Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

Penktąjį savarankiškos veiklos dešimtmetį skaičiuojanti Automobilių transporto katedra (ATK) yra Transporto inžinerijos fakulteto padalinys, puoselėjantis ir rengiantis automobilių transporto inžinerijos (ATI) studijas ir vertybes tiems, kurie pasiryžę įgyvendinti savo kūrybingumą ir inžinerinį mąstymą.
VGTU uždavinys aprūpinti šalies transporto sektorių kvalifikuotais, sklandžią jo veiklą užtikrinančiais ir sektoriaus plėtojimui bei inovacijų vystymui parengtais specialistais, kurie gebėtų mokslinę patirtį ir potencialą efektyviai perkelti ir pritaikyti praktiniame gyvenime. Automobilių transporto svarba ir įtaka mūsų kasdienybei leidžia ATI išlikti reikšminga mokslo ir švietimo dalimi, vykdančia nuoseklią ir progresyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą.
Mūsų katedroje rengiamos pirmosios ir antrosios pakopos studijos - nuolatinių, išlyginamųjų ir drauge su kitais TIF padaliniais vykdomų ištęstinių bakalauro studijų formos bei nuolatinės magistrantūros studijos. Aktyvūs studentai dalyvauja akademinėje universiteto veikloje, taip pat gilina žinias pagal ERASMUS mainų programą užsienio universitetuose. Siekiant sėkmingos studentų integracijos, platus ATK partnerių ratas suteikia puikias praktikos ir karjeros sąlygas pradėti profesinį kelią įvairiose šalies įmonėse ir valdymo įstaigose. Mūsų absolventams atsiveria galimybė įsilieti į Lietuvos ir užsienio tranporto sektoriaus veiklą tiek privačiose įmonėse, tiek valstybinėse įstaigose, arba rinktis mokslinės karjeros kelią – doktorantūros studijas.
ATK mokslinė veikla intensyviausiai vykdoma darniojo transporto tyrimų kryptimis, apimant alternatyviąją energiją ir aplinką tausojančias transporto priemones, transporto sistemų ir eismo modeliavimą, optimizavimą, saugą ir valdymą, bei naujas judėjimo technologijas ir intelektines transporto priemones. Greta pagrindinių mokslinės veiklos sričių taip pat palaikomas platus transporto inžinerijos mokslo interesų spektras atnaujinant ar papildant tyrimų kryptis.
Studijų proceso ir mokslinės veiklos užtikrinimui mūsų darbuotojai dirba su unikalia laboratorine įranga, kuri naudojama ne tik specifiniams tyrimams ir eksperimentams, bet ir užsakomųjų paslaugų vykdymui. Kasmet stiprinama laboratorinė bazė leidžia palaikyti aukštą, intensyvų ir įvairiapusišką studijų procesą efektyviai derinant teorinį turinį su praktiniais užsiėmimais, taip atveriant platesnių mokslinių vizijų galimybes.
Studijų metu universitete atsiveria galimybės įgyvendinti inžinerinio sumanumo ir kūrybiškumo projektus. Skambiausias ATK projektas - didelio visuomenės dėmesio sulaukęs bendras studentų ir dėstytojų kūrinys – elektromobilis simbolizuoja sėkmingą inovatyvių sprendimų taikymą. Naujausias mūsų įgyvendintas projektas - automobilio slydimo sistema - atveria naujų kompleksinių vairuotojo ir automobilio elgsenos tyrimų galimybes.
Augančiomis ambicijomis gyvenanti ATK žvelgia toliau šiandienos ir siekia:
*  plėtoti dėstytojų ir studentų akademinį tarptautinį bendradarbiavimą ir studijų tarptautiškumą, plečiant akademinio pažinimo ir požiūrio akiratį;
*  stiprinti laboratorinę bazę, atveriant naujas tyrimų galimybes;
*  vystyti mokslinės veiklos teorinius ir eksperimentinius tyrimus, siekiant glaudesnio mokslo ir verslo partnerystės, priartinant mokslo idėjas prie praktinio įgyvendinimo. 
Jaunatvišką ir brandų katedros lektorių, docentų ir profesorių kolektyvą kasmet papildo perspektyvūs doktorantai, savo darbais papildantys ir praplečiantys tyrimų lauką. ATK dėstytojai pasirengę profesionaliam ir kūrybiškam darbui su kiekvienu ieškojimų ir entuziazmo nestokojančiu studentu, kuriam padės surasti savo kelią praktinėje ir akademinėje inžinerijoje.
1943 m. visos aukštosios mokyklos Lietuvoje buvo uždarytos, todėl mokslo ir mokymo tęstinumui buvo įkurtas pogrindinis Technikos mokslų skyrius prie vakarinio instituto suaugusiems Kaune.
1944 m. Vilniaus ir Kauno universitetams atnaujinus savo veiklą nauju pavadinimu atkurtame Kauno valstybiniame universitete įsteigta Transporto mašinų katedra.
Greta geležinkelio, vandens ir oro transporto buvo įkurta pagrindinė specialybė – automobilių transporto eksploatacija. Pirmieji transporto mašinų specialybės inžinierių-mechanikų diplomai buvo išduoti Kauno universitete 1946 m.
1950 m. reorganizavus Kauno valstybinį universitetą Transporto mašinų katedra buvo pervadinta Automobilių katedra ir perkelta į Kauno politechnikos institutą (KPI).
