįstos dualumo teorijos taikymas tampriųjų-plastinių ir kitokių konstrukcijų optimizacijai, statybinės mechanikos uždavinių matematinių modelių formulavimas, algoritmų ir programų jiems spręsti parengimas. Vadovaujami prof. A. Čyro, pirmieji nagrinėti tampriąsias-plastines strypines sistemas 1963 m. pradėjo J. Barauskas, R. Baronas (1941–1999), A. Borkauskas (A. Borkowski), A. Čižas, H. Gylys, V. Zakarevičius, kiek vėliau P. Baublys, A. Krutinis ir A. Senuta (1928-2006) (stabilumas, tamprus pagrindas). Matematinio programavimo dualumo teoriją ir metodus optimizuojant konstrukcijas taikė prof. A. Čyro mokiniai: J. Nagevičius, R. Karkauskas, J. Atkočiūnas, S. Kalanta, S. Mažuolis (1934-1989), P. Čyras, V. Dulmanas (1947-2004), K. Vislavičius, L. Lindišas, R. Kačianauskas, V. Skaržauskas, L. Rimkus, A. Sokas, L. Čiupaila, A. Daniūnas, N. Žukas, R. Baušys, R. Kazakevičiūtė, A. Norkus, S. Valentinavičius; kiek vėliau – prof. habil. dr. J. Atkočiūno mokiniai D. Merkevičiūtė, E. Jarmolajeva, A. Venskus, T. Ulitinas, G. Blaževičius, L. Liepa.
Mokslinius VGTU Statybinės mechanikos katedros pasiekimus rodo parašytos mokslinės monografijos ir daktaro (mokslų kandidato) disertacijos, kurias apgynė A. Čyras (1954), J. Žukas (1962), A. Čižas (1967), V. Zakarevičius (1967), J. Barauskas (1968), H. Gilys (1968), R. Baronas (1968), A. Borkauskas (Borkowski) (1969), A. Krutinis (1971), P. Baublys (1971), J. Nagevičius (1971), R. Karkauskas (1972), J. Atkočiūnas (1973), A. Senuta (1973), L. Lindišas (1973), V. Viršilas (1973), S. Kalanta (1974), S. Mažuolis (1974), P. Čyras (1974), V. Kamaitis (1975), V. Dulmanas (1975), J. Žekevičius (1975), K. Vislavičius (1977), M. Leonavičius (1977), S. Stupakas (1978), D. Džankarašvilis (1978), R. Kačianauskas (1982), V. Skaržauskas (1982), M. Šukšta (1982), A. Krenevičius (1983), L. Rimkus (1984), L. Čiupaila (1984), A. Sokas (1985), A. Daniūnas (1985), N. Žukas (1986), R. Baušys (1989), R. Kazakevičiūtė-Makovska (1990), A. Norkus (1990), S. Valentinavičius (1992), D. Merkevičiūtė (2005), E. Jarmolajeva (2007), A. Venskus (2011), M. Popov (2014), T. Ulitinas (2015), G. Blaževičius (2015), L. Liepa (2017).
Habilituoto daktaro (anksčiau – technikos mokslų daktaro) disertacijas katedroje parengė ir apgynė: A. Čyras (1965), A.Čižas (1974), J. Atkočiūnas (1996); habilitacijos procedūrai teiktas mokslo darbų apžvalgas apgynė R. Karkauskas (2004), S. Kalanta (2004), A. Norkus (2006).
Ilgą laiką prie VISI Statybinės mechanikos katedros veikė respublikinė žinybinė Statybinės mechanikos laboratorija (1969–1991), kurioje buvo atlikta vertingų užsakomųjų tiriamųjų darbų.
Dabar Statybinės mechanikos katedra yra VGTU Statybos fakulteto padalinys. Joje nuo 2015.09.01 dirba: profesorius habil. dr. J. Atkočiūnas (katedros vedėjas); docentai dr. L. Rimkus, dr. D. Merkevičiūtė, dr. T. Ulitinas; lektorius dr. M. Popov; asistentai dr. G. Blaževičius, dr. E. Jarmolajeva, dr. L. Liepa, D. Gribulienė, A. Grigusevičius. Katedroje studijuoja doktorantė A. Gervytė. Reikalų tvarkytojas R. Ašmenskas, jaunesnioji vaybininkė N. Giedrė. Statybinės mechanikos katedra bazuojasi VGTU pirmajame laboratoriniame korpuse (Saulėtekio al. 11) 513-517 kab. Reikalų tvarkytoją galite rasti Lab. korpuso 514 kab. (tel. 2745216). Katedros vedeją galite rasti Lab. k. 517 kab. (tel. 2745215), 515 kab. dirba katedros doktorantai, 513 ir 516 kab. - dėstytojų kabinetai. Pagrindinė katedros materialinė bazė - skaičiuojamosios technikos įranga (15 stacionarių, 7 nešiojamieji kompiuteriai ir t. t.).
Prašome žiūrėti šaltinius:
AKADEMIKAS A. ČYRAS - OPTIMIZACINĖS STATYBINĖS MECHANIKOS PAGRINDĖJAS J.Atkočiūnas, A.Krutinis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Mokslas ir technika, Nr.2, 1997. p. 14-15
VGTU STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDRAI -75 J. Atkočiūnas, "INŽINERIJA", 1997 m. gegužės 16 d. Nr. 8 (1000)
VGTU Statybinės mechanikos katedra 1922 -2000 metais. J. Atkočiūnas. Knygoje "Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose", Kaunas, Technologija, 2000. p. 253-266.
Aleksandras Čyras ir optimizacija statybinėje mechanikoje. J. Atkočiūnas, A. Čižas. Analitinė apžvalga. Vilnius, Technika, 2002, 85 p.
Vilniaus mokslininkų įsijungimo į statybinės mechanikos problematiką chronologija (1963-2012)
Mokslininkas
Pirmoji publikacija
Daktarinė disertacija, habilitacija
1. Aleksandras Čyras
1963
1954, 1965
2. Daumantas Maciulevičius
1964
1956, 1969
3. Henrikas Gylys
1965
1968
4. Romualdas Baronas
1965
1968
5. Vidmantas Zakarevičius
1966
1967
6. Algirdas Čižas
1966
1967, 1974
7. Adomas Borkauskas
1967
1969, 1978
8. Adolfas Šeputis
1968
1970
9. Antanas Krutinis
1968
1971
10. Leonas Lindišas
1968
1973
11. Juozas Nagevičius
1968
1971
12. Petras Baublys
1969
1971
13. Rimantas Vėbra
1969
 
