Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
I-a eilė iš kairės: dr. Viktor Gribniak, lekt. Giedrė Sandovič, dr. Ieva Misiūnaitė, katedros vedėjas - prof.dr. Antanas Šapalas, adminsitratorė Sigita Gribniak, prof.dr. Alfonsas Daniūnas;
II-a eilė iš kairės: dr. Donatas Jatulis, lekt. Arvydas Rimkus, doc.dr. Gintas Šaučiuvėnas, dr. Tomas Gečys, doc. dr. Arūnas Komka, asist. Andrej Mudrov, doc.dr. Kęstutis Urbonas.
Katedra yra profilinė ir šiuo pavadinimu gyvuoja nuo 1995 m., tačiau ji neatsirado tuščioje vietoje. Katedros gimimo metais laikomi 1922-ieji, kai Kauno universitete aukštoji technikos mokslų studija įsteigė Tiltų katedrą, kurioje buvo dėstomi ir dabartinę Metalinių ir medinių konstrukcijų katedrą specializuojantys dalykai. Vėliau šios konstrukcijos buvo dėstomos Vytauto Didžiojo bei Kauno valstybiniame universitete, dar vėliau – KPI Vilniaus filiale. Keitėsi katedros pavadinimas, keitėsi jame dirbantys dėstytojai. Katedra augo, stiprėjo. Nuo senų laikų joje dirbo darbštus ir kūrybingas kolektyvas. Naujas etapas katedros gyvenime prasidėjo 1969 m., kai buvo įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Iš pradžių katedra vadinosi Specialiųjų konstrukcijų ir jai vadovauti, prikalbintas tuometinio rektoriaus prof. A. Čyro, ėmėsi prof. A. Rozenbliumas. Jis tapo pirmuoju jos vedėju Vilniuje. 1973 m. katedra iš Specialiųjų konstrukcijų pakeitė pavadinimą į Metalinių konstrukcijų ir jai pradėjo vadovauti doc. A. Valentinavičius. 1969–1971 m., vykstant KPI Vilniaus filialo reorganizacijai į Vilniaus inžinerinį statybos institutą į katedrą iš KPI buvo perkelti doc. Henrikas Lazarevičius (dirbo iki 1973 m.), doc. Algirdas Stepanavičius (dirbo iki 1993 m.), doc. Algirdas Valentinavičius (dirbo iki 1994 m.), doc. Vidmantas Jokūbaitis (dirbo iki 1973 m.), doc. Jonas Paulauskas (dirbo iki 1978 m.), vyr. dėst. Jonas Arūnas Pranevičius (dirbo iki 2002 m.). Jie prisidėjo prie katedros branduolį sudariusių buvusių KPI Vilniaus filialo Statybinių konstrukcijų katedros aspirantų, čia apgynusių technikos mokslų kandidatų disertacijas: doc. Audronio Kazimiero Kvedaro (nuo 1969 m.), vyr. dėst., nuo 1978 m. doc. Vlado Vaitkevičiaus (dirbo iki 2001 m.), vyr. dėst. Jono Motiejūno (dirbo iki 1974 m.), vyr. dėst., nuo 1977 m. doc. Kazimiero Šapalo (dirbo iki 1994 m.).1971–1975 m. katedrą papildė vyr. dėst. t. m. k. Romualdas Mažeika (dirbo 1971–1973 m.), asist. Nerijus Narkis (dirbo 1973–1981 m.), doc. Rimantas Čechavičius (dirbo 1973–1999 ir 2001–2002 m.), doc. Jonas Juozaitis (dirbo 1973–2004 m.), doc. Balys Valiūnas (dirbo 1974–2009 m.), vyr. dėst. Olegas Danilčenko (dirbo 1975–1992 m.).
