Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
Elektroninių sistemų katedros bendroji nuotrauka
Stovi iš kairės į dešinę: Tomyslav Sledevič, Vacius Mališauskas, Antantas Gurskas, Kęstutis Bartnykas, Paulius Tumas, Dalius Matuzevičius, Julius Skirelis, Andrius Ušinskas, Raimond Laptik, Darius Plonis, Tomaš Tankeliun, Rimantas Pupeikis, Dalius Seliuta, Albertas Giržadas.
Sėdi iš kairės į dešinę: Vytautas Urbanavičius, Tatjana Gric, Artūras Serackis, Dovilė Kurpytė, Dalius Navakauskas, Rita Anzelma Raguckienė, Liudmila Nickelson, Raimundas Kirvaitis.
 
 
Katedroje yra dvi pagrindinių studijų programos ir jų pakraipos: elektro­nikos inžinerija (pakraipa: kompiuterizuotos elektro­ninės sistemos), informacinių sistemų inžinerija (pakraipos: kompiuterizuotos informacinės sis­temos; elektroninio verslo technologijos). Norintys ir su­ge­ba­ntys ga­­li­ studijuoti informacinių sis­te­­­mų inžinerijos studijų programą anglų kalba.
 
Katedroje yra dvi šiuolaikiškos magistrantūros studijų programos ir jų pakraipos: elektronikos inžinerija (pakraipa: kompiuterizuotos elektro­ninės sistemos), informacinės elektroninės sistemos (pakraipos: atvirojo kodo sistemos; signalų apdorojimo sistemos; verslo elektroninės sistemos). Norintys ir su­ge­ba­ntys ga­­li­ studijuoti elektronikos inžinerijos studijų programos kompiuterizuotas elektronines sis­temas anglų kalba.
 
Doktorantūros studijos katedroje, kaip viename iš Elektronikos fakulteto padalinių, yra sėkmingai organizuojamos Elektros ir elektronikos inžinerijos (01T) mokslo kryptyje.
 
Katedros kolektyvas teikia kokybiškas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir ekspertines paslaugas, yra aktyvus ir produktyvus moksle, o taip pat metodinėje ir organizacinėje veiklose.
 
Kviečiame bendrauti, prisijungti prie mūsų partnerių ar tapti alumni nariais.
 
2017-05-08
Taikymo pavyzdžiai
Lietuvių kalbos atpažintuvas SMT3210C-EVAL makete su lietimui jautriu ekranu įgyvendintas kryžiukų nuliukų žaidimas
 
Veido sekimo, taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu, įgyvendinimas įterptinėje sistemoje Požymių vaizde išskyrimas ir sekimas taikant SURF algoritmą
Veido atpažinimo sistemos įgyvendintas pavyzdys Įterptinėje sistemoje įgyvendintas žaidimas
Tikrinių veidų algoritmas įgyvendintas Android v.2.3.3 operacinėje sistemoje  
   
 

Vaizdo ir garso įranga

 
Įranga
InFocus®DepthQ® 3D Video Projector
Paskirtis
3D vaizdų atkūrimas naudojant „ShutterGlasses“ pritaikytą   technologiją
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
Sumix SMX-12A2C color 2.1 megapixel CMOS   camerawiththeGigabitEthernetinterfaceandFull HD 1080/60p resolution
Paskirtis
Vaizdo atpažinimo sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Veido atpažinimas ir asmens identifikavimas (vaizdo įrašas
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
Kinect Xbox 360
Paskirtis
Vaizdo apdorojimo sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 

FPGA, DSP

 
Įranga
Altera Video and Embedded Evaluation Kit
Paskirtis
Programų kūrimo įterptinėms sistemos, veikiančioms su Altera FPGA, platforma
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Altera Nios II Embedded Evaluation Kit
Paskirtis
Programų kūrimo įterptinėms sistemos, veikiančioms su Altera Cyclone III FPGA, platforma
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Altera Cyclone IV-e FPGA DE2-115 
Paskirtis
Mokomoji, signalų apdorojimo Altera Cyclenoe sistemose, platforma
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Virtex-4 Based ASIC Prototyping Engine DN8000K10PSX
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Požymių vaizde išskyrimas ir sekimas taikant SURF algoritmą (vaizdo įrašas) (dalis algoritmo veikia lygiagrečiai ML402 makete)
Keturių taškų markerio sekimas taikant SURF algoritmą (vaizdo įrašas) (dalis algoritmo veikia lygiagrečiai ML402 makete)
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
XtremeDSP Video Starter Kit – Spartan-3A DSP Edition
Paskirtis
Įterptinių vaizdo apdorojimo sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Obuolių ir kriaušių klasifikavimas (vaizdo įrašas)
 
 
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
Virtex-4 ML402 SX Xtreme DSP Evaluation Platform
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Judančių objektų vaizde sekimas (vaizdo įrašas)
Objektų vaizde sekimas taikant tekstūros deskriptorius (vaizdo įrašas)
Vaizdų filtravimas. Morfologiniai filtrai (vaizdo įrašas)
Veido sekimas taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu (vaizdo įrašas)
Veido sekimas taikant adaptyvaus pavyzdžio sutapdinimą su vaizdu ir adaptyvią paieškos sritį (vaizdo įrašas)
Spalvotų sričių sekimas (vaizdo įrašas)
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
Spartan-6 FPGA SP601 EvaluationKit
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Altera DE0 Terasic board Cyclone III
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Altera DE0-nano Terasic board Cyclone IV
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Altera DE2 Terasic board Cyclone II ir Cyclone VI su
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
DSP Starter Kit (DSK) TMS320VC5510
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 

ARM

 
 
Įranga
STM3210C-EVAL
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Žaidimas - kryžiukai nuliukai (vaizdo įrašas)
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
STM3210E-EVAL
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Objekto sekimas pagal spalvą ir formą (vaizdo įrašas)
  
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
PandaBoard
Paskirtis
Sistemų, veikiančių su Android 4.0 (Icecreamsandwich) projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
SPEAR-320 CPU Board
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Įterptinėje sistemoje  realizuotas DOOM žaidimas (vaizdo įrašas)
Daugiau apie įrangą
  
 
Įranga
MCB2300 Board
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
M9328MXL LITE KIT
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
IAR KickStart Kit for STM32F107VC
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
ZigBee® USB dongle demonstration kit STEVAL-IFS013V2
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
 ---
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 

8, 16 bitų mikrovaldikliai

 
Įranga
Texas Instruments MSP430FG4618/F2013
Paskirtis
Sistemų nuotolinis valdymas bevieliu ryšiu
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
Įranga
Texas Instruments EZ430-RF2500T
Paskirtis
Bevielių sistemų kūrimas ir testavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
STM8S-DISCOVERY
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
Įranga
Maketas su PIC16F877 mikrovaldikliu
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
Maketas su ATmega16 mikrovaldikliu
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
MSP430 USB Stick Development Tool
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 
 
 
Įranga
Maketas STEVAL-MKI013V1 su triašiu akcelerometru
Paskirtis
Įterptinių sistemų projektavimas
Taikymo pavyzdžiai
Informacija ruošiama  
Daugiau apie įrangą
 

Kita

 
Įranga
 Analoginis/skaitmeninis oscilografas Hameg HM1507
Paskirtis
 Analoginių ir skaitmeninių signalų analizė
Taikymo pavyzdžiai
 Informacija ruošiama
Daugiau apie įrangą
 
 
2017-03-19
Elektroninių sistemų katedra, kaip ir visas Elektronikos fakultetas, bendradarbiauja su šiomis įmonėmis:
 
"Infobalt" įmonių asociacija
UAB "Teltonika"
UAB "KEMEK Engineering"
UAB "Elinta"
UAB "Onninen"
UAB "Euroelektronika"
UAB "TeleSoftas"
UAB "Šviesos Konversija"
UAB "Citrus"
UAB "Elmika"
UAB "Geozondas"
UAB "Lidaris"
UAB "Eltesta"
...ir kitos.
 
Bendradarbiavimas su įmonėmis nuolat plečiamas. Į fakultetą atvyksta darbdaviai iš minėtų įmonių ir ne tik, kuriems yra sudaromos sąlygos bendrauti su studentais ir taip juos supažindinti su jų įmonių galimybėmis bei perspektyvomis.
2017-03-01
1964 m. buvo įkurta Radijo technologijos katedra; 1966 m. ši katedra suskilo į dvi - Radijo technologijos ir Radioelektronikos katedras.
 
Radioelektronikos katedra įkurta 1991 m., Radijo aparatūros technologijos katedrą pertvarkius į Radioelektronikos ir Radijo aparatūros katedras. Pradžioje Radioelektronikos katedrai vadovavo prof. Z. Vainoris. Pasibaigus jo kadencijai, katedros vedėju 1991-05-20 išrinktas prof. S. Štaras. Katedrai jis vadovavo dvi kadencijas. Nuo 2000-06-06 katedros vedėju išrinktas prof. R. Martavičius. Katedrai jis vadovavo dešimtmetį. Nuo 2016-09-01 katedros vedėju išrinktas prof. D. Navakauskas.
 
Radioelektronikos katedra yra profilinė ir kartu su Radijo aparatūros katedra rengia elektronikos ir elektrotechnikos mokslo krypties bakalaurus, magistrus ir daktarus. 1991 – 1995 m. studijos buvo iš esmės pertvarkytos. Dabar studentai gali pasirinkti studijų krypties ir specializacijos dalykus. Radioelektronikos katedra rengė elektronikos ir ryšių bei kompiuterizuotų elektroninių sistemų specializacijų bakalaurus ir magistrus. Kompiuterizuotų elektroninių sistemų studijų pakraipą katedra parengė kartu su Matematikos ir informatikos instituto mokslininkais, dirbančiais skaitmeninių signalų apdorojimo srityje. Atsižvelgdama į šiandienos poreikius, katedra 2001 metais parengė ir įregistravo telekomunikacijų inžinerijos studijų programą, kurioje numatytos dvi studijų pakraipos: telekomunikacijų technologijos ir telekomunikacijų vadyba.
 
2004 m. Radioelektronikos katedra pervadinama į Elektroninių sistemų katedrą.

ESK (Nuo 2004 m.)

REK (Nuo 1966 m.)

2017-05-01
 
Romanas Martavičius Prof. habil. dr. Romanas Martavičius
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2016 metai

Curriculum vitae

Gimė 1945 m. lapkričio 25 d. Kauno m.
Vedęs, žmona Nijolė Ona IT specialistė, dabar pensininkė, turi dukrą Liną Drakšienę, ekonomistę.
 
Mokslinių interesų sritys:planariniųmikrojuosteliniųlėtinimo sistemų modeliavimas, savybių analizė ir jų projektavimo bei eksperimentinio tyrimo automatizavimas, skaitmeninių signalų apdorojimas.
 
Dėstyti dalykai: Radioektronikos pagrindai, Elektrotechnika ir radiotechnika, Elektrotechnika, Aukšto tikslumo inžinerinių geodezinių matavimų automatizavimas, Signalai ir grandinės, Skaitmeninis signalų apdorojimas, Signalai ir jų apdorojimas, Signalų apdorojimas elektroninėse grandinėse, Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijos.
 
Išsilavinimas: 1952–1963 mokėsi Vilniaus 15-ojoje vidurinėje mokykloje, 1963–1968 studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultete, 1972–1975 – aspirantūros studijos Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Radijo aparatūros technologijos katedroje. 1977 m. Kauno politechnikos institute įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį, 1982–1983 m. dešimties mėnesių trukmės stažuotė VokietijosRūrouniversiteteBochume, 1993 m. po nostrifikacijos įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį, 1997 m. įgijo habilituoto technologijos mokslų daktaro laipsnį, 1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) taryba suteikė technologijos mokslų profesorius pedagoginį vardą.
 
Karjera: 1963–1964 – Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos darbininkas, 1968–1970 tarnavo kaip atsargos karininkas sovietų armijoje, 1970–1972 – VISI Radijo aparatūros technologijos katedros mokslininkas stažuotojas, 1973–1976 – Radijo aparatūros technologijos katedros mokslo darbuotojas, 1977–1978 – Radijo aparatūros technologijos katedros asistentas, 1978–1981 – vyresnysis dėstytojas, 1981–1986 – Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, 1986–1991 KPI Vilniaus fakulteto Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, 1991–1998 – VGTU (iki 1996 Vilniaus technikos universitetas) Radioelektronikos katedros docentas, 1998–2004 – Radioelektronikos katedros profesorius, nuo 2004 m. iki šiol Elektroninių sistemų katedros profesorius. 2000–2004 – Radioelektronikos katedros vedėjas, 2004–2016 – Elektroninių sistemų katedros vedėjas. 2004–2013 VGTU Atvirojo kodo instituto direktorius. 2002–2014 VGTU Elektronikos fakulteto tarybos pirmininkas. 2002–2011 VGTU Elektronikos fakulteto studijų komiteto pirmininkas. 2004–2011 – VGTU senato plėtros komisijos pirmininkas, 2011–2016 VGTU senato studijų komisijos pirmininkas.
 
Apdovanojimai:
Lietuvos mokslo premija, 1997.
Pirma premija vadovėlių Lietuvos universitetams konkurse, 2006.
Pirma premija VGTU monografijų konkurse, 2014.
 
Svarbiausi mokslinės veiklos rezultatai: 1970 m. pradėjęs mokslinę veiklą, per 45 metus kartu su moksliniais bendradarbiais sukūrė mokslo tyrimų kryptį, skirtą planariniųmikrojuostelinių lėtinimo sistemų ir optoelektroninių analoginių skaitmeninių keitiklių analizei ir automatizuotam projektavimui, taikydamas daugialaidžių linijų metodą sukūrė apibendrintąją metodiką ir ištyrė planariniųmikrojuostelinių lėtinimo savybes, tyrimo rezultatus panaudojo naujoms plačiajuostėms kreipimo sistemoms oscilografiniams elektroniniams vamzdeliams sukurti. Ištyrė antžeminės skaitmeninės televizijos plėtotę Lietuvoje. Pasiūlė būdus žmogaus smegenų išeminio insulto sritims kompiuterinėse tomogramose automatiškai aptikti ir analizuoti. Ištyrė specialios paskirties dokumentų bendro kūrimo ir naudojimo elektronines sistemas. Pasiūlė patobulintus fotovoltinės elektrinės intelektualaus valdymo būdus. Jo vadovaujami 10 asmenų parengė ir apgynė mokslo daktaro disertacijas. Mokslo žurnalo „Mokslas – Lietuvos ateitis“ redaktorių kolegijos narys. Nuo 2001 m. pasaulinio Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (angl. IEEE) narys. Už pasiekimus elektros ir elektronikos inžinerijos moksle 2013 m. suteiktas vyresniojo nario statusas.
 
Publikacijos: yrapaskelbęs per 250 mokslo, metodinių, mokslo organizavimo leidinių, mokslo populiarinamųjų ir kitų straipsnių. Išleido keturias monografijas, vieną universitetinėms studijoms skirtą vadovėlį, 9 išradimų ir 1 patento bendraautoris. Mokslinius pranešimus skaitė konferencijose vykusiose Europos, Šiaurės Amerikos, ir Azijos šalyse.
 
Svarbiausios publikacijos
Oscilografinių elektroninių vamzdžių plačiajuosčiai traktai. V.: Technika, 1993. 360 p. (rusų k., bendraautoris).
Elektrodinaminėsplanarinės lėtinimo sistemos plačiajuosčiams elektroniniams prietaisams. V.: Technika, 1996. 264 p.
Plačiajuosčių lėtinimo įtaisų modeliavimas ir taikymas. V.: Technika, 2010. 442 p. (bendraautoris).
Wide-BandSlow-WaveSystems: SimulationandApplications. CRC Press, Taylor&Francis Group, 2012, 438 p. (anglų k., bendraautoris).
Analoginė elektronika. V.: Technika, 2003. 336 p. (bendraautoris).
 
Romanas Martavičius Prof. habil. dr. Stanislovas Štaras
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2008 metai

Curriculum vitae

Gimė 1942 m. sausio 29 d. Joniškio rajone.
 
Išsilavinimas
  • Habil. daktaras (technikos m.), 1993.
  • Technikos m. daktaras, Kauno politechnikos in-tas (KPI), 1986.
  • Technikos m. kandidatas, Minskas, 1971.
  • Radijo inžinierius, KPI, 1964.
Darbo veikla
  • Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas, 2011.
  • Radioelektronikos (vėliau – Elektroninių sistemų) katedros profesorius, (VGTU), 2000.
  • Radioelektronikos katedros vedėjas, (VTU, VGTU), 1991.
  • Radijo aparatūros technologijos katedros profesorius, Vilniaus inžinerinis statybos institutas (vėliau KPI, VTU), 1989.
  • Radijo aparatūros technologijos katedros docentas, vyr. dėstytojas, aspirantas, VISI, 1969.
  • Radijo aparatūros technologijos katedros asistentas, KPI Vilniaus filialas (vėliau VISI), 1965.
Apdovanojimai
  • VGTU profesorius-emeritas, 2008.
  • Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos pirmoji premija už vadovėlį „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“, 2008.
  • Lietuvos mokslo premija, 1997.
  • Lietuvos Valstybinė premija už plačiajuosčių vėlinimo ir kreipimo sistemų teorijos ir konstrukcijų sukūrimą ir įdiegimą pramonėje, 1978.
Dėstyti dalykai: impulsinė technika, radijo matavimai, elektroradiomatavimai, radioelektroninės aparatūros bandymai ir bandymo įrenginiai, radijo detalės ir mazgai, elektroradioelementai, fizikiniai mikroelektronikos pagrindai. Po 2000 m.: elektronikos pagrindai, elektronikos įtaisai, mikrobangų ir optinės elektronikos įtaisai, elektrodinaminės sistemos.
 
Mokslinių interesų sritis: elektronikos ir matavimų inžinerija: superplačiajuosčių elektroninių prietaisų signaliniai traktai, elektrodinamika, mikrobangų technika, vienkartinių procesų oscilografija, skaitmeniniai elektrodinamikos metodai.

Svarbiausi mokslinės veiklos rezultatai

1965 m. pradėjęs mokslinę veiklą vadovaujant profesoriui Zenonui Vainoriui, per 45 metus kartu su moksliniais bendradarbiais sukūrė apibendrintą spiralinių ir meandrinių lėtinimo ir kreipimo sistemų teoriją ir eksperimentinio tyrimo bei projektavimo metodikas, išnagrinėjo bėgančiosios bangos ir elektronų pluošto sąveiką bėgančiosios bangos elektroniniuose vamzdžiuose, sukūrė bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių ir kreipimo sistemų charakteristikų ir skaičiavimo metodikas, taikydamas daugialaidžių linijų metodą sukūrė apibendrintąją bėgančiosios bangos kreipimo sistemų teoriją ir projektavimo pagrindus, pasiūlė naujų bėgančiosios bangos kreipimo sistemų konstrukcijų. Sukurtos bėgančiosios bangos kreipimo sistemos įdiegtos daugelyje superplačiajuosčių oscilografinių vamzdžių. Nuo 2000 m. elektrodinaminių sistemų ir kitų lėtinimo įtaisų tyrimui plačiai taikė skaitmeninius metodus.
 
Publikacijos
4 monografijos, 5 vadovėliai. Per 200 mokslinių straipsnių plačiajuosčių oscilografinių ir keitiklinių elektroninių vamzdžių signalinių traktų teorijos ir projektavimo bei skaitmeninių elektrodinamikos metodų tematika. 26 išradimai. Per 40 mokomųjų knygų. Iš jų:
  • Elektrodinaminės vėlinimo ir kreipimo sistemos. V.: Mokslas, 1986. 267 p. (rusų k., bendraautoris).
  • Oscilografinių elektroninių vamzdžių plačiajuosčiai traktai. V.: Technika, 1993. 360 p. (rusų k., bendraautoris).
  • Plačiajuosčių lėtinimo įtaisų modeliavimas ir taikymas. V.: Technika, 2010. 442 p. (bendraautoris).
  • Wide-Band Slow-Wave Systems: Simulation and Applications. CRC Press, Taylor&Francis Group, 2012, 438 p. (anglų k., bendraautoris).
  • Mikroelektronikos pagrindai. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 292 p. (bendraautoris).
  • Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai. V.: Technika, 2005, 2006, 2009. 468 p.
  • Įvadas į skaitmeninius elektrodinamikos metodus ir jų taikymą. V.: Technika, 2008. 186 p.
  • Introduction to Semiconductor Devices. V.: Technika, 2009. 244 p.
  • Semiconductor Electronic Devices. V.: Technika, 2010. 236 p. 
Su mokslinių darbų sąrašu galima susipažinti: čia
 
Raimundas Kirvaitis Prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis
VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius-emeritas
VGTU Senatas, 2007 metai

Curriculum vitae

Gimė 1942 04 23 Vilkaviškio rajone, Rumokuose.
Vedęs, žmona Kornelija IT inžinierė, dabar pensininkė, turi dukrą Rasą Akstinienę, filologę.

Dėstyti dalykai: Mikroelektronikos pagrindai, Mikroschemų technologija, Mikroschemų konstravimas, Loginės schemos, Analoginės schemos, Schemų analizė ir sintezė, Skaitmeniniai įtaisai.

Užsienio kalbos: anglų, rusų, lenkų.

Mokslinių interesų sritis: elektrodinaminiai vėlinimo įtaisai, spartūs informacijos apdorojimo įtaisai: teorija, kompiuterinis projektavimas ir taikymas.

Išsilavinimas
  • Radijo inžinierius, Kauno politechnikos instituto (KPI) Radioelektronikos fakultetas, 1964.
  • Technikos mokslų kandidatas, Teoriniai radiotechnikos pagrindai, Charkovo radioelektronikos institutas, 1971; nostrifikuotas technikos mokslų daktaru 1993.
  • Habilituotas technikos mokslų daktaras, Vilniaus technikos universitetas (VTU), 1995.
Darbo veikla
  • KPI Radioelektronikos katedros, KPI Vilniaus filialo Radijo aparatūros technologijos katedros (RATK) asistentas 1964-1967.
  • KPI Vilniaus filialo RATK aspirantas 1968-1970.
  • Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) RATK vyresnysis dėstytojas 1971-1974.
  • VISI, KPI Vilniaus fakulteto RATK, Vilniaus technikos universiteto (VTU)  Radioelektronikos katedros (REK) docentas 1975-1995.
  • Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) REK ir Elektroninių sistemų katedros (ESK) profesorius 1996-2011.
  • VTU ir VGTU Elektronikos fakulteto prodekanas 1990-2000.
  • VGTU Elektronikos fakulteto dekanas 2001-2002.
  • VGTU mokslo prorektorius 2002-2011.
  • VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas nuo 2011 metų iki dabar.
Stažuotės ir seminarai:
  • Albourgo universitetas, Danija, 1990
  • Londono City universitetas, 1997, Jungtinė Karalystė
  • Karlsruės technikos universitetas, 1998, Vokietija
  • Danijos technikos universitetas 1999, Danija
  • Linčiopingo universitetas 2001, Švedija
  • Berlyno technikos universitetas 2004 ir 2010, Vokietija
  • Upsalos universitetas 2007, Švedija
  • Stambulo technikos universitetas 2008, Turkija
  • Varšuvos technikos universitetas 2006 ir 2009, Lenkija
  • Vroclavo technikos universitetas 2008, Lenkija
  • Lozanos universitetas 2007 ir 2010, Šveicarija
Apdovanojimai: 
  • Lietuvos Valstybinė mokslo ir technikos premija, 1978.
  • Lietuvos mokslo premija, 1997.
  • Pirma premija vadovėlių Lietuvos universitetams konkurse, 2006 .
  • Pirma premija VGTU vadovėlių konkurse, 2015.
Publikacijos:  2 monografijos, 5 vadovėliai, 22 mokomosios knygos. Per 100 straipsnių, 4 išradimai. 

Svarbiausios publikacijos
  • Elektrodinaminės vėlinimo ir kreipimo sistemos. V.: Mokslas, 1986. 267 p. (rusų k., kartu su Z. Vainoriu ir S. Štaru).
  • Elektrodinaminės vėlinimo linijos. V.: Technika, 1994. 216 p.
  • Mikroelektronikos pagrindai. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 292 p. (kartu su S. Štaru).
  • Loginės schemos. V.: Enciklopedija, 1999. 256 p. 
  • Elektroninių schemų projektavimas kompiuteriais. V.: Technika, 2001. 244 p. (kartu su A. Gursku, E. Lindbergu, J. Skardžiumi).
  • Analoginės elektronikos įtaisai. V.: Technika, 2003. 336 p. (kartu su R. Martavičiumi).
  • Skaitmeninių įtaisų projektavimas. V.: Technika, 2013. 404 p. (kartu su D. Grigaičiu).
Konferencijos: Vilniuje, Kaune, Rygoje, Taline, Varšuvoje, Linčiopinge, Londone, Berlyne, Gelzenkirchene, Lozanoje, Nicoje.

Visuomeninė veikla
  • Elektronikos fakulteto studijų komiteto pirmininkas ir VTU bei VGTU studijų komiteto narys 1991-2002.
  • VGTU Senato narys, trys kadencijos 1996-2011.
  • Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto narys 2002-2011.
  • VGTU konkursų ir atestacijos komisijos pirmininkas 2003-2011.
  • VGTU Tarybos narys, dvi kadencijos  2006-2011.
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos mokslo komiteto narys 2003-2011.
  • Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) Vadovėlių vertinimo komisijos narys 2007-2009.
  • SKVC mokslo produkcijos vertinimo apeliacinės komisijos pirmininkas 2009-2010.
  • Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentas, dvi kadencijos 2010-2013.
  • VGTU profesorių emeritų klubo tarybos pirmininkas nuo 2013.
  • Aukštojo mokslo vertinimo komisijos narys nuo 2015 ir komisijos pirmininkas nuo 2016.
2017-04-15
    • Puslapio administratoriai:
    • Dalius Navakauskas
    • Justas Žiūras
    • Rita Anzelma Raguckienė
    • Andrius Gudiškis
    • Ignas Brašiškis
    • Vaidotas Barzdėnas
    • Aurimas Gedminas
    • Dovilė Kurpytė
    • Šarūnas Paulikas
    • Rūta Bernotaitė