Automobilių katedroje (Kauno politechnikos institute) dėstė: L. Gastila (1944–1970), K. Lukoševičius (1950–1970), V. Drozda (1954–1970), R. Brazys (1957–1970), A. Mikulskis (1961–1964), J. Jurgaitis (1962–1970),  R. Žeromskas (1963–1970), J. A. Poviliūnas (1967–1970).
Nuo 1944 m. katedros vedėjais buvo T. Balčiūnas (1944–1945 ir 1947–1948), generolas I. Barzda-Bradauskas (1945–1947), L. Gastila (1948–1964), K. Lukoševičius (1964–1976).
KPI Automobilių katedra rengė dviejų specialybių – automobilių transporto eksploatacijos ir kelių statybos mechanizacijos – inžinierius.
Kaune 1945–1970 m. parengti 423 inžinieriai. Katedrai vadovaujant L. Gastilai buvo parengta ir apginta 11 kandidato (dabar daktaro) disertacijų, tarp jų – dvi iš Talino politechnikos instituto.
1956 m. įkurtas KPI vakarinis skyrius sparčiai išaugo iki fakulteto, po penkerių metų įgavo Vilniaus filialo statusą.
1960 m. pradėta Vilniuje rengti automobilių transporto eksploatacijos inžinierius.
Pirmaisiais automobilių inžinerijos dėstytojais Vilniuje buvo Z. Klimavičius, T. Narbutas, A. Butkus, A. Lašas ir A. Norvaišas. 1963 m. automobilių transporto studijas baigė baigė pirmoji automobilių inžinierių laida.
1969 m. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI).
1970 m. Automobilių katedrą iš KPI perkėlus į VISI, padalinys įgijo šiandieninį pavadinimą – Automobilių transporto katedra.
Iš pradžių katedroje buvo rengiamos 2 grupės automobilių transporto inžinerijos studentų, vėliau, išaugus studentų skaičiui, buvo ruošiamos 4 dieninio skyriaus grupės bei po vieną vakarinių ir neakivaizdinių studijų grupę. Iki 1984 m. katedra rengė automobilių eksploatacijos bei kelių ir statybos mašinų inžinirius.
1990 m. VISI, kaip atitinkantis technikos universitetų statutą, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo pavadintas Vilniaus technikos universitetu (VTU). 1996 m. LR vyriausybės nutarimu Vilniaus technikos universitetui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas – nuo tada VTU vadinamas Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU).
Atsiradus geležinkelio ir oro transporto inžinierių poreikiui, Automobilių transporto katedroje buvo pradėti rengti geležinkelių transporto bei orlaivių ir jų variklių eksploatacijos inžinieriai. Katedroje, vėl pervadintoje į Transporto mašinų, buvo parengti pirmieji minėtų specialybių inžinieriai. Katedrai vedėjavo V. Tilindis (1976–1981), M. Nemira (1981–1986), A. Pikūnas (1986–1996). Prie Automobilių transporto katedros akademinio kolektyvo prisijungė iš Kauno atvykę L. Gastila, K. Lukoševičius, R. Žeromskas, J. Poviliūnas, R. Brazys, J. Jurgaitis ir A. Stanulis. Katedroje taip pat pradėjo dirbti A. Butkus, Z. Klimavičius, A. Lašas, M. Nemira, O Lukoševičienė, V. Tilindis, L. P. Lingaitis, S. Šimakauskas, A. Pikūnas.
1994 m. įkūrus Transporto inžinerijos fakultetą (TIF) pirmuoju jo dekanu tapo Automobilių transporto katedros profesorius R. Žeromskas. TIF apėmė Automobilių transporto ir Geležinkelių transporto katedras bei A. Gustaičio aviacijos institutą. Automobilių transporto katedroje rengiamos automobilių transporto inžinerijos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos.
Katedroje dirbo ar tebedirba A. Butvilas, V. Valiūnas, K. Olšauskas, S. Karosas, V. Bartulis, R. Subačius, V. Ivanovas, J. Jurevičius, M. Bogdevičius, G. Medeišis, V. Mickūnaitis, S. Petkevičius, A. Šerkšnas, N. Lukoševičienė, A. Aleksiejūnas, Untulis, V. Jovaiša, G. Bureika, S. Pukalskas, G. Garbinčius, R. Pečeliūnas, S. Nagurnas, A. Ambrazevičius, L. Zubavičius. Katedrai vedėjavo O. Lukoševičienė (1996–2000), A. Pikūnas (2000–2008) ir S. Pukalskas (nuo 2008 m.).
2006 m. įsteigta Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorija.
Vienas aktyviausių šios laboratorijos, išplėtusios ATK tyrimų lauką, iniciatorių buvo jos vedėju tapęs dr. Zenonas Bogdanovičius.
2012 m. sėkmingai įgyvendintas elektromobilio projektas.
Nuo studentų iniciatyvos kilusi elektromobilio idėja bendromis studentų ir dėstytojų pastangomis tapo didelio visuomenės ir specialistų dėmesio sulaukusiu vien elektra varomu kūriniu. 
2014 m. sukurta automobilio slydimo sistema.
Jaunųjų ATK specialistų suprojektuota ir įgyvendinta automobilio slydimą imituojanti sistema tapo svarbiu naujai steigiamos laboratorijos tyrimų įrenginiu. 
2014 m. įsteigta Saugaus eismo laboratorija (SEL). 
Laboratorijoje atliekami kompleksiniai vairuotojo ir automobilio elgsenos bei dinaminiai tyrimai. SEL iniciatorius ir vedėjas - tyrėjas Vidas Žuraulis.
 