Tuo metu svarbiausi katedros dėstomi dalykai buvo pagrindiniai ir specialūs metalinių ir medinių konstrukcijų kursai, taip pat Pramoninės ir civilinės statybos diplominis projektas, tačiau 1969 m., įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, specialybių, kurioms šie dalykai buvo dėstomi, pagausėjo. Katedroje buvo pradėti skaityti ir nauji dalykai: specialiosios gelžbetoninės, metalinės ir medinės konstrukcijos architektūros, miestų statybos, statybos ekonomikos ir organizavimo, kelių specialybėms; miesto transporto metaliniai statiniai, miestų inžineriniai statiniai miestų statybos specialybei; metaliniai ir mediniai tiltai kelių specialybei; metalinės konstrukcijos ir statybinė mechanika statybos ir kėlimo mašinų specialybei. 1973 m., mirus katedros vedėjui A. Rozenbliumui, specialiųjų gelžbetoninių konstrukcijų kursai buvo perduoti Gelžbetoninių konstrukcijų katedrai, į kurią perėjo ir doc. V. Jokūbaitis.
1990-1992 m., VISI pertvarkant į Technikos universitetą, o pastarajam pereinant į tripakopes - bakalaurų, magistrų ir daktarų - studijas, Metalinių konstrukcijų katedra irgi aktyviai dalyvavo rengiant naujas studijų programas. Ji parengė daug naujų studijų modulių ir programų. Tačiau katedra neteko dėstytų profilinių dalykų Architektūros, Mechanikos ir Miestų statybos fakultetuose. 2001 m., įsteigus Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų konstrukcijų katedrą, dalis katedros profilinių dalykų buvo perduota jai, taip pat iš katedros į naująją katedrą (2001 m. pabaigoje) buvo perkeltas vyr. asist. dr. Algirdas Juozapaitis.
Nuo 2001 m. iki 2010 m. Universiteto studijų programos ir moduliai buvo tobulinami toliau ir gludinami. Šiuo laikotarpiu katedra parengė 2008 m. patvirtintą magistrantūros studijų Statinių konstrukcijų programos lengvųjų šiuolaikinių konstrukcijų pakraipą ir 14 modulių. Kitoms programoms moduliai buvo rengiami ir atnaujinami tam tikrais tarpsniais. 2001–2002 m. pagrindinėms studijoms buvo parengta 19 modulių, skirtų įvairioms Nekilnojamojo turto vadybos, Statybos, Energetikos ir transporto statybos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Statybos valdymo, Kelių ir geležinkelių inžinerijos, Gaisrinės saugos programų pakraipoms, magistratūros studijoms – 23 moduliai, skirti įvairioms Statybos, Statinių konstrukcijų bei Statybos medžiagų ir dirbinių programų pakraipoms, specialiosioms profesinėms studijoms – 17 modulių, skirtų įvairioms Statybos, Statybos medžiagų ir dirbinių technologijos ir Darbų saugos programų pakraipoms.
2003–2007 m. pagrindinėms studijoms iš naujo buvo parengtas 21 modulis, skirtas įvairioms Statybos, Energetikos ir transporto statybos, Gaisrinės saugos, Statybos valdymo, Nekilnojamojo turto vadybos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Miestų inžinerijos programų pakraipoms, magistrantūros studijoms – 18 modulių, skirtų įvairioms Statinių konstrukcijų, Architektūros inžinerijos, Statybos medžiagų ir dirbinių, Saugos inžinerijos programų atskiroms pakraipoms, specialiosioms profesinėms studijoms moduliai nebuvo atnaujinami, nes tokios studijos palaipsniui buvo nutrauktos.
2008–2010 m. pagrindinėms studijoms, jas iš esmės pertvarkius, iš naujo buvo parengta 19 modulių, skirtų įvairioms Statybinių medžiagų ir dirbinių, Statybos inžinerijos, Miestų inžinerijos, Energetikos ir transporto statybos, Nekilnojamojo turto vadybos ir Gaisrinės saugos programų pakraipoms, peržiūrėta ar iš naujo parengta 18 magistrantūros modulių.
2003–2009 m. katedra parengė 9 modulius doktorantūros studijų 02T krypčiai
Rengiant naujas studijų programas labai pravertė katedros moksliniai ir dalykiniai ryšiai su įvairiais užsienio universitetais, taip pat Didžiosios Britanijos Vyriausybės, britų „Steel“ korporacijos ir Plieninių konstrukcijų instituto metodinė ir dalykinė parama – vienkartinis Europos plieninių konstrukcijų projektavimo programos (ESDEP) metodinės medžiagos komplekto perdavimas katedrai ir nuolatinis šio komplekto papildymas naujausia metodine medžiaga, leidžiama Plieninių konstrukcijų instituto.
