Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Urbanistikos katedra

2017 metų magistrų baigiamųjų darbų gynimai

(2017-06-14)
 
2017 metais 10 Urbanistinių kompleksų architektūros ir 1 Urbanistinio planavimo specializacijos (Architektūros studijos) magistrų sėkmingai apgynė baigiamuosius darbus.
Baigiamųjų darbų gynimų akimirkos

2017 metų bakalaurų baigiamųjų darbų gynimai

(2017-06-08)
 
2017 metais Urbanistikos katedroje baigiamuosius bakalauro studijų darbus sėkmingai apgynė 23 studentai.
Baigiamųjų darbų gynimų akimirkos

Katedros absolventų darbai eksponuojami parodoje-konkurse „Kryptis – Šiaurė 2010-2015“

(2016-07-07)
 
Liepos 1 d. – Tarptautinę architektų dieną – Šiaulių dailės galerijoje vyko parodos-konkurso „Kryptis – Šiaurė 2010-2015“ atidarymo renginys (renginio akimirkos). Tai – Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuotas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą, kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią Šiaurės Lietuvos regiono kultūros dalį.
 
Renginio tikslas - apžvelgti naujausias Šiaurės Lietuvos architektūros tendencijas, įvertinti per 2010-2015 metus čia sukurtos architektūros kokybę bei išrinkti geriausius architektūros projektus ir realizacijas. Skatinti kokybiškos architektūros kūrimą ir kokybišką realizaciją.
 
Parodoje-konkurse pristatomi 2010-2015 metais Šiaurės Lietuvos architektų sukurti realizuoti, nerealizuoti projektai ir Lietuvos architektų realizuoti darbai bei konkursiniai projektai Šiaurės Lietuvoje. Parodoje eksponuojami ir 34 VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros absolventų parengti bakalauro ir magistro studijų baigiamieji darbai. Prie parodos organizavimo ir katalogo sudarymo daug prisidėjo Urbanistikos katedros prof. Algis Vyšniūnas ir 2016 metų Urbanistikos katedros absolventė Silvija Dambrauskaitė.
 
Paroda, per ateinančius dvejus metus, apkeliaus visas Šiaurės Lietuvos savivaldybes: Akmenės r., Biržų r., Joniškio r., Kelmės r., Kupiškio r., Mažeikių r., Telšių r., Šiaulių m., Šiaulių r., Pakruojo r., Panevėžio m., Panevėžio r., Pasvalio r., Radviliškio r. ir Rokiškio r.
 
 
I.Alistratovaitė-Kurtinaitienė

Urbanistikos aktualijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse (konferencijos atgarsiai)

(2015-11-24)
 
VGTU Architektūros fakultete kasmet rengiamos mokslo konferencijos, kurių tematiką siūlo viena iš fakulteto katedrų. Šiais metais, lapkričio 6 d. vykusios konferencijos rengimą kuravo Urbanistikos katedra ir Urbanistinės analizės mokslo laboratorija.
 
Konferencijos tema – Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika – buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir einant demokratinio miestų bei rajonų planavimo ir urbanistinio projektavimo keliu, neišvengiamai buvo susidurta su vartojamų sąvokų ir net mąstysenos kaita. Todėl konferencijoje siekta įvertinti architekto-urbanisto vaidmenį kintančioje visuomenėje formuojant miestų aplinką, taip pat apžvelgti kūrybinius instrumentus, tarpusavyje palyginti Baltijos jūros valstybių patirtį.
 
Konferencijoje buvo aptarti kritiniai urbanistikos sampratos aspektai, urbanistikos specialistų rengimo klausimai, šiuolaikinės urbanizuotos aplinkos analizės kryptys bei naujausių tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė mokslininkai, praktine patirtimi dalinosi urbanistinio planavimo ir projektavimo įmonių atstovai.
 
Renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir būrio klausytojų iš visos Lietuvos – virš 100 dalyvių. Dalyvavo ne tik urbanistikos mokslo ir praktikos sričių atstovai, bet ir gausus būrys Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių darbuotojų, vyriausiųjų architektų, ministerijų ir joms pavaldžių institucijų pareigūnų.
 
Trumpai apžvelgiant konferencijos metu nagrinėtas temas, reikėtų pažymėti, kad aptarti klausimai perteikė visą urbanistikos profesinio lauko platumą (pranešimų santraukos pateikiamos konferencijos puslapyje). Nors konferencijos pranešimus siekta suskirstyti į tris temas – studijas, mokslą/teoriją ir praktiką – daugelis pranešėjų pabrėžė ne šių sričių skirtis, bet akcentavo būtinybę ieškoti bendrų sąlyčio taškų.
 
Pirmoje konferencijos sesijoje, skirtoje urbanistikos studijoms, skaitytuose pranešimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad urbanistika, kaip kiekviena sisteminė veikla turi būti matuojama pagal tris kriterijus – praktinės veiklos, studijų ir mokslo. Konstatuota, kad Lietuvoje urbanistikos aiškinimas skiriasi nuo klasikinės jos sampratos, dėl ko nėra identifikuotas pagrindinis urbanistikos objektas (A. Vyšniūnas). Panešimuose taip pat buvo atsigręžta į pamatinę urbanistikos mokslo tradiciją – miesto morfologiją – siekiant rasti atsakymą į klausimą – ar ir kokią miestų morfologijos tradiciją turime Lietuvoje (I. Alistratovaitė–Kurtinaitienė, D. Dijokienė). Du pranešimai buvo skirti Lietuvos ir Europos (konkrečiau, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės) urbanistikos srities studijų programoms ir procesui palyginti bei studijų ir praktikos sąveikai atskleisti (E. Archipovaitė ir S. Mozūriūnaitė).
 
Antroje konferencijos sesijoje skaitytuose pranešimuose daugiausia kalbėta apie miesto formos tyrimus. Svečias iš Talino technologijos universiteto, pristatydamas Estijos miestų formos kaitos 1940–1960 m. tyrimo rezultatus, konstatavo, kad II pasaulinio karo metu sugriautos miestų centrinės dalys formuotos taikant grandiozines ašines kompozicijas, bet vis dar išlaikant optimalią plano struktūrą (S. Sultson). Kitame pranešime, buvo pateiktas istoriko požiūris į Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpių urbanistinius projektus, akcentuojant vietos tapatumo vertinimo ir apsaugos klausimus (R. Čepaitienė). Taip pat buvo aptarti naujųjų priemiestinių gyvenviečių formavimo (T. Grunskis, G. Baleišytė) bei didmiesčių plėtros ir planavimo (M. Cirtautas) probleminiai aspektai. Sesiją užbaigė pranešimas apie architektūros ir urbanistikos kūrinių (projektų) ekspertinio vertinimo aktualijas (V. Dapkevičius).
 
Trečioji konferencijos dalis buvo skirta opiems urbanistinio planavimo ir projektavimo praktikos klausimams. Pranešimus skaitę aktyvia praktine veikla užsiimantys architektai-urbanistai atkreipė dėmesį į šias problemas: visuotinį nereguliuojamos plėtros toleravimą (G. Ratkutė–Skačkauskienė), urbanistinio projektavimo proceso ir rezultatų kokybės trūkumus (V. Rudokas). Likusieji pranešėjai neapsiribojo vien šiandieninių procesų kritika, bet pasiūlė jų sprendimus: miestų vystymo demografinio nuosmukio sąlygomis galimybes (M. Pakalnis), savivaldybių urbanistinę politiką, lūkesčius ar vizijas kristalizuojančių urbanistinių parametrų studijų ir koncepcijų pavyzdžius (S. Motieka); holistinės urbanistinės aplinkos sampratos integravimo kūrybinėje veikloje principus (E. Neniškis).
 