2014 m. ATK mokslininkai pradeda mokslinį bendradarbiavimą ir dalyvavimą projekte „Hidrometano moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.
Pirmoje Baltijos šalyse „Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorijoje“ verslo iniciatyva „SG dujos Auto“ ir moksliniai partneriai siekia sukurti naują ekologišką degalų tipą - hidrometaną.
2015 m. AT katedros iniciatyva ir pagrindu sukuriama studentų formulės automobilio komanda - „VGTU Formula Student Racing Team“.
Tai jaunųjų inžinerijos entuziastų komanda, apjungianti net 6 fakultetų studentus bendram tikslui - elektrinės formulės automobilio sukūrimui ir pasirengimui dalyvauti  „Formula SAE Student“ varžybose.
 
     Įvairiais pavadinimais gyvavusi ir skirtingose vietose vykdyta Automobilių transporto inžinerijos studijų programa nuo 1945 iki 2017 metų parengė virš 4000 visų studijų pakopų automobilių transporto inžinerijos specialistų.
     Nuo pat ATK pradžios - Kauno valstybinio universiteto Transporto mašinų katedros, Kauno politechnikos instituto Automobilių katedros ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto - iki šių dienų Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Automobilių transporto katedros absolventai - inžinieriai mechanikai, bakalaurai, magistrai, daktarai, habilituoti daktarai ir profesoriai - įnešė ir įneša svarų indėlį į Lietuvos įvairių transporto rūšių, susisiekimo, saugaus eismo, kelių statybos, mašinų gamybos, radioelektronikos, chemijos, transporto eismo ir kitų susijusių sričių, įstaigų, įmonių, universitetų ir kolegijų veiklą bei plėtrą.

Eismo įvykių ekspertizės ir eismo saugumo tyrimai

Atliekamos eismo įvykių ekspertizės ir teikiamos specialisto išvados
 
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
 
 
Atliekami įvairūs eismo saugumo tyrimai, eismo situacijų kompiuterinis modeliavimas ir eismo saugumo priemonių įvertinimas.
 
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Edgar Sokolovskij
doc. dr. Robertas Pečeliūnas
doc. dr. Vidas Žuraulis
lekt. dr. Saulius Nagurnas
 

Siūlymai ir metodiniai nurodymai automobilių techninės priežiūros tobulinimo, eismo saugumo gerinimo ir aplinkos užterštumo mažinimo klausimais

Rengiami siūlymai ir metodiniai nurodymai eismo saugumo gerinimo ir aplinkos užterštumo mažinimo klausimais bei rekomendacijos automobilių techninės priežiūros tobulinimo bei techninės priežiūros įmonių suteikiamų paslaugų kokybės gerinimui.
 