Toliau palaikomi tiesioginiai ryšiai per abipusio bendradarbiavimo sutartis, pasirašytas su daugelio šalių universitetais (Anglijos Sarėjaus universitetu, Lenkijos Varšuvos technologijos universitetu, Vokietijos Veimaro statybos ir Brandenburgo technikos universitetais ir kt.), taip pat per SOCRATES/ERASMUS Europos Sąjungos programą katedros diplomantai rengė baigiamuosius bakalaurų ir magistrų darbus Suomijos Helsinkio technologijos universitete, Seiniajokio taikomųjų mokslų universitete ir Helsinkio metropolijos universitete, Danijos Horseno technologijos institute ir pagal tarptautinių mokslo asociacijų grantus studentai stažavosi Helsinkio technologijos universiteto Metalinių konstrukcijų laboratorijoje, Veimaro statybos universiteto 2000–2005 m. Vasaros akademijoje ir kt. Pagal SOCRATES/ERASMUS Europos Sąjungos studijų mobilumo programą į katedrą reguliariai atvyksta išklausyti specialių paskaitų ciklo 12 studentų grupė iš Seiniajokio taikomųjų mokslų universiteto. Su Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakultetu iki 2008 m. vyko nuolatinis apsikeitimas studentų praktikomis kiekvienų metų vasarą.
Metams bėgant į katedros kolektyvą įsiliejo nauji nariai, kurių dauguma yra baigę mūsų Universitetą.
2001–2011 m. katedroje dirbo šie dėstytojai: doc. dr. Vladas Vaitkevičius (1969–2001), asist. dr. Algirdas Juozapaitis (1977–2001), asist. Jonas Arūnas Pranevičius (1971–2002), doc. dr. Jonas Juozaitis (1973–2004), doc. dr.Viačeslavas Šaraškinas (1996–2007), doc. dr. Balys Valiūnas (1974–2009), prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras (nuo 1969), doc. dr. Arūnas Komka (nuo 1978),
doc. dr.Alfonsas Daniūnas(nuo 1986), prof. dr. Antanas Šapalas (nuo 1989), doc. dr.GintasŠaučiuvėnas (nuo 1994), doc. dr. Vaidotas Šapalas (nuo 1996), doc. dr. Kęstutis Gurkšnys (nuo 2002), doc. dr. Kęstutis Urbonas (nuo 2002), asist. dr.Saulius Kavaliauskas(nuo 2004), asist. Benediktas Dervinis (nuo 2004), asist. dr. Konstantin Rasiulis (nuo 2005), asist. Artiomas Kuranovas (2005-2011), asist. Žygimantas Blaževičius (nuo 2006).
2001–2011 m katedroje dirbo mokymo personalo darbuotojai: reikalų tvarkytoja Nijolė Dzikaitė (nuo 1974), vadybininkė Rimantė Miklušytė (nuo 2004), laboratorijos vedėjas Nikolajus Vaškevičius (nuo 2008), meistras Grigorij Kuksov (nuo 2008), laboratorijos vedėjas Algirdas Juzulėnas (2001–2007), meistras Jonas Kozičius (2001–2007), laboratorijos vedėjas Rimantas Ulčinas (1992–2001).