14. Algirdas Čiučelis
1970
1973
15. Romanas Karkauskas
1970
1972
16. Juozas Atkočiūnas
1970
1973, 1996
17. Petras Baradokas
1971
1971
18. Mindaugas Leonavičius
1972
1977, 2000
19. Stanislovas Kalanta
1972
1974
20. Bronislavas Mažuolis
1972
1974
21. Petras Valiukonis
1972
 
22. Petras Čyras
1973
1974
23. Viktoras Dulmanas
1973
1975
24. Vidutis Kamaitis
1973
1975
25. Alfonsas Kuzmickas
1974
1975
26. Kęstutis Vislavičius
1974
1977
27. Rimantas Belevičius
1977
1986, 1994
28. Davidas Džankarašvilis
1977
1978
29. Stanislovas Stupakas
1977
1978
30. Saulius Kaminskas
1979
1982
31. Rimantas Kačianauskas
1979
1982, 1996
32. J. Sinkevičiūtė
1979
 
33. Valentinas Skaržauskas
1979
1982
34. Marijonas Šukšta
1979
1982
35. Liudvikas Rimkus
1981
1984
36. Lionginas Čiupaila
1982
1984
37. Arūnas Komka
1982
1990
38. Alfonsas Daniūnas
1984
1985
39. Algirdas Sokas
1985
1986
40. Nerijus Žukas
1986
1986
41. Jurgis Medzvieckas
1986
1989
42. Romualdas Baušys
1987
1989, 2000
43. Arūnas Komka
1988 1990
44. Rasa Kazakevičiūtė
1989
1990
45. Arnoldas Norkus
1989
1990
46. Remigijus Kutas
1990
1992
47. Saulius Valentinavičius
1991
1992
48. Dovilė Merkevičiūtė
2000
2005
49. Ela Jarmolajeva
1999
2007
 50. Artūras Venskus
 2005
 2011
 51. Michail Popov 2004 2014
 52. Tomas Ulitinas 2010 2015
 53. Gediminas Blaževičius 2011 2015
54. Liudas Liepa 2012 2017

 

SMK daktarinės disertacijos (1954-2015)

Viršutinis indeksas siejamas su vadovu: 1–V.Klimavičius,  2–A.Čyras,  3–A.Čižas,  4–A.Kudzys,  5–A. Borkauskas, ,  6–J. Atkočiūnas,
 7–J. Atkočiūnas, R. Karkauskas.
 