Kontaktiniai asmenys:
lekt. Romualdas Juknelevičius
doc. dr. Giedrius Garbinčius
lekt. dr. Saulius Nagurnas

Vidaus degimo variklių eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai

Vidaus degimo variklių eksperimentiniais tyrimais nustatomi benzininio ir dyzelinio variklio energetiniai ir aplinkosauginiai rodikliai. Parengiamos jų eksploatacijos rekomendacijos.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
lekt. dr. Mindaugas Melaika
 
 
Vidaus degimo variklių teoriniais tyrimais atliekamas kibirkštinio ir slėginio uždegimo variklių veikimo rodiklių kompiuterinis modeliavimas AVL BOOST programa įvertinant variklių konstrukcijos ir degalų savybių pokyčius.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
lekt. dr. Mindaugas Melaika

Įvairių vidaus degimo variklių degalų bei jų priedų eksperimentiniai tyrimai

Nustatomos degalų (iškastininės ir alternatyvios kilmės) sąnaudos, variklio sukimo momentas, išvystoma galia ir degalų priedų įtaka variklio rodikliams. Nustatoma teršalų (CO, CO2, CH, NOx, PM) koncentracija išmetamosiose dujose naudojant alternatyvius degalus ar degalų priedus. Parengiami variklių eksploatacijos reikalavimai naudojant alternatyvius degalus ar degalų priedus.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc.dr. Jonas Matijošius
lekt. dr. Mindaugas Melaika

Vairuotojų asmenybės ir psichofiziologinių savybių nustatymas

Eismo dalyvių (vairuotojų) psichofiziologiniai tyrimai. Vairuotojų atranka. Atliekami tyrimai nustato vairuotojų ir visų eismo dalyvių sudėtingosios reakcijos, matymo prieblandoje, akinimo, periferinio matymo, atstumo, greičio suvokimo ir kitas savybes.
 
Kontaktinis asmuo:
lekt. dr. Zenonas Bogdanovičius

Kvalifikacijos kėlimo kursai

  • Saugaus eismo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių gerinimas naudojant automobilio slydimo sistemą (programos Reg. Nr. TIAT14270)
  • Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, praktinio vairavimo mokymas (programos Reg. Nr. TI--12234)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Vidas Žuraulis
  • Profesionalių vairuotojų psichofiziologija ir jos įtaka saugiam vairavimui (programos Reg. Nr. TIAT11232)
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Robertas Pečeliūnas

Automobilio dinaminių charakteristikų nustatymas ir tyrimai

Atliekami automobilio stabilumo ir jo atskirų elementų dinamikos nustatymas ir tyrimai specializuota Corrsys-Datron įranga judant skirtingais režimais ir kelio dangomis.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Vidas Žuraulis
doc. dr. Robertas Pečeliūnas

Automobilių amortizatorių veikimo efektyvumo nustatymas

Atliekamas automobilių amortizatorių veikimo efektyvumo nustatymas EUSAMA metodu įvertinant tinkamumą eksploatacijai ir amortizatorių slopinimo charakteristikų įvertinimas automobilio pakabos darbui.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc.  dr. Vidas Žuraulis
doc. dr. Kristina Kilikevičienė

Automobilių traukos charakteristikų nustatymas

Naudojant automobilių traukos stendą MAHA LPS 3000 nustatomos automobilių traukos charakteristikos: traukos jėga, variklio sukimo momentas, variklio galia, degalų sąnaudos ir kiti parametrai.
 
Kontaktiniai asmenys:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas
doc. dr. Alfredas Rimkus

Automobilių degalų sąnaudų normų nustatymas

Nustatomos įvairių valstybės institucijų automobilių degalų sąnaudų normos, naudojant tikslų degalų sąnaudų matuoklį, kuris įsatatomas į automobilio degalų tiekimo sistemą.
 
Kontaktinis asmuo:
prof. dr. Saugirdas Pukalskas

Automobilių variklių ekologinių rodiklių nustatymas

Nustatomas benzininių ir dyzelinių automobilių išmetamų teršalų (CO, CO2, CH, NOx, PM) koncentracija išmetamosiose dujose.
 
Kontaktiniai asmenys:
doc. dr. Alfredas Rimkus
doc. dr. Jonas Matijošius
lekt. dr. Mindaugas Melaika

Naftos produktų dinaminės klampos ir pliūpsnio temperatūros nustatymas

Rotaciniu viskozimetru nustatomos naftos produktų dinaminės klampos reikšmės. Naftos produktų pliūpsnio temperatūros reikšmės nustatomos naudojant atvirą tigelį (tepalams) ir uždarą tigelį (degalams).
 
Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Jonas Matijošius
    • Puslapio administratoriai:
    • Vilija Pečeliūnienė
    • Audrius Griška