2000–2011 m. katedros doktorantūroje studijavo: Vaidotas Šapalas (1996–2000), Viačeslavas Šaraškinas (1996–2000), Dainius Motiejūnas (1999–2000)Raimundas Rigertas (2000–2002), Rasa Babrauskaitė-Kaminskienė (2000–2002), Kęstutis Gurkšnys (2000–2005), Kęstutis Urbonas (2000–2005), Benediktas Dervinis (2002–2007), Žygimantas Blaževičius (2002–2006), Konstantin Rasiulis (2003–2007), Saulius Kavaliauskas (2003–2008), Artiomas Kuranovas (2005–2009), Paulius Bagdonas (2005–2006), Gediminas Razma (nuo 2007), Tomas Serafinavičius (nuo 2009), Tomas Gečys (nuo 2010)
Katedroje 2000–2011 m. apgynė disertacijas:
2000 07 05 Algirdas Juozapaitis (vadovas prof. habil. dr. R.Kačianauskas) „Tiesių baigtinio lenkiamojo standumo strypų kabamoji konstrukcija“; 2000 09 28 Vaidotas Šapalas (vadovas prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras) „Vienanarių rėmų trapecinių plieninių kolonų atsparumo tyrimas“; 2001 09 07Viačeslavas Šaraškinas(vadovas prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras „Tiesiastrypės betonšerdės vamzdinės plieno kabamosios konstrukcijos kūrimas ir tyrimas“; 2006 02 28 Kęstutis Urbonas (vadovas doc. dr.Alfonsas Daniūnas) „Plieninių rėminių konstrukcijų pasiduodančių mazgų modeliavimo ir projektavimo metodų  kūrimas“; 2006 02 28 Kęstutis Gurkšnys (vadovas prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras) „Kompozitinių medienos-betono sijų ir jungių kūrimas ir bandymas“; 2008 01 29 Konstantin Rasiulis (vadovas prof. dr. Antanas Šapalas) „Plieninių antžeminių cilindrinių vertikaliųjų talpyklų sienelės geometrinių nuokrypių  analizė ir vertinimas“; 2010 03 03Saulius Kavaliauskas(vadovas prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras) „Kompozitinių medinių-betoninių sijų tarpsluoksnio įžambinės medsraigtinės jungties elgsena“; 2000 01 13 doc. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras parengė ir apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Betonšerdžių vamzdinių plieno konstrukcijų teorija ir praktika“; 2005 08 30 doc. dr. Antanas Šapalas pateikė habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgą „Metalinių stiebų ir kompozitinių plieno betono konstrukcijų tyrimai ir taikymas“.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: ypatingų statinių, iš jų ir telekomunikacinių bokštų bei stiebų, inovaciniai ieškiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, projektavimas ir konsultavimas, rekonstrukcijos projektų rengimas; projektų ir statinių dalinės ekspertizės, konsultacijos statybinių projektavimo normų taikymo klausimais, metalinių, kompozitinių ir medinių konstrukcijų projektavimo pagal EUROCODE analizė ir taikymo Lietuvoje tikslingumas ir kt.
Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros mokslininkai ir pedagogai, bendradarbiaudami su Statybos fakulteto giminingų katedrų - Gelžbetoninių ir mūrinių, Geotechnikos ir kitų - specialistais dalyvauja 1992 m. įkurto Statybos fakulteto Inovacinio specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo instituto „Kompozitas“ įvairiapusėje veikloje. „Kompozito“ institutui buv. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. buvo išdavusi kvalifikacijos atestatą, suteikusį teisę plėtoti veiklą, susijusią su mokslo tiriamųjų darbų taikymu praktikoje, rengiant naujų ir renovuotinų pramoninių, civilinių, žemės ūkio pastatų ir trobesių bei specialiųjų statinių, įskaitant telekomunikacijų ir energetikos bokštus ir stiebus, projektus, tokių projektų ir naujų ar ilgą laiką naudotų pastatų ir statinių ekspertizes, mokslinius techninius tyrimus, mokslines inžinerines konsultacijas. Nuo 1999 m. tokius atestatus „Kompozito“ institutui reguliariai, kas 5 metai, atnaujina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Inovacinių projektų, statinių ir konstrukcijų tyrimų, mokslinių paslaugų, ekspertizių ir konsultacijų užsakovai yra įvairios valstybinės žinybos ir stambesnės ar smulkesnės privačios kompanijos ir akcinės bendrovės. Be to, tarp šių užsakovų būna ir stambių užsienio kompanijų. Iš užsakovų paminėtini LR aplinkos ministerija, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Jaakko Payry Group Lietuva“, UAB „Orion Global Pet“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“, UAB „Empower-Fidelitas“ ir kt. Iš daugelio vykdytų projektų paminėtini: 200 m aukščio antenų stiebo Dovydiškėse plieno konstrukcijų techninis projektas; Šiaulių RRS ir Nemenčinės RRS stiebų konstrukcijų laikomosios galios perskaičiavimas, įvertinant papildomas „Tele2“ antenų apkrovas; pagrindinės „Ledo rūmų“ salės konstrukcijų būklės tyrimai, šių konstrukcijų sustiprinimo projekto rengimas ir autorinė vykdymo priežiūra; UAB „Orion Global Pet“ žaliavos gamyklos Klaipėdoje konstrukcinės dalies techninis projektas; „Babilono“ prekybos ir pramogų centro Panevėžyje antžeminės dalies konstrukcijų projektas; Rokiškio radiorelinės stoties 100 m aukščio telekomunikacijų stiebo pamatų ir metalinių konstrukcijų projektas; 110 ir 330 kV atramų bei portalų metalinių konstrukcijų projektas; 115 m aukščio metalinio stiebo Pabradėje projektas; UAB „Schmitz Cargo Bull Baltic“ gamybinio pastato Panevėžyje metalinių konstrukcijų projektas; Panevėžio universalios sporto arenos stogo metalo konstrukcijų tyrimas; Radviliškio lokomotyvų depo naftos produktų kuro sandėlio 2000 m3 talpyklos projektas ir daugelis kitų.