Eil. Nr.
Mokslininkas
Disertacijos pavadinimas
Metai
1.
A. Čyras
Statybinių rėminių konstrukcijų tyrimas optiniu metodu
1954
2.
J. Žukas1
Plokščių, gulinčių ant tampraus pagrindo, skaičiavimas optiniu-poliarizaciniu metodu
1962
3.
A. Čižas2
Matematinio programavimo metodų taikymas skaičiuojant tamprias-plastines sijas ir rėmus, įskaitant deformacijų apribojimus
1967
4.
V. Zakarevičius2
Tiesinio programavimo metodų taikymas skaičiuojant tampriai-plastines susikertančių sijų sistemas
1967
5.
J. Barauskas
Įtempimų-deformacijų būvio tyrimas juostose ir apvaliose plokštėse ant gruntinių pamatų
1968
6.
H. Gylys2
Apie tampriųjų-plastinių rėminių sistemų eksperimentinį tyrimą
1968
7.
R. Baronas2
Tiesinio programavimo metodai skaičiuojant tampriųjų-plastinių strypinių sistemų poslinkius
1968
8.
A. Borkauskas2
Ribinės pusiausvyros teorijos dualūs principai ir jų taikymas plokščių skaičiavime
1969
9.
A. Krutinis1, 3
Tampriųjų ir tampriųjų-plastinių sistemų ant deformuojamo pagrindo analizė ir optimizacija
1971
10.
P. Baublys1
Tamprių klupdomų sistemų optimizavimo uždaviniai
1971
11.
J. Nagevičius2
Tampriųjų-plastinių cilindrinių kevalų skaičiavimas tiesinio programavimo metodais
1971
12.
R. Karkauskas2
Tamprių-plastinių lėkštų sferinių kevalų skaičiavimas panaudojant matematinį programavimą
1972
13.
J. Atkočiūnas2
Matematinio programavimo metodai tampriojo-plastinio kūno, veikiamo kartotinai-kintamos apkrovos, optimizacijos uždaviniuose
1973
14.
A. Senuta1
Apskritų plokščių, gulinčių ant tampraus pagrindo, skaičiavimas
1973
15.
L. Lindišas2
Matematinio programavimo metodų taikymas skaičiuojant tampriai-plastines santvaras, įvertinant strypų pastovumą
1973
16.
V. Viršilas4
Iš anksto įtemptų kintamo aukščio gelžbetoninių elementų supleišėjimo ir stiprumo įstrižuose pjūviuose tyrimas
1973
17.
S. Kalanta2
Netiesiniai standžių-plastiškų cilindrinių kevalų skaičiavimo uždaviniai
1974
18.
B. Mažuolis2
Netiesiniai standžių – plastinių plokščių skaičiavimo uždaviniai taikant matematinį programavimą
1974
19.
P. Čyras5
Kai kurie plastiškai standaus (kietėjančio) kūno plokščios deformacijos uždaviniai
1974
20.
V. Kamaitis3
Tamprių plastinių sistemų skaičiavimas ir optimizacija, esant tiesiniam izotropiniam ir kinematiniam sustiprėjimui
1975
21.
V. Dulman2
Matematinio programavimo metodų taikymas standžiai valkšnių sistemų optimizacijos uždaviniuose
1975
22.
J. Žekevičius4
Dvitėjinio skerspjūvio kintamo aukščio gelžbetoninių elementų darbo tyrimas, esant skersiniam lenkimui
1975
23.
K. Vislavičius2
Judama apkrova veikiamų tamprių-plastinių diskretinių sistemų optimizacijos uždaviniai
1977
24.
M. Leonavičius2
Varžtinių sujungimų mažaciklio irimo tyrimas
1977
25.