Intensyvią konferencijos darbotvarkę vainikavo pranešėjų ir dalyvių diskusija, kurioje dominavo šios temos:
  • akcentuotas urbanistikai skirtų renginių reikalingumas, atkreiptas dėmesys į šios konferencijos dalyvių ir pranešėjų skaičių, skaitytų pranešimų profesionalų turinį;
  • prabrėžti vis dar opiu klausimu išliekantys naujosios studijų klasifikatoriaus koncepcijos trūkumai, sudarę prielaidas nunykti urbanistinės architektūros žanrui.
  • rajono vyriausieji architektai pabrėžė mokslinių tyrimų, sprendžiančių Lietuvai aktualius urbanistinius klausimus ir problemas, ir jų rezultatų aktyvesnės sklaidos (rekomendacijų viešinimo) poreikį;
  • išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose, kuriuose pasigendama elementaraus sąvokų pateikimo, aiškesnio terminų vartojimo.
Konferencijoje skaitytų pranešimų turinys ir vėliau vykusioje diskusijoje paliestos temos parodė, kad bendrosioms Baltijos šalių bei individualioms Lietuvos miestų urbanistinėms problemos spręsti urbanistikos kaip mokslinės ir praktinės veiklos žanras yra labai svarbus ir reikalingas.
 
Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė

2014 metų Urbanistinių kompleksų architektūros specializacijos magistrų darbų gynimai

(2014-06-18)
 
2014 metais 15 Urbanistinių kompleksų architektūros specializacijos (Architektūros studijos) magistrų sėkmingai apgynė baigiamuosius darbus.
Baigiamųjų darbų gynimų akimirkos

2014 metų bakalaurų baigiamųjų darbų gynimai

(2014-06-12)
 
2014 metais Urbanistikos katedroje baigiamuosius bakalauro studijų darbus apgynė 27 studentai.
 
Paklausti, kodėl baigiamąjį darbą rengti pasirinko Urbanistikos katedroje, noriai pasidalino savo mintimis ir įspūdžiais:
 
"Pasirinkti urbanistiką mintis kirbėjo jau ilgai. Susidomėjimas šia architektūros sritimi kilo po Architektūros pokalbių fondo rengiamų paskaitų, ypač paskaitų ciklo „Miestas. Lūžio taškai“. Vėliau, ERASMUS studijų Prahos technikos universitete metu, teko dirbti prie urbanistinio projekto – sutvarkyti kelių kvartalų dydžio miesto centro dalį, detaliau nagrinėjant visuomeninio objekto integravimą į aplinką. Man pasirodė, kad tai yra teisingesnis projektavimo metodas, kai iš pradžių yra daroma išsami analizė, sprendžiamos aplinkos problemos, o tik tada prieinama prie pastato. Nuo visumos, prie detalių <..>."
Baigiamųjų darbų gynimo akimirkos

Radvilų gimnazijos aplinkos tvarkymui idėjas teikė studentai

(2014-06-13)
 
Birželio 13 d. Vilniaus Radvilų gimnazijoje pristatyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros studentų kursiniai darbai – gimnazijos teritorijos ir Šeškinės mikrorajono aplinkos tvarkymo idėjos.
 
Trečio kurso studentai grupėse po 2–5 žmones visą pavasarį analizavo gimnazijos ir jos prieigų aplinką, nustatė problemines zonas bei remdamiesi panašių urbanistinių-landšaftinių situacijų projektais siūlė savo idėjas teritorijos tvarkymui. Taip pat rengiant projektus jiems reikėjo atsižvelgti į mokyklos bendruomenės ir VGTU dėstytojų pateiktus specifinius komentarus.
 
VGTU Urbanistikos katedros vedėjos Dalios Dijokienės teigimu, studentų pateiktos idėjos atitiko konkursinių darbų pateikimui keliamus reikalavimus, o patys projektai buvo atlikti išraiškingai, aiškiai skaitoma architektūrinės grafikos kalba.
Iš viso Radvilų gimnazijai pristatyti 16 projektų, iš kurių gimnazijos administracijos sudaryta komisija atrinko tris originaliausius projektus. Jų autoriais tapo Tautvydo Railos, Gintaro Švaro, Sauliaus Griguolios, Simo Bakšio ir Tomo Talaikio komanda, Mariaus Lukošiūno, Sergej Zacharov ir Vytauto Žemaičio trijulė bei Evelinos Sabeckaitės, Sauliaus Leliūgos, Karolinos Balionytės, Rasos Cėplaitės ir Ievos Janulevičiūtės grupelė.
 
Vien idėjų pristatymu VGTU ir Radvilų gimnazijos bendradarbiavimas nesibaigs – gimnazijos administracija nusprendė studentų pateiktas koncepcijas bent iš dalies įgyvendinti realybėje.
Renginio akimirkos

Kūrybinės dirbtuvės Valstybiniame Tiumenės architektūros ir civilinės inžinerijos universitete

(2014-05-05)
 
Katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir profesorius Algis Vyšniūnas 2014 m. balandžio 24-29 dienomis surengė ir vadovavo kūrybinėms dirbtuvėms Valstybiniame Tiumenės architektūros ir civilinės inžinerijos universitete. Dirbtuvės vyko lygiagrečiai XIII tarptautinio jaunimo meno ir architektūros darbų festivalio „Auksinė ArchIdėja 2014“ renginiams.
 
Studentai sprendė Tiumenės centrinės dalies urbanistinės kompozicijos formavimo uždavinius. D. Dijokienė ir A. Vyšniūnas skaitė paskaitas, konsultavo studentus, organizavo kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimą ir gynimą. Per penkias dienas pavyko rasti bendrą kalbą su kitos kultūrinės terpės studentais, perteikti jiems urbanistinės erdvės formavimo metodiką bei principus ir gauti visai įdomių ir pagrįstų sprendinių.
Kūrybinių dirbtuvių akimirkos

Iš Sibiro - su diplomais

(2014-05-05)
 
2014 m. pavasarį Urbanistikos katedra gavo kvietimą dalyvauti XIII tarptautiniame jaunimo meno ir architektūros darbų festivalyje „Auksinė ArchIdėja 2014“ (XIII Международный молодежный архитектурно-художественный  фестиваль "Золотая АрхИдея-2014"), kuris vyko Tiumenėje (Rusija) balandžio 24-27 dienomis. Festivalį organizavo Valstybinis Tiumenės architektūros ir civilinės inžinerijos universitetas.
 
Festivalio metu buvo Organizuota studentų kursinių darbų paroda-konkursas. Katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir profesorius Algis Vyšniūnas į konkursą nuvežė 3 bakalaurų ir 6 magistrų kursinius projektus, kuriems 2013/2014 m.m. rudens semestre vadovavo AF Urbanistikos katedros dėstytojai. Įvairiose konkurso nominacijose varžėsi arti 2000 darbų iš Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių.
 
Urbanistikos katedros studentų darbai atkreipė vertinimo komisijos dėmesį, darbai išsiskyrė urbanistinių sprendinių paieškos metodika ir atlikimo grafika. Visi darbai buvo apdovanoti arba konkurso I-III vietų diplomais, arba Rusijos architektų sąjungos diplomais. Konkurse dalyvavo šie studentai: II kurso magistrantai – Kristina Martinaitytė (I vieta), Monika Čiurlytė (II vieta), Tomas Vaičiulis (III vieta), Roma Olišauskaitė (Architektų sąjungos diplomas), Margarita Pantelejeva (Architektų sąjungos diplomas), Tomas Skripkiūnas (Architektų sąjungos diplomas); IV kurso bakalaurai – Gintarė Norkūnaitė (I vieta), Gintarė Gajauskaitė (II vieta), Silvija Dambrauskaitė (Architektų sąjungos diplomas).
 
26-27 dienomis vyko tarptautinės konferencijos „XXI amžiaus architektūrinė aplinka“ ir XVIII studentiškoji konferencija. D. Dijokienei ir A. Vyšniūnui konferencijose teko dalyvauti ir kaip pranešėjams, ir kaip vertintojams.
Festivalio akimirkos

2013 metų absolventų laimėjimai Turkijoje

(2013-12-04)
 
Lapkričio 28 – gruodžio 1 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir prof. Algis Vyšniūnas dalyvavo trečiajame Tarptautiniame architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalyje (III International Festival for Architecture, Design and Civil Engineering Schools of Eurasia), kuris vyko Yildiz technikos universitete Stambule, Turkijoje.
 
Tarptautiniame renginyje dalyvavo 40 aukštųjų mokyklų atstovų iš 14 valstybių. VGTU Urbanistikos katedros  prof. A. Vyšniūnas ir doc. dr. D. Dijokienė –  vieninteliai renginyje dalyvavę Baltijos šalių atstovai.
 
Festivalio metu suorganizuota studentų baigiamųjų darbų paroda-konkursas ir apvaliojo stalo diskusija. Diskutuota apie Eurazijos aukštųjų mokyklų architektūros ir dizaino studijų problemas bei ateities vizijas. Nors architektūros meninė išraiška ir labai skiriasi, tačiau tiek Azijos, tiek Europos šalyse panašios architektūros ir statybos specialistų rengimo problemos – ne visada aiški paruošto specialisto veiklos sritis bei įgyjama profesinė kvalifikacija.
 
Architektūros srities baigiamųjų darbų parodoje-konkurse pristatyti keturi VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros 2013 metų geriausiai įvertinti bakalaurų baigiamieji darbai. Visi keturi VGTU absolventų baigiamieji darbai, komisijos sprendimu, užėmė prizines vietas. Viktorijai Macijauskaitei atiteko trečioji vieta,  Ievai Lendraitytei ir Kristinai Puidokaitei – antroji, o Ugnei Urbonavičiūtei pirmoji vieta. Pirmosios vietos laimėtoją U. Urbonavičiūtę įvertino ir atskirą prizą įsteigęs italų fondas „Fondazione Romualdo del Bianco“.
 
Absolvenčių baigiamųjų darbų vadovai – prof. A. Vyšniūnas ir doc. dr. D. Dijokienė.
Tarptautinio festivalio akimirkos

2013 metų bakalaurų baigiamųjų darbų gynimai

(2013-06-14)
 
Šiais metais Urbanistikos katedroje buvo paruošti labai sėkmingi baigiamieji bakalaurų darbai. Kviečiame pasidžiaugti baigiamųjų darbų gynimo akimirkomis.
Baigiamųjų darbų gynimo akimirkos
Urbanistikos mokslo ir studijų pozicijoms Lietuvoje atstovaujanti VGTU Urbanistikos katedra turi jau 70 metų siekiančias tradicijas (katedros įkūrimo data laikoma 1944 m.). Katedroje laikomasi europinės urbanistikos disciplinų sampratos. Urbanistika traktuojama kaip architektūros šaka, kurios pagrindiniai tyrimų ir kūrybos objektai yra urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantis užstatymas. Urbanistinis projektavimas – sudėtinė architektūros meno ir mokslo dalis bei neatsiejama architektūrinės veiklos sritis.
 
Urbanistikos katedros dėstytojai dėsto urbanistikos meno ir mokslo pagrindų disciplinas VGTU Architektūros fakulteto architektūros bakalauro (pirmosios pakopos) studijose. Žinios urbanistikos srityje gilinamos magistratūros studijose (Architektūros studijų kryptyje).
 
Urbanistikos katedra rengia trijų kvalifikacinių lygių specialistus: bakalaurus, magistrus ir daktarus.

Istorija

Pagal 1934 m. birželio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Kaune praplėstus ir papildytus naujus Architektūros katedros mokymo planus buvo įvestas Miestų planavimo kursas. Pagal šią programą miestų planavimo kursas buvo dėstomas iki 1939 m. rudens semestro, kai buvo įsteigtas atskiras Statybos fakultetas. Šį kursą pirmuosius semestrus dėstė prof. M. Songaila (1874–1941), nuo 1936 m. paskaitas tęsė inžinierius architektas K. Kriščiukaitis (1901–1965).
 
Nuo tada Lietuvoje pradėta kvalifikuotai rengti miestų planuotojus. Iš pradžių tai buvęs vien paskaitų kursas, kurio metu studentai buvo supažindinami su miesto zonų ir kvartalų, gatvių ir aikščių planavimo principais. Perėmęs šį paskaitų kursą, K. Kriščiukaitis jį praplėtė ir papildė miestų planavimo pratybomis.
 
Prieš karą buvo pradėti sudarinėti ir pirmieji diplominiai projektai miestų planavimo tematika. Vienas iš dviejų pirmųjų universiteto absolventų–architektų, rengęs diplominį projektą urbanistine tematika buvo ilgametis VGTU Urbanistikos katedros docentas Mečys Kleinas (g. 1912). Savo projektą tema „Vilniaus pramonės rajonas Vilkpėdėje“ jis apgynė 1943 m. kovo 10 d. (antrasis diplomantas K. Šalaševičius po karo emigravo į JAV).
 
1924 m. lapkričio 2–5 dienomis vykusioje Lietuvos inžinierių ir architektų konferencijoje buvo perskaityti pranešimai, kurių pavadinimai liudija apie pakankamai aukštą architektų–urbanistų profesionalumo lygį (inž. Vėberis pristatė Klaipėdos miesto plėtotės projektą, inž. Naruševičius perskaitė pranešimą Kauno tramvajaus klausimais ir t.t.).
 
1938 m. lapkričio 25 d. įvykusio Antrojo Lietuvos inžinierių ir architektų kongreso darbotvarkėje buvo 4 pranešimai, kuriuose išsamiai aptartos Kauno ir kitų Lietuvos miestų plėtojimo ir užstatymo problemos, Lietuvos urbanistikos ištakos, paveldo ir miestų kompozicijos klausimai. Juos perskaitė J.Kova–Kovalskis (1906–1977), J. Gertneris, S. Stulginskis. Kongrese buvo eksponuoti keli miestų planavimo projektai.
 
Atskiros miestų planavimo katedros poreikis brendo dar prieš karą. Deja, prasidėjęs karas šiuos sumanymus sugriovė. 1941 metų rudenį mirė vienas Architektūros katedros kūrėjų ir ilgametis vedėjas prof. M. Songaila. Jo pareigas trumpai tęsė doc. J.Kova–Kovalskis ir doc. S. Kudokas (1898–?). 1943 metais vokiečiai uždarė Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.
 
1944 metų rudenį Vytauto Didžiojo universitete atkuriamas Statybos fakultetas, jo katedros ir skyriai, maždaug tokios pat sudėties, kokie buvo 1940–1941 metais.
 
Tiesioginio atsakymo į klausimą, kada Kauno Universitete buvo įkurta Miestų planavimo katedra nėra, nors Universiteto istorija gana smulkiai aprašyta ne viename leidinyje. Vis dėlto, šiandien nekelia abejonių faktas, kad katedra buvo įkurta 1944 metų rugpjūčio mėnesį, kadangi katedros steigėjo ir pirmojo jos vedėjo docento Stepono Stulginskio darbo knygelėje yra įrašai:
  • „1944 m. rugpjūčio 1 d. grįžo į Universitetą ir paskirtas Statybos fakulteto Miestų planavimo katedros vyresniuoju dėstytoju <...>, paskirtas Miestų planavimo katedros vedėju“.
  • „1944 m. lapkričio 1 d. paskirtas Miestų planavimo katedros docentu – katedros vedėju. Pagrindas – Liaudies švietimo komisariato įsakymas Nr. 170a , paragrafas 1“.
KTU archyve yra 1944–1945 m.m. Universiteto etatų formuliaras, pagal kurį be doc. S. Stulginskio Miestų planavimo katedroje dirbo M. Kleinas, V. Zubovas, K. Kondratas, J. Baršauskas (dėstęs architektūros istoriją). 1945 m. rugpjūčio 30 d. katedros asistentu priimtas Kazys Šešelgis, vėliau ilgametis jos vedėjas.
 
Katedra ir auditorijos buvo įsikūrusios dabartinių KTU I-ųjų rūmų (A. Mickevičiaus g.) patalpose, o nuo 1949 m. rudens semestro darbas buvo tęsiamas dabartiniuose KTU Centriniuose rūmuose (K. Donelaičio g.). 1950 metais katedra dar kartą kraustėsi į kitas patalpas – į buv. Vyskupijos rūmus (Rotušės a.). Paskaitos bei pratybos vyko ir pačiuose Rotušės rūmuose.
 
Lietuvoje miestų planavimo dėstymo tradicijų tada dar nebuvo, nebuvo ir krašto sąlygoms pritaikytos programos bei metodikos, tad pedagogai vadovavosi tomis žiniomis, kurias jie įgijo patys mokydamiesi Vakarų aukštosiose mokyklose. V. Zubovas rėmėsi Berlyno aukštosios technikos mokyklos profesorių–urbanistų parengta doktrina, S. Stulginskis, studijavęs Čekijoje, savo dėstymą grindė Prahos architektūros mokyklos metodika. Kai kurie miestų planavimo kompoziciniai momentai buvo perimti iš Rusijos aukštųjų architektūros mokyklų mokymo planų.
 
S. Stulginskis 1944–1949 metais buvo Miestų planavimo katedros vedėju, o 1946 – 1949 metais ir Architektūros fakulteto dekanu. Represavus S. Stulginskį, 1949 metais katedrai ėmė vadovauti K. Šešelgis (1915–1998), kuris šias pareigas ėjo net 31 metus iki 1980 m.
 
1965 metais katedra iš Vyskupijos rūmų persikėlė į naujus erdvius Statybos fakulteto rūmus (arch. Vytautas Dičius) šalia Žaliakalnio Ąžuolyno, Studentų miestelyje.
 
1971 metais katedra kartu su visu Architektūros fakultetu persikėlė į Vilnių, į Saulėtekio alėją Antakalnyje. Tada katedra vadinosi – Vilniaus inžinerinio statybos instituto gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedra. Nuo 1993 metų katedra vadinasi Urbanistikos katedra (priklausė VISI, Vilniaus technikos universitetui, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetui).
 
1999 m. VGTU Architektūros fakultetas persikėlė į Trakų g. 1/26 Vilniuje esančius Tiškevičių rūmus. 2004 metų rudenį Urbanistikos katedra persikėlė į Tiškevičių rūmų ansamblio korpusą Pylimo gatvėje.
 
1980–1993 metais katedrai vadovavo prof. habil. dr. Jurgis Vanagas. 1993–2002 metais katedrai vadovavo prof. dr. Zigmas Jonas Daunora, 2002–2008 metais – prof. Algis Vyšniūnas, 2008–2013 metais – prof. dr. Sigitas Čereškevičius. Nuo 2013 metų Urbanistikos katedrai vadovauja doc. dr. Dalia Dijokienė.
 
2004 metais prie Urbanistikos katedros įkurta Urbanistinės analizės mokslo laboratorija. Pagrindine laboratorijos įkūrimo prielaida tapo augantis poreikis kaupti, sisteminti ir skleisti žinias apie šalies urbanistinę raidą ir praktiškai taikyti jas sprendžiant įvairius Lietuvos miestų vystymo uždavinius. Laboratorijai 2004-2010 metais vadovavo prof. A. Vyšniūnas, nuo 2014 m. - doc. dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
 
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir priėmus dviejų pakopų studijų sistemą, Architektūros fakultetas vadovaujamas dekano prof. V. Dičiaus pradėjo rengti naujas lietuviškas architektūros bakalaurų ir magistrų studijų programas. Jų kūrimo procese aktyviai dirbo ir Urbanistikos katedros dėstytojai – vedėjas Z. J. Daunora, prodekanas – S. Čereškevičius. Iki šios dienos studijų programos nuolat tobulinamos, pritaikomos prie nūdienos reikalavimų.
 
Visi Architektūros fakulteto studentai rengiami pagal vieningą architektūros bakalauro studijų programą ir pagal architektūros magistro programos 4 specializacijas. Tarp jų dvi urbanistinės pakraipos specializacijos „Urbanistinių kompleksų architektūros“ ir „Urbanistinio planavimo“ (pastaroji nuo 2009 m.).
 
Būsimiesiems architektams Urbanistikos katedros dėstytojai dėsto tokius įdomius ir perspektyvius teorinių paskaitų ir pratybų kursus pagal bakalaurų studijų programą:
  • urbanistikos ir miesto sociologijos pagrindai;
  • kraštovaizdžio architektūros pagrindai;
  • poilsio kompleksas gamtinėje aplinkoje;
  • miestelio plėtros projektas;
  • urbanistinė kompozicija;
  • daugiabučio gyvenamojo namo projektas su kvartalo rekonstrukcijos koncepcija.
Pagal magistrų studijų programą dėstomi šie studijų moduliai:
  • meniniai urbanistikos principai;
  • architektūrinių ir urbanistinių struktūrų analizė;
  • urbanistinis kompleksas regeneruojamoje (rekonstruojamoje) aplinkoje;
  • urbanizuoto kraštovaizdžio kompozicija;
  • urbanistinio komplekso tūrinė–erdvinė koncepcija;
  • miesto urbanistinė struktūra;
  • ekologinė architektūra;
  • fizinių teritorijos išteklių ir kraštovaizdžio apsauga;
  • kompiuterizuota urbanistinė analizė (GIS pagrindu).
Katedros dėstytojai vadovauja studentų tiriamiesiems bei baigiamiesiems darbams.
 
Šiuo metu Urbanistikos katedroje dirba 18 dėstytojų ir mokslo darbuotojų, doktorantūroje studijuoja 2 doktorantai.
 
Katedroje dirbo daug patyrusių ir gabių jaunų architektų projektuotojų, mokslo darbuotojų: M. Aidukaitė, A. Andriušis, M. Adomaitis, T. Balčiūnas, V. Balčiūnas, G. Baravykas, B. Barzdžiukas, M. Baukus, J. Bučas, A. Černiauskas, I. M. Daujotaitė, N. Dičiuvienė, L. Dringelis, M. Grabauskas, G. Girčys, K. Grigaliūnas, T. Grunskis, A. Gučas, K. Jakovlevas–Mateckis, A. Jankūnas, L Janulienė, J. Jurgelionis, V. Jurkštas, A. Katilius, R. Kazickas, M. Kleinas, M. Kubaitis, G. I. Laukaitytė–Malžinskienė, A. Leckas, M. Lukaitienė (dendrologė), A. Menkevičius, L. Merkinas, V. Miliūkštis, A. Miškinis, A. Mituzas, A. Nasvytis, A. S. Pilypaitis, M. Purvinas, V. Parčiauskas, K. Pempė, R. Plyčius–Plyčiuraitis, G. Ramunis, A. Rasteika, S. Rimkevičius, V. Stauskas, K. Šešelgis, Č. Šliažas, G. Valiuškis, V. Zubovas A. Žalneravičius, A. Žickis.
    • Puslapio administratoriai:
    • Dalia Dijokienė
    • Matas Cirtautas
    • Eglė Navickienė
    • Liutauras Nekrošius
    • Audrius Novickas
    • Edita Riaubienė
    • Dalia Traškinaitė
    • Skirmantė Mozūriūnaitė
    • Justė Kareivaitė