2000–2011 m. MI „Kompozito“ darbuotojai vykdė Europos Komisijos LEONARDO DA VINCI programos pagrindinį projektą TERECO – „Patikimumo mokomieji sprendimai taikant modeliavimą“. Projektui vadovavo Čekijos mokslų akademijos Teorinės ir taikomosios mechanikos institutas. Be to, partneriais buvo Prancūzijos metalinių konstrukcijų technologijos centras, SenRemi prie Ševrezo; Portugalijos Beiros centrinis universitetas Koviljane; Vengrijos Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas. Šio projekto rezultatas – 2001 m. Prahoje išleistas 472 p. anglų k. parašytas vadovėlis „Konstrukcijų tikimybinis vertinimas taikant Monte Carlo modeliavimą: pagrindai, pavyzdžiai ir kompiuterinė programa“. Projektą vykdžiusi grupė 2003 m. šį vadovėlį papildė, praplėtė iki 670 p. ir vėl išleido Prahoje.
2003 m. MI „Kompozito“ darbuotojai LR aplinkos ministerijos užsakymu parengė pirmąsias lietuviškas statybos projektavimo normas – statybos techninius reikalavimus: „Betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos“, „Aliumininės konstrukcijos“, „Medinės konstrukcijos“, „Plieninės konstrukcijos“, „Mūro ir armuoto mūro konstrukcijos“, „Armocementinės konstrukcijos“, „Betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos iš silikatinio betono“.
Katedros kolektyvas aktyviai talkino Lietuvos standartų departamentui 2006-2010 m. rengiant Europos normų (Eurokodeksų) dokumentus lietuvių kalba ir jų nacionalinio taikymo dokumentus. Ypač daug dėmesio buvo skirta šių dokumentų lietuviškų terminų ir tekstų pagrindimui.
2004–2005 m. katedros darbuotojai kartu su MI „Kompozitas“ vykdė su Europos Komisijos Anglies ir plieno tyrimų fondu pasirašytą projektą „NewEU“, kuriam vadovavo Suomijos „Ruukki“ kompanija. Projekto vykdytojais buvo ir Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetai ir kompanijos. Projektas, skirtas inovacinėms renovacijos technologijoms paskleisti į naujas ES rinkas, iš esmės susijęs su gyvenamųjų namų renovacijos, naudojant plienines konstrukcijas, technologijomis. 2005 m. naujienoms paskleisti VGTU surengtas seminaras, pateikta į lietuvių kalbą išversta pagrindinė techninė medžiaga.
2007–2008 m. katedros darbuotojai vykdė MI „Kompozitas“ su Europos Komisijos Anglies ir plieno tyrimų fondu pasirašytą projektą „DIFISEK+“, kuriam vadovavo Liuksemburgo kompanija „Arcelor“. Projekto vykdytojai buvo iš 16 Europos šalių universitetų ir firmų. Projektas, skirtas konstrukcijų gaisrinės saugos inžinerinių žinių skleidimui visoje Europoje, iš esmės susijęs su plieninių ir kompozitinių plieninių-betoninių konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimu remiantis EN 1993-1-2 ir EN 1994-1-2 pateiktais reikalavimais ir metodika. Projekto medžiagą, kuri buvo aptariama metodiniuose visos darbo grupės atstovų pasitarimuose, vykusiuose Liuksemburge, Paryžiuje ir Salonikuose, katedros nariai, įėję į projekto rengimo grupę, išvertė į lietuvių kalbą ir pateikė seminaro, vykusio VGTU, dalyviams iš Lietuvos suinteresuotų žinybų. B to, seminare buvo perskaityti išsamūs pranešimai apie projekto dalių medžiagą, svarbią nagrinėtų konstrukcijų elgsenai skaičiuoti.
Katedra, plėtodama mokslinę veiklą, užmezgė ir palaiko dalykinius ryšius su daugelio užsienio šalių universitetais ir mokslo įstaigomis: Vokietijos Veimaro statybos inžinerijos universitetu, Lenkijos Varšuvos ir Gdansko technologijos universitetais, Anglijos Sarėjaus ir Sičio (Londone) universitetais, taip pat Plieno konstrukcijų institutu (Askote), Vengrijos Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetu, Čekijos technikos universitetu Prahoje, Suomijos Helsinkio technologijos universitetu, Latvijos Rygos technikos universitetu, Estijos Talino technikos universitetu ir daugeliu kitų. Toks platus katedros tarptautinis bendradarbiavimas ne tik pristato katedros mokslinius ir pedagoginius pasiekimus, bet garsina ir mūsų šalį – Lietuvą. Be to, atsiranda puiki galimybė plėsti pačius mokslo tiriamuosius darbus, vystyti jų aktualiausias kryptis, įtraukti į aktyvų tiriamąjį darbą jaunuosius mokslininkus, mokslo naujienas perteikti studentams, tobulinti ne tik mokslo tiriamųjų, bet ir mokomųjų programų turinį. Tam impulsą teikia ir katedros ar pavienių jos narių dalyvavimas tokių prestižinių tarptautinių organizacijų, kaip Plieno konstrukcijų institutas (SCI, Anglija), Tarptautinė tiltų ir antžeminės statybos asociacija (IABSE, Šveicarija), Tarptautinio bendradarbiavimo ir tyrinėjimo plieno betono kompozitinių konstrukcijų asociacija (ASCCS, Japonija, Kinija, Anglija), NATO Taikomųjų mokslų institutas (Briuselis) ir kt. veikloje.
Katedros vedėjai buvo: 1969–1973 m. – prof. habil. dr. Anatolijus Rozenbliumas, 1973–1979 m. – doc. dr. Algirdas Valentinavičius, 1979–1984 m. – doc. dr. Kazimieras Šapalas, 1984–1989 m. – doc. dr. Vladas Vaitkevičius, 1989–1994 m. – doc. dr. Jonas Juozaitis, 1994–2008 m.– prof. habil. dr. Audronis Kazimieras Kvedaras, nuo 2008 m. yra prof. dr.AntanasŠapalas.
Branderburgo technikos universitetas (Vokietija)
Helsinkio technikos universitetas (Suomija)
Koimbros universitetas (Portugalija)
Porto universitetas (Portugalija)
Sarėjaus universitetas (Dž.Britanija)
Varšuvos technologijos universitetas (Lenkija)
Veimaro statybos universitetas (Vokietija)
Plieno konstrukcijų institutas (Dž.Britanija)
Rukki OY (Suomija)
Lietuvos radijo ir televizijos centras (Lietuva)
AB Panevėžio statybos trestas (Lietuva)
UAB “Raseinių statyba”
UAB “Arginta”
UAB Glasbel Baltic (Lietuva)
UAB Jūrės medis (Lietuva)
UAB "Bitė Lietuva" (Lietuva)
 UAB "Tele2" (Lietuva)
UAB "Omnitel" (Lietuva)
UAB "Statybų lyga"
Katedra įsikūrusi centriniuose rūmuose SRC ir užima 407-4011 kabinetus.
Katedroje dirba 3 profesoriai, mokslų daktarai, 7 docentai, mokslų daktarai, 2 lektoriai ir 2 asistentai, iš jų 2 doktorantai.
 
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Nijolė Dzikaitė
    • Sigita Gribniak
    • Rita Valaitienė
    • Lina Bakšienė
    • Linas Juknevičius
    • Justė Kareivaitė