S. Stupak3
Plastinių deformacijų pasiskirstymo realios formos skerspjūviuose įvertinimas lenkiamų strypinių sistemų skaičiavime ir optimizacijoje
1978
26.
D. Džankarašvilis3
Iš anksto įtemptų vantinių sistemų tyrimas įvertinant plastines medžiagos savybes ir geometrinį netiesiškumą
1978
27.
R. Kačianauskas2
Baigtinių elementų takumo sąlygos ir jų panaudojimas kevalų analizei ir optimizacijai
1982
28.
V. Skaržauskas2
Tampriųjų plastinių arkų analizės ir optimizacijos uždaviniai esant įvairioms apkrovoms
1982
29.
M. Šukšta3
Realios skerspjūvio formos lenkiamų strypinių sistemų iš tiesiškai stiprėjančios medžiagos skaičiavimas ir optimizacija veikiant kintamai-kartotinai apkrovai
1982
30.
A. Krenevičius3
Srieginių jungčių mažaciklis nuovargis aukštose temperatūrose
1983
31.
L. Rimkus2
Konstrukcijų skaičiavimas nuo temperatūros pokyčių
1984
32.
L. Čiupaila2
Strypinių sistemų įtempimų ir deformacijų būvio nustatymas tampriai plastinėje stadijoje
1984
33.
A. Sokas2
Tampraus plastinio sferinio kevalo įtempimų – deformacijų būvio nustatymas iki plastinio suirimo
1985
34.
A. Daniūnas2
Tampriųjų-plastinių plokščių įtempimų-deformacijų būvio skaičiavimas iki plastinio suirimo
1985
35.
N. Žukas2
Tampriai-plastinių uždarų apskritiminių cilindrinių kevalų skaičiavimas iki plastinio suirimo
1986
36.
R. Baušys2
Tamprių plastinių strypinių lenkiamų sistemų optimizacija esant poslinkių apribojimams
1989
37.
J. Medzvieckas3
Atramų pasiduodamumo įtaka strypinių sistemų eksploatacinei galiai ir optimizacijai
1989
38.
A. Komka3
Strypinių sistemų, sudarytų iš žiedinio kompozitinio skerspjūvio elementų, skaičiavimas ir optimizacija
1990
39.
R. Kazakevičiūtė2
Tiesiškai kietėjančio kūno plokštuminio uždavinio matematiniai modeliai baigtiniais elementais
1990
40.
A. Norkus2
Tampriųjų-plastinių strypinių sistemų optimizacija veikiant determinuotų ir atsitiktinių apkrovų deriniams
1990
41.
S. Valentinavičius2
Idealiai tamprių-plastinio dvigubo kreivumo kevalo skaičiavimas iki plastinio suirimo
1992
42.
D. Merkevičiūtė6
Tamprių-plastinių prisitaikančių sistemų optimizacija su standumo ir stabilumo sąlygomis
2005
43.
E. Jarmolajeva6
Lenkiamų plokščių optimizacija prisitaikomumo sąlygomis
2007
44.
A. Venskus6
Prisitaikančių konstrukcijų optimizavimas. Sąsajos su projektavimo standartais
2011
45.
M. Popov7
Tamprių plastinių geometriškai netiesinių strypinių konstrukcijų optimizacija ribojant poslinkius
2014
46.
T. Ulitinas6
Sferinio kevalo optimizavimas prisitaikomumo sąlygomis
2015
47. G. Blaževičius6 Prisitaikomumo teorijos plėtotė optimizuojant plienines konstrukcijas 2015
48. L. Liepa6 Melano prisitaikomumo teoremos interpretacija optimizuojant rėmines konstrukcijas 2017
 
1972-1987 metais Statybinės mechanikos katedrai vadovavo prof. A.Čyras, kuris 1985 m. buvo išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos, o 1994 m. - Lenkijos mokslų akademijos užsienio nariu. 1987-1997 metais katedrai vadovavo doc. dr. A. Krutinis, nuo 1997 m. katedros vedėju yra prof. habil. dr. J. Atkočiūnas.
 Statybinės mechanikos katedros gauti apdovanojimai:
  • A. Čyras. B. Galiorkino premija. 1968 m.
  • A. Čyras. Lietuvos valstybinė mokslo premija. 1976 m.
  • A. Čyras, J. Atkočiūnas, S. Kalanta, R. Karkauskas, A. Krutinis, J. Nagevičius. Lietuvos valstybinė mokslo premija. 1993 m.
  • A. Čyras. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-jo laipsnio ordinas ir medalis. 1996 m.
  • 1998 m. prof. habil. dr. J. Atkočiūnui paskirta 1999-2000 m. aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija mokslininkams.
  • D. Merkevičiūtė. Lietuvos mokslų akademijos Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso Pagyrimo raštas, 2002 m.
  • J. Atkočiūnas, J. Nagevičius. 1-oji vieta VGTU vadovėlių konkurse ir 1-oji vieta respublikiniame konkurse už vadovėlį   " J.Atkočiūnas, J.Nagevičius. Tamprumo teorijos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius : Technika, 2004. 528p.“.
  • S. Kalanta.  3-oji vieta ir premija už vadovėlį "Taikomosios optimizacijos pagrindai. Tiesinių uždavinių formulavimas ir sprendimo metodai" VGTU konkurse.
  • J. Atkočiūnas.  2012 m. VGTU vadovėlių leidybos konkursas. Laimėta pirma vieta už vadovėlį „Atkočiūnas, Juozas; Čižas, Algirdas Eduardas. Netamprių konstrukcijų mechanika: vadovėlis / Juozas Atkočiūnas, Algirdas Eduardas Čižas ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 2009. 268 p. ISBN 978-9955-28-492-5.“
VGTU Statybinės mechanikos katedra – 2010:
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: doc. dr. Juozas Nagevičius, katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas, doc. dr. Dovilė Merkevičiūtė, doc. dr. Ela Jarmolajeva, doc. dr. Antanas Krutinis, prof. dr. Romanas Karkauskas.
antroje eilėje:
prof. dr. Stanislovas Kalanta, reikalų tvarkytojas Remigijus Ašmenskas, doc. dr. Valentinas Skaržauskas, asistentas Artūras Venskus, techninė asistentė Neringa Červokaitė, doc. dr. Liudvikas Rimkus, doktorantas Michail Popov, asistentas Andrius Grigusevičius.
 
Buvę katedros darbuotojai: pensininkai ir išvykusieji į užsienį
 
Mes prisimename juos...
 
 
Statybinės mechanikos katedros partneriai Lietuvoje ir užsienyje:
  1. Lilio mechanikos laboratorija, Prancūzija.
  2. Brno technologijos universitetas, Statybos fakulteto Statybinės mechanikos katedra (Čekija).
  3. Kauno technologijos universitetas. Statybinių konstrukcijų katedra.
 
 
Statybinės mechanikos katedra bazuojasi VGTU laboratoriniame korpuse (Saulėtekio al. 11) 513-517 kab. Reikalų tvarkytoją galite rasti Lab. korpuso 514 kab. (tel. 2745216). Katedros vedeją galite rasti Lab. k. 517 kab. (tel. 2745215), 515 kab. sėdi katedros doktorantai, 513 ir 516 kab. - dėstytojų kabinetai. Katedroje yra 15 stacionarių kompiuterių, 7 nešiojamieji kompiuteriai, skaitmeninis projektorius, 2 kopijavimo aparatai, skeneris, 9 spausdintuvai. Tai pagrindinė katedros materialinė